Aktyviausiai FuturICT projekto rengime besireiškiantys mokslininkai sukompiliavo savo idėjas į keletą labai įdomių straipsnių, kuriuose aptariama šiuolaikinė sudėtingų socialinių sistemų tyrimų problematika. Šiems straipsniai buvo skirtas atskiras „The European Physical Journal Special Topics“ žurnalo numeris. Dauguma šių darbų yra laisvai prieinami, tad kviečiame su jais susipažinti.
Neseniai Facebook’o naujienų sraute aptikau vieną tekstą, kuris mane gana sudomino. „Kitoks matematikos mokymas?“ – nuskambėjo klausimas mano galvoje. Ironiškas šypsnys. Juk ne vienas komikas yra pašaipiai atsiliepęs apie taip vadinimą probleminį mokymą. Juk iš tiesų juokinga, kai mokinius ragina padėti voveraitei skaičiuoti giles ar pirkėjui nusistatyti produktų kainas. Antruoju atveju šneka eina apie standartinį uždavinį: „10 obuolių + 4 kriaušės = 48 Lt, o 5 obuoliai + 6 kriaušės = 32 Lt. Tai kiek kainuoja vienas obuolys ir kiek kriaušė?“ Tačiau kam jam tą daryti, jei jis tiesiog gali pasiklausti pardavėjo? Pasitikrinti čekį? Pažiūrėt į tas mažas korteles ant prekystalio ant kurių dažniausiai būna užrašytos kainos? Skaityti „Matematikos mokymas kitaip“ toliau »
Kadangi Lietuvoje nėra daug mokslininkų, dirbančių naujoje tarpdisciplinėje tyrimų srityje vadinamoje ekonofizika, jaučiame pareigą bent trumpai, remiantis užsienio mokslininkų darbais, aptarti šių tyrimų tendencijas ir kylančias problemas. Nors ekonofizika pažodžiui reiškia fizikos metodų, daugiausia statistinės fizikos, taikymus ekonomikoje, pagrindinis jos dėmesys tenka finansų mokslui, o sparti tyrimų plėtra verčia naudoti šį terminą plačiau ir apima statistinės fizikos taikymus daugelyje socialinių mokslų. Reikia pripažinti, kad lygiagrečiai galima sutikti ir kitus terminus, pavyzdžiui, Sociofizika, Rizikos fizika ir kt., kurie yra naudojami pakankamai dažnai ir žymia dalimi persidengia su ekonofizika. Tačiau šios mintys yra skirtos ne terminų aptarimui. Mes norime supažindinti skaitytojus su idėjų ir tyrimo metodų sankirtoje kylančiomis problemomis ir jų interpretacijomis. Skaityti „Vygintas Gontis: Ekonofizika – pastangos naujai pažvelgti į socialinius mokslus“ toliau »
Vieno žinomiausių su mokslu susijusių internetinių komiksų autoriai siūlo susipažinti su laisvos prieigos filosofija ir svarba (video paimtas iš http://www.phdcomics.com/comics.php?n=1533).
Prieš daugiau nei dvejus metus rašėme apie tai, kad publikavome mūsų darbų apžvalgą 1 atviros prieigos leidėjo knygoje. Neseniai pasidomėjome, kad nuo 2010 liepos mėnesio (kai knyga ir jos skyriai tapo laisvai prieinami internetu) mūsų skyrelį parsisiuntė net beveik 7000 žmonių (t.y. beveik 8 žmonės per dieną) . Parsisiuntusių žmonių geografija gan plati (213 valstybių ir nepriklausomų tertorijų), bet pirmauja JAV, Kinija, Indija, Japonija ir Vokietija. Tai tiesiog puikus rezultatas.
