Aktyviausiai FuturICT projekto rengime besireiškiantys mokslininkai sukompiliavo savo idėjas į keletą labai įdomių straipsnių, kuriuose aptariama šiuolaikinė sudėtingų socialinių sistemų tyrimų problematika. Šiems straipsniai buvo skirtas atskiras „The European Physical Journal Special Topics“ žurnalo numeris. Dauguma šių darbų yra laisvai prieinami, tad kviečiame su jais susipažinti.
Praeitais metais jau esame rašę, kad darbas Rizikos fizikos kontekste suteikia įvairių įžvalgų į įvairiausias sudėtingas sistemas. Minėtasis straipsnis, 1, kuriame apžvelgėme Rizikos fizikos platformą ir joje pristatytus finansų ir rinkodaros modelius sulaukė daug teigiamų atsiliepimų ir net buvo apdovanotas kaip vienas geriausių 2011 metų IARIA atspausdintų straipsnių. Skaityti „IARIA publikacija apžvelgianti įvairiausias mūsų darbų kryptis“ toliau »
Kaip matėme anksčiau įprasto Kirmano modelio taikymas finansų rinkoms leidžia atkurti vieno laipsnio spektrinį tankį 1. Tačiau realių rinkų ir sudėtingesnių stochastinių modelių 2 spektrinis tankis yra dviejų laipsnių – t.y. perlūžęs. Taigi norėtųsi patobulinti anksčiau nagrinėtą Kirmano modelio taikymą siekiant atkurti spektrinio tankio lūžį. Skaityti „Trijų grupių Kirmano modelio taikymas finansų rinkoms“ toliau »
Kirmano skruzdžių kolonijos modelį, kuris, galima sakyti, tampa klasikine bandos jausmo kiekybinio aprašymo išraiška, šioje svetainėje jau pristatėme kaip agentų (rėmėmės 1 darbu) ir kaip stochastinę (rėmėmės 2, 3 darbais) šio modelio versijas. Atrodo, kad šių idėjų perkėlimas iš skruzdžių kolonijos į akcijų ir kitų ekonominių prekeivių bendruomenę yra labai drąsus žingsnis, tačiau metodiškai yra naudinga pradėti nuo pačių paprasčiausių aprašymo galimybių. Be to jau esame įsitikinę, kad net toks paprastas modelis gali būti pritaikytas gana sudėtingam ekonominiam, rinkodaros, scenarijui (žr. Basso sklaidos ir Kirmano modelio palyginimą). Todėl mes ir toliau remsimės jau anksčiau nagrinėtais darbais 1, 2, 3 ir kartu pateiksime savo minčių, kaip modelis gali būti priartintas prie naujų poreikių, kuriuos diktuoja žymiai sudėtingesnis objektas. Skaityti „Bandos jausmu grindžiamas finansinių rinkų agentų modelis“ toliau »
Patirtis sukaupta kuriant modelius šiai, Rizikos fizikos, svetainei yra labai įdomi ir naudinga. Suteikianti įžvalgų į tai kas vyksta įvairių sudėtingų sistemų viduje. Pasinaudodami šia patirtimi mes galime vesti paraleles ir gauti kokybinius ir kiekybinius sutapimus tarp įvairių modelių. Konkrečiai šiame 1, naujai skelbiamame, darbe mes pristatome vieno žingsnio formalizmo 2 panaudojimą siekdami gauti makroskopinius Kirmano modelio 3 variantus.
Skaityti „Agentų ir makroskopinis konfliktų ir verslo procesų modeliavimas ekonomikoje“ toliau »
![[:lt]Iš openclipart.org (autorius F.Rollandin)[:en]From openclipart.org (author F.Rollandin)](http://mokslasplius.lt/rizikos-fizika/wp-content/uploads/2010/04/fromichina.png)
Entomologiniai tyrimai atskleidžia įdomų faktą – skruzdžių kolonija vienu laiko momentu naudoja tik vieną maisto šaltinį, net jei greta yra kitas lygiavertis maisto šaltinis. Dar įdomiau yra tai, kad tam tikrais laiko momentais skruzdės pereina prie kito maisto šaltinio, net jei anksčiau naudoto maisto šaltinio kokybė nepasikeičia. 1993 metais Alanas Kirmanas pasiūlė, kad taip gali nutikti dėl bandos jausmo svarbos skruzdžių elgesyje 1.
Skaityti „Kirmano skruzdžių kolonijos modelis“ toliau »
2006-2013 Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas.
