kinetiniai modeliai

Įrašo "Ekonofizika Estijoje" reprezentacinis paveikslėlis

Pasirodo grupė mokslininkų užsiima ekonofizika ir mūsų „Baltijos sesėje“ Estijoje. Pagrindinė tyrimų kryptis yra kinetiniai agentų modeliai, o taip pat atliekami ir empiriniai darbai susiję su laiko eilučių multifraktališkumu! Iš pedagoginės pusės situacija nėra geresnė nei Lietuvoje – formalaus ekonofizikinio švietimo nėra, vyksta tik mokomieji seminarai. Plačiau susipažinti su ekonofizikine situacija Estijoje galite paskaitę M. Patriarca et al. [1] publikaciją.

Įrašo "Daugelio dalelių sąveika kinetiniuose modeliuose" reprezentacinis paveikslėlis

Dar viena idėja kaip galima būtų patobulinti kinetinius dujų modelius būtų daugelio dalelių sąveikų įtraukimas. Idealiose dujose jos žinoma nevyksta, bet socialinėse sistemose daugelio dalelių sąveikos gali turėti įdomių pasekmių. Pavyzdžiui, jas galima būtų panaudoti aiškinant, kodėl iš pirmo žvilgsnio turėję pasisekti referendumai nenusiseka. Bet analizę mes pradėsime nuo daugelio dalelių sąveikų įtakos turto skirstiniui. Skaityti „Daugelio dalelių sąveika kinetiniuose modeliuose“ toliau

Įrašo "V. Yakovenko: Kas sukelia ekonomikos nelygybę?" reprezentacinis paveikslėlis

„Money, get away. / Get a good job with good pay and you’re okay. / Money, it’s a gas.“ (Pink Floyd)

Jau kurį laiką rašome apie kinetinius dujų modelius. Ir yra dar keletas minčių, kurias greitu laiku aptarsime. O šį kartą kviečiame susipažinti su vienu žinomiausių ekonofizikų dirbančiu su šiais modeliais. Viktorą Yakovenko šnekina Naujos ekonominės minties instituto (INET) atstovas Perry Mehrling… Skaityti „V. Yakovenko: Kas sukelia ekonomikos nelygybę?“ toliau

Įrašo "Analizinis kinetinių modelių supratimas" reprezentacinis paveikslėlis

Kinetiniai modeliai iš tiesų yra labai paprastas ir galingas įrankis aiškinti procesus idealiose dujose. Šie modeliai padėjo Bolcmanui suformuluoti statistinės fizikos pagrindus [1, 2]. Ankstesniame tekste mes jau rašėme apie kelis elementariausius kinetinius modelius, tačiau nepalietėme itin svarbios temos – jo analizinio supratimo. Pasirodo būtent analizinis supratimas yra vienas pagrindinių šio modelio tipo trukumų, mat analiziniai metodai šio tipo modeliams yra pakankamai sudėtingi ir pritaikomi toli gražu ne visais atvejais. Tuo tarpu Rizikos fizikoje anksčiau aptarti vieno žingsnio procesai (pvz., Kirmano modelis) analiziškai yra suprantami pakankamai nesudėtingai [3, 4]. Šiame tekste mes pateiksime dvi technikas kaip galima nustatyti elementarių kinetinių modelių stacionarias statistines savybes. Skaityti „Analizinis kinetinių modelių supratimas“ toliau

Įrašo "Aleksejus Kononovicius: Socializmas ir kapitalizmas kinetiniuose modeliuose" reprezentacinis paveikslėlis

Lietuvoje, dėl istorinio konteksto, ir pasaulyje yra viena itin populiari ekonominių diskusija tema. Tai standartinė politinės kairės ir politinės dešinės priešprieša – socializmas prieš kapitalizmą. Šie ideologiniai debatai gali būti visai įdomūs, bet jų metu dažnai neaišku kas iš tiesų yra teisus. Kyla klausimas ar veikia ir kaip veikia jų metu išsakomos idėjos? Mano supratimu pačias bendriausias idėjas yra gan nesunku patikrinti susikuriant ypatingai supaprastintus modelius. O anksčiau Rizikos fizikoje nagrinėti kinetiniai modeliai turėtų būti tinkamas įrankis aptarti bent jau supaprastintus šių ekonominių ideologijų „šaržus“. Šiame tekste pabandysiu tą padaryti. Skaityti „Aleksejus Kononovicius: Socializmas ir kapitalizmas kinetiniuose modeliuose“ toliau

Įrašo "Turto pasiskirstymo modeliavimas kinetiniais modeliais" reprezentacinis paveikslėlis

Anksčiau aptartą kinetinių modelių formalizmą galima naudoti turto pasiskirstymui modeliuoti. Tačiau pažvelgus į empirinį turto skirstinį akivaizdu, kad anksčiau aptartų elementarių modelių neužteks. Turto skirstinys yra Bolcmano-Gibbso tipo tik itin mažoms turto vertėms, o didesnėms vertėms tuo tarpu stebimas laipsninis skirstinys (žr. 1 pav.). Taigi norint atkurti tokį skirstinį reikės sukurti iš esmės tobulesnį kinetinį modelį. Skaityti „Turto pasiskirstymo modeliavimas kinetiniais modeliais“ toliau

Įrašo "Elementarūs kinetiniai modeliai" reprezentacinis paveikslėlis

XIX a. antroje pusėje Maksvelas ir Bolcmanas, ir kiti fizikai, daug ir intensyviai dirbo bandydami suprasti empiriškai atrastus termodinamikos dėsnius. Nagrinėdami šią problemą jie sugalvojo elementarų modelį, kuris leido suprasti kinetinius reiškinius vykstančius idealiose dujose, bei padėjo suformuluoti statistinės fizikos pagrindus. Rizikos fizikos kontekste ypatingai įdomu yra tai, kad Maksvelas ir Bolcmanas empirinio pagrindimo savo darbams ieškojo ne tik fizikiniuose eksperimentuose, bet ir demografiniuose duomenyse. Bolcmanas yra netgi rašęs, kad „molekulės itin primena individus – jos turi pačias įvairiausias judėjimas būsenas“ [1, 2]. Įkvėpti šios citatos mes, pasiremdami [2] apžvalga, šiame tekste labai trumpai apžvelgsime kelis elementariausius kinetinius modelius ir jų taikymus socialinėms ir ekonominėms sistemoms modeliuoti. Skaityti „Elementarūs kinetiniai modeliai“ toliau