makroekonomika

Įrašo "Extra Credits: Paskatų galia" reprezentacinis paveikslėlis

Dažnai politikai ir kiti didieji pasaulio „judintojai“ priima tiesmukus, grubius sprendimus. Dažnai tokius sprendimus lydi netikėtos pasekmės.

Pavyzdžiui, visi gerai žinome, kad degalais varomos mašinos teršia aplinką išmesdamos anglies dvideginį į atmosferą, o elektra varomos mašinos anglies dvideginio neišmeta. Logiška būtų skatinti žmones pirkti ir naudoti elektra varomas mašinas. Bet kai kuriose valstybėse tai nepadeda sumažinti taršos. Kodėl? Todėl, kad elektra yra gaunama deginant iškastinį kurą. Padidėjus elektros vartojimui, tenka sudeginti daugiau iškastinio kuro. Tarša tiesiog persikelia iš vieno sektoriaus į kitą, bet nedingsta savaime.

Meksiko miesto valdžia sugalvojo genialų būdą kaip kitaip kovoti su automobiline tarša – priėmė įstatymą draudžiantį tam tikrą dieną vairuoti mašiną, kurios registracijos numeriai baigiasi tam tikru skaičiumi (pvz., antradienį negalima būtų važiuoti mašinomis, kurių numeris baigiasi 3 arba 5). Tarša turėjo sumažėti maždaug 1/7 (nes mašiną gali vairuoti 6 dienas iš 7), bet ji padidėjo. Kodėl? Nes žmonės pradėjo pirkti pigias nusenusias mašinas, kurias vairavo tą dieną, kai negalėjo vairuoti savo „pagrindinės“ mašinos.

Šias problemas galima būtų numatyti panaudojant… kompiuterinius žaidimus! Stebint kaip žmonės žaidžia juos. Stebint kaip jie reaguoja į išoriškai kuriams paskatas.

Kviečiame žiūrėti Extra Credits video įrašas šia tema.

Įrašo "Pasaulis vėl pasitinka finansinio burbulo sprogimą nepasiruošęs" reprezentacinis paveikslėlis

Tai kas šiuo metu vyksta pasaulio finansų rinkose liečia visus, nes tolimesnė įvykių raida gali skaudžiai užkabinti visas mūsų gyvenimo sritis. Nors numatyti, kaip procesai vystysis artimiausius keletą mėnesių yra sunku, mūsų dėmesys tam kas vyksta pasaulio finansų rinkose turi būti pats rimčiausias, o veiksmai, kiek galima savalaikiai. O kas gi vyksta?

Nors šią vasarą pasaulio žiniasklaidos dėmesys perdėtai buvo nukreiptas į įvykius Graikijoje, beje, tai ir toliau tęsiasi, didžiausios ekonominės finansinės permainos vyksta Kinijoje, o atgarsiai jau sklinda labai plačiai. Kinija jau 2008 metais, reaguodama į pasaulio finansų krizę, viena pirmųjų įgyvendino 586 milijardų dolerių finansinio skatinimo programą, nukreiptą gerinti šalies infrastruktūrą. Nors išoriškai Kinijos pastangos įveikti pasaulio krizę atrodė labai sėkmingos, šalies BVP ir toliau augo greičiausiai pasaulyje, pats finansinio skatinimo mechanizmas veikė labai netobulai, išpūsdamas ekonomiškai nepagrįstus investicinius projektus, nepamatuotą nekilnojamo turto plėtrą, ir sukurdamas naujas ekonomines disproporcijas šalies viduje. Vertinama, kad ši programa sudarė apie 90 proc. Kinijos ekonominio augimo po 2008 metų (žr. Bill Powell straipsnį Time portale). Buvo tokių gigantiškų projektų, kurie savaime baigėsi didžiulėmis nesėkmėmis. Skaityti „Pasaulis vėl pasitinka finansinio burbulo sprogimą nepasiruošęs“ toliau

Įrašo "Nuobodus realaus BVP argumentas, naudojamas prieš Eurą" reprezentacinis paveikslėlis