Tuo pačiu norėtume aptarti ir Rizikos fizikos „sklaidą“ pasaulyje. 2011 metais buvome sulakę maždaug 11 tūkstančių puslapio atvėrimų (panaikinus automatizuotų lankytojų apsilankymus). Šiais metais mes jau viršijome šį skaičių, o per likusį laiką turėtume sulaukti dar daugiau lankytojų ir puslapio atvėrimų, tad tikimės, kad šių metų lankytojų skaičiukas bus bent 12 tūkstančių. Skaityti „Mūsų atviros prieigos apžvalgos skaitomumas“ toliau »
2012 metų spalį mūsų grupė susipažino su šia įdomia teorija. Keletą seminarų, vykusių VU TFAI, apie stochastinę nepusiausvyrų stabilių būsenų teoriją skaitė mūsų grupės mokslininkas dr. Julius Ruseckas. Šia įdomi teorija yra išdėstyta straipsniuose Physical Reports žurnale publikuotuose straipsniuose 1, 2. Siūlome susipažinti! Skaityti „Apie stochastinę nepusiausvyrų stabilių būsenų teoriją“ toliau »
Kvantinė mechanika ir statistinė fizika operuoja labai panašiomis sąvokomis. Vieno mokslo objektas yra skirstiniai ir tikimybės, o kito banginės funkcijos ir jų amplitudės. Net gi kertinės šių mokslų lygtys, pagrindinė kinetinė ir Šriodingerio, yra labai panašios:
Jos skiriasi tik menamu vienetu! Tačiau tai toli gražu ne vienintelė paralelė tarp šių fizikos atšakų… Skaityti „Kvantinė mechanika + statistikinė fizika = ?“ toliau »
Jau anksčiau minėjome (šnekėdami pvz., apie laiko eilučių multifraktališkumą), kad fraktalai yra stebimi daugelyje kasdienių reiškinių. Tačiau iš tiesų įdomu atrodo tai, kad fraktalus galime valgyti ir pusryčiams! Visai nesenai aptikome straipsnį 1, kuriame fraktalai ir erdvinis rožinis triukšmas stebimas kiaulienos kumpio struktūroje! Skaityti „Fraktalai – kiaulienoje!“ toliau »
Tradiciniu supratimu ekonomika ir fizika yra labai skirtingi, beveik nesuderinami mokslai. Fizikai kartais sako, kad ekonomistai iš matematinių metodų dažniausiai naudoja sudėtį ir atimtį, ir tik retkarčiais – daugybą ar dalybą. Savo ruožtu ekonomistai įsivaizduoja, kad fizikai dalina molekules į atomus, kuria atomines bombas ir lazerius, moka taisyti elektros rozetes, bet visiškai nieko neišmano kitose, netechninėse, srityse. Iš tikrųjų šis tradicinis supratimas yra klaidingas iš abiejų pusių – ekonomika ir fizika išties turi daug bendrų sąlyčio taškų. Kuo toliau, tuo sąlyčio taškų daugėja.
Šiuolaikinis mokslas yra priklausomas nuo kompiuterių! Dažnas sudėtingesnis skaičiavimas atliekamas būtent juo. O taip pat vis dažniau pasitaiko uždavinių, kuriuos galima spręsti tik kompiuteriu. Nesunku pastebėti, kad skaitinių algoritmų įvairovė yra gana didelė, o ir dažnas algoritmas gali būti suprastas ir realizuotas su tam tikrais mažais, bet potencialiai esminiais, skirtumais. Taigi norint gerai suprasti šiuolaikinio mokslo rezultatus dažnai būtų gerai nagrinėti ne tik užrašomas lygtis ar formuluojamas prielaidas, bet ir bandyti analizuoti mokslininkų naudojamų programų kodą.
Viena esminių šiuolaikinio mokslo problema slypi tame, kad retas mokslininkas viešai paskelbia savo programų programinį kodą. Toks įprotis nėra geras, mat tokiu atveju norėdami atkurti rezultatą kiti mokslininkai turi įdėti gana daug pastangų, jei jiems išvysta pavyksta atkurti pirminių autorių publikuotą rezultatą. Šią problemą galima gan paprastai išspręsti sukūrus tam tikrą atviro kodo kultūrą moksle.
Mes, Rizikos fizikos autorių kolektyvas, jau esame anksčiau susidūrę su kodo uždarumo problema, tad nemaža dalis mūsų darbais paremtų programų yra pateikiamos kartu su kodu. Tiesa, jis yra gan gerai pasislėpęs – norint jį gauti reikia parsisiųsti naršyklės programėlės bylą (JAR archyvą) ir ją atsidaryti kaip bylų archyvą (daugelis šiuolaikinių archyvatorių turėtų su tuo susitvarkyti), viduje turėtume rasti java bylą, kurioje ir rasite programėlės kodą.
Plačiau apie atviro kodą moksle galite skaityti Nature žurnalo straipsnyje „If you want reproducible science, the software needs to be open source“.
2006-2013 Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas.
