Aktyviausiai FuturICT projekto rengime besireiškiantys mokslininkai sukompiliavo savo idėjas į keletą labai įdomių straipsnių, kuriuose aptariama šiuolaikinė sudėtingų socialinių sistemų tyrimų problematika. Šiems straipsniai buvo skirtas atskiras „The European Physical Journal Special Topics“ žurnalo numeris. Dauguma šių darbų yra laisvai prieinami, tad kviečiame su jais susipažinti.
Praeitais metais jau esame rašę, kad darbas Rizikos fizikos kontekste suteikia įvairių įžvalgų į įvairiausias sudėtingas sistemas. Minėtasis straipsnis, 1, kuriame apžvelgėme Rizikos fizikos platformą ir joje pristatytus finansų ir rinkodaros modelius sulaukė daug teigiamų atsiliepimų ir net buvo apdovanotas kaip vienas geriausių 2011 metų IARIA atspausdintų straipsnių. Skaityti „IARIA publikacija apžvelgianti įvairiausias mūsų darbų kryptis“ toliau »
Patirtis sukaupta kuriant modelius šiai, Rizikos fizikos, svetainei yra labai įdomi ir naudinga. Suteikianti įžvalgų į tai kas vyksta įvairių sudėtingų sistemų viduje. Pasinaudodami šia patirtimi mes galime vesti paraleles ir gauti kokybinius ir kiekybinius sutapimus tarp įvairių modelių. Konkrečiai šiame 1, naujai skelbiamame, darbe mes pristatome vieno žingsnio formalizmo 2 panaudojimą siekdami gauti makroskopinius Kirmano modelio 3 variantus.
Skaityti „Agentų ir makroskopinis konfliktų ir verslo procesų modeliavimas ekonomikoje“ toliau »
Basso sklaidos modelis 1 yra labai svarbus rinkodaros modelis (jį jau buvome pristatę šioje svetainėje), kuris numato kaip sėkmingas produktas pasklinda rinkoje. Tuo tarpu kitas svetainėje pristatytas modelis, Kirmano modelis 2, turi labai platų pritaikymą – nuo biologijos iki finansų rinkų. 2 darbe teigiama, kad entomologų pastebėtas elgesys galėtų paaiškinti, kodėl vieni produktai (pvz. knygos) ar paslaugos (pvz. maistas restoranuose) yra populiaresnės už kitas. Taigi galima būtų tikėtis, kad yra įmanoma sutapatinti Kirmano modelį ir Basso sklaidos modelį. Skaityti „Vienakryptis Kirmano modelis“ toliau »
Šis kompiuterinis rinkos modelis imituoja reklamos akcijų poveikį gaminių pardavimams konkurencinėje rinkoje. Skaityti „Reklamos akcijų ir pardavimų skatinimo modelis“ toliau »
O jei rinkoje atsiranda dar keli gamintojai?
Tokį agentais paremtą modelį galima nesunkiai išplėsti – šiuo atveju tereikėtų įvesti dar vieną vartotojų būseną – trečiojo gaminio vartotojus, nukopijavus ir įklijavus antrojo gaminio vartotojo būsenas bei pakeitus jos elementų pavadinimus. Skaityti „Basso sklaidos modelio modifikavimas III“ toliau »
Dar atliksime nedidelius pakeitimus, kurie modelį padarys funkcionalesniu ir artimesniu realioms rinkos sąlygoms: įvesime gaminio tarnavimo laiką bei konkurenciją tarp skirtingų tiekėjų. Skaityti „Basso sklaidos modelio modifikavimas II“ toliau »
Dabar šiek tiek pakeisime šį modelį – sakykime, vartotojai gali bendrauti tik tuomet, jei jie nutolę vienas nuo kito ne didesniu nei nustatytu atstumu. Pavyzdžiui, tai gali būti darbovietė, gyvenvietė, šalis ar kt.
Tokio tipo modeliai, nors yra sudėtingiau kuriami bei turi sudėtingesnę struktūrą, paprastai gali tiksliau atvaizduoti tiriamus reiškinius, nes pačiu savo veikimo principu jie panašesni į realias sistemas. Agentai gali būti labai įvairūs – pavieniai žmonės, vairuotojai, prekybos centro lankytojai, keleiviai, namų ūkiai, transporto priemonės, įmonės ir kt.
Skaityti „Basso sklaidos modelis su agentais“ toliau »
Sukursime „gyvą“ Basso sklaidos kompiuterinį modelį modeliavimo programa „AnyLogic“1. Beje, nors gal ir skamba keistai, tačiau tam beveik nereikės mokėti programavimo kalbų ar turėti kokių nors kitų specialių informacinių technologijų įgūdžių.
Skaityti „Basso sklaidos modelio kūrimas“ toliau »
2006-2013 Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas.