Nors Paulas Krugmanas yra viena ryškiausių asmenybių, kritikuojančių Euro idėją [1], kiti profesionalūs ekonomistai ir žurnalistai taip pat daug prisideda viešai kritikuodami Euro zonos makroekonominę politiką. Graikijos problema taip pat tapo didelių diskusijų objektu, kadangi jaučiamas pastovus nuomonių, nuo tiesioginio Euro projekto neigimo iki visų jo įgyvendinimo etapų kritikos, spaudimas. „Supraskite,“ pagrindinė Europos ekonominio vystymosi problema kyla iš blogos bendros valiutos idėjos ir jos klaidingo įgyvendinimo dėl to stringa ir visas ES projektas. Skaityti „Nuobodus realaus BVP argumentas, naudojamas prieš Eurą“ toliau

Įrašo "Forbes.com: Sostų žaidimų ekonomika – Kodėl Vesterosas neturi centrinio banko?" reprezentacinis paveikslėlis

Centriniai bankai mūsų laikams yra įprasta institucija. Viena iš šios institucijos funkcijų yra monetarinės politikos vykdymas arba paprasčiau tariant pinigų esančių apyvartoje kiekio reguliavimas (pvz., spausdinimas). Tradiciškai yra manoma, kad pirmasis šiuolaikinis centrinis bankas atsirado XVII amžiaus Anglijoje, nors lyg tol yra buvę bandymų įkurti panašias institucijas.

Lygi centrinių bankų atsiradimo valiutos būdavo paremtas prekių/produktų/žaliavų verte – t. y. monetos buvo vertos tiek kiek žaliavos naudotos joms pagaminti. Prekyba buvo paremta tikėjimu, kad išlydęs monetą ir pardavęs lydinį žmogus galėtų barteriu, mainais, gauti prekių vertų maždaug tiek pat kiek yra verta moneta. Tokiu pat principu veikia pinigai ir Vesterose. Šiame forbes.com straipsnyje plačiau aptariamos Vesteroso ekonomikos ypatybės, bei galimybės įvarioms egzistuojančioms Vesteroso institucijoms atlikti centrinio banko funkciją. Kviečiame paskaityti tekstą, kuris turėtų pateikti įžvalgų ne tik į paskutiniu metu populiarų „Sostų žaidimų“ pasaulį, bet ir į „reikalavimus“ centriniam bankui egzistuoti.

Skaityti plačiau forbes.com tinklalapyje »

Įrašo "Socio-ekonominius dėsningumus galima aiškinti ir… kalbos ypatumais" reprezentacinis paveikslėlis

Tokias sudėtingas sistemas kaip mūsų visuomenė ir mūsų ekonomika galima bandyti aiškinti ne vien semiantis įkvėpimo fizikoje, matematikoje ar socialiniuose moksluose. Pasirodo, kad dalį supratimo gali bandyti įnešti ir humanitarai. Yra pastebėta, kad žmonės, kurių gimtosios kalbos neturi atskiro būsimojo laiko („rytoj lyja“; pvz., vokiečių), yra labai linkę taupyti nei tie žmonės, kurių kalbos turi būsimąjį laiką („rytoj lis“; pvz., anglų ar lietuvių). Žemiau pateikiame du vaizdo įrašus – vienas sukurtas eBay Deals, kuris labai bendrai ir populiariai aptaria pačias įvairiausias galimas kalbos įtakos elgsenai sritis, ir kitą įrašytą TED, kuriame K. Chen pristato savo tyrimus, – kuriuose šie tyrimai aptariami plačiau. Skaityti „Socio-ekonominius dėsningumus galima aiškinti ir… kalbos ypatumais“ toliau

Įrašo "Dvi įdomios kalbos apie Kinijos politinį ir ekonominį modelį" reprezentacinis paveikslėlis

Ankstesniame tekste rašėme apie socializmo ir kapitalizmo priešpriešą ir domėjomės šia problema iš elementarių kinetinių modelių pusės. Tuo tarpu realiame tarptautiniame kontekste, veikiausiai ne visai teisingai, žiniasklaida naudoja šių ideologijų priešpriešą aiškindama nesutarimus tarp Kinijos ir JAV ar Rusijos ir JAV. Žinoma šių valstybių ekonominiai, o ypač politiniai, modeliai skiriasi, bet ar iš tiesų jie yra tokie kokius juos piešia žiniasklaida? Kviečiame pasiklausyti dviejų įdomių kalbų, apie Kinijos ekonominį ir politinį modelius, paskelbtų ted.com svetainėje. Skaityti „Dvi įdomios kalbos apie Kinijos politinį ir ekonominį modelį“ toliau