mažas pasaulis

Įrašo "Aukštos klasterizacijos bemastelis tinklas" reprezentacinis paveikslėlis

Yra trys pagrindinės tinklų statistinės savybės – vidutinis trumpiausio kelios ilgis (kartais taip pat šnekama ir apie diametrą), mazgų laipsnių skirstinys ir klasterizacija. Kelio ilgis atsitiktinių tinklų modeliuose dažnai yra trumpas (auga kaip \( \ln N \) arba lėčiau). Laipsninį mazgų laipsnių skirstinį taip pat galima nesudėtingai atkurti Barabasi-Albert modeliu. Bet Barabasi-Albert modelis neaprėpia trečiosios svarbios statistinės savybės – klasterizacijos. Šiame tekste mes aptarsime kas yra klasterizacija ir kaip ją atkurti atsitiktinio tinklo modelyje. Skaityti „Aukštos klasterizacijos bemastelis tinklas“ toliau

Įrašo "Smithsonian.com: Bet kurie du interneto puslapiai gali būti pasiekti per 19 ar mažiau paspaudimų" reprezentacinis paveikslėlis

Kiek anksčiau rašėme apie Barabasi-Albert modelį ir minėjome, kad bemasteliai tinklai kartu yra ir itin mažo pasaulio tinklai. Šį kartą kviečiame paskaityti populiarioje mokslo straipsnelį apie empirinį darbą, kurį atliko tas pats vengrų mokslininkas A. L. Barabasi su pasauliniu žiniatinkliu!

Toliau skaitykite smithsonian.com straipsnį „Any Two Pages on the Web Are Connected By 19 Clicks or Less“ »

Jau anksčiau rašėme apie A. L. Barabasi ir bendraautorių pasiūlytą bemastelio tinklo modelį. Šį kartą kviečiame paklausyti šio žymaus mokslininko pasakojimo apie tinklų teoriją ir savo darbus. Šią kalbą įrašė ir išplatino Science for the Public organizacijos atstovai.

Įrašo "Ląstelinis tinklas" reprezentacinis paveikslėlis

Angliškasis ląstelinio tinklo pavadinimas gali kiek klaidinti – juk „cellular network“ terminu vadinamas ir mobilaus ryšio tinklas! Visgi šį kartą ne apie mobilaus ryšio tinklus rašysime, nors tinklo teorijos požiūriu ir remiantis naujausiais Rizikos fizikos tematikai giminingų mokslininkų darbais galima būtų gana daug apie juos parašyti. Šį kartą mes aptarsime dar vieną naują, anksčiau Rizikos fizikoje nepaleistą, tinklo topologiją ir tuo pačiu tinklo formavimosi modelį. Skaityti „Ląstelinis tinklas“ toliau

Įrašo "Barabasi-Albert modelis" reprezentacinis paveikslėlis

Visai nesenai benaršydamas internete atradau internetinių kursų sistemą Coursera. O joje radau mane sudominusį „Social and Economic Networks: Models and Analysis“ kursą. Gaila jį pastebėjau ne laiku, kursas jau buvo šeštoje iš aštuonių numatytų savaičių, ir nespėjau jo formaliai tvarkingai pabaigti. Visgi klausant kurso medžiagos įsisavinta informacija leidžia paskelbti kelis naujus įrašus šioje svetainėje.

Šiame tekste aš planuoju aptarti Barabasi-Albert tinklų formavimosi modelį, kitaip tariant „bemastelius“ tinklus. Kiek anksčiau, ta pačia proga, jau esame aptarę Erdoš-Renyi modelį ir Watts-Strogatz modelį („mažo pasaulio“ tinklus). Skaityti „Barabasi-Albert modelis“ toliau

Įrašo "Watts-Strogatz modelis" reprezentacinis paveikslėlis

Visai nesenai benaršydamas internete atradau internetinių kursų sistemą Coursera. O joje radau mane sudominusį „Social and Economic Networks: Models and Analysis“ kursą. Gaila jį pastebėjau ne laiku, kursas jau buvo šeštoje iš aštuonių numatytų savaičių, ir nespėjau jo formaliai tvarkingai pabaigti. Visgi klausant kurso medžiagos įsisavinta informacija leidžia paskelbti kelis naujus įrašus šioje svetainėje.

Šiame tekste aš planuoju aptarti Watts-Strogatz tinklų formavimosi modelį, kitaip tariant „mažo pasaulio“ tinklus. Kiek anksčiau, ta pačia proga, jau esame aptarę Erdoš-Renyi modelį, o vėliau dar šnekėsim apie Barabasi-Albert modelį („bemastelius“ tinklus). Skaityti „Watts-Strogatz modelis“ toliau