sociologija

Įrašo "Extra Credits: Paskatų galia" reprezentacinis paveikslėlis

Dažnai politikai ir kiti didieji pasaulio „judintojai“ priima tiesmukus, grubius sprendimus. Dažnai tokius sprendimus lydi netikėtos pasekmės.

Pavyzdžiui, visi gerai žinome, kad degalais varomos mašinos teršia aplinką išmesdamos anglies dvideginį į atmosferą, o elektra varomos mašinos anglies dvideginio neišmeta. Logiška būtų skatinti žmones pirkti ir naudoti elektra varomas mašinas. Bet kai kuriose valstybėse tai nepadeda sumažinti taršos. Kodėl? Todėl, kad elektra yra gaunama deginant iškastinį kurą. Padidėjus elektros vartojimui, tenka sudeginti daugiau iškastinio kuro. Tarša tiesiog persikelia iš vieno sektoriaus į kitą, bet nedingsta savaime.

Meksiko miesto valdžia sugalvojo genialų būdą kaip kitaip kovoti su automobiline tarša – priėmė įstatymą draudžiantį tam tikrą dieną vairuoti mašiną, kurios registracijos numeriai baigiasi tam tikru skaičiumi (pvz., antradienį negalima būtų važiuoti mašinomis, kurių numeris baigiasi 3 arba 5). Tarša turėjo sumažėti maždaug 1/7 (nes mašiną gali vairuoti 6 dienas iš 7), bet ji padidėjo. Kodėl? Nes žmonės pradėjo pirkti pigias nusenusias mašinas, kurias vairavo tą dieną, kai negalėjo vairuoti savo „pagrindinės“ mašinos.

Šias problemas galima būtų numatyti panaudojant… kompiuterinius žaidimus! Stebint kaip žmonės žaidžia juos. Stebint kaip jie reaguoja į išoriškai kuriams paskatas.

Kviečiame žiūrėti Extra Credits video įrašas šia tema.

Įrašo "Kodėl žmonės yra labiau linkę lošti loterijose, kurias laimėti yra mažiau vilties?" reprezentacinis paveikslėlis

Šių metų pradžioje didžiausia JAV loterija Powerball sumažino tikimybę laimėti pagrindinę prizą iki 1 iš 300 milijonų. Tai buvo padaryta su tikslu privilioti daugiau lošėjų ir padidinti loterijos pelningumą. Žinodamas sumažėjusią tikimybę racionalus žmogus, visgi, turėtų elgtis priešingai – mažiau lošti. Tačiau ar taip elgtųsi realus žmogus?

Pagrindinis tokio tipo loterijų kabliukas slypi tame, kad pagrindinis prizas yra kaupiamas (didesnė ar mažesnė pagrindinio prizo dalis keliauja į kitą savaitę) tol kol kas nors jį laimi. Taigi mažesnė tikimybė laimėti pagrindinį prizą (vieno konkretaus žaidimo metu) lems didesnius pagrindinius prizus. Tiesiog pagrindiniai prizai ilgiau išliks nelaimėti, tad turės daugiau laiko „užaugti.“ Kuo didesnis prizas „užaugs,“ tuo daugiau žmonių norės įsitraukti į loteriją ir jį laimėti. Atitinkamai turėtų augti loterijos organizatorių pelnas.

Toks sprendimas yra gana neintuityvus, bet veikiausiai bus veiksmingas.

Platesnę diskusiją rasite Extra Credits vaizdo įraše ir Wired tinklaraštyje.

Sebastian Wernicke pasinaudodamas Amazon ir Netflix pavyzdžiais pasakoja apie tai kaip šios kompanijos naudoja duomenų mokslą siekdamas perprasti savo auditoriją ir pasiūlyti jai įdomius serialus. Šis procesas, žinoma, turi savų kabliukų, kurie yra įdomūs ir apie kuriuos visada verta susimastyti. Tad kviečiame peržvelgti šią TED kalbą.

Įrašo "„Rinkėjo“ modelis" reprezentacinis paveikslėlis

1973 metais du britų mokslininkai pasiūlė elementarų rūšių konflikto modelį, kurio generuojami rezultatai labai priklausė nuo topologijos matiškumo [1]. Vienmačiu atveju viena rūšis visada nugalėdavo, o dvimačiu rezultatas jau nebuvo toks aiškus. Per sekančius kelis dešimtmečius šis modelis atrodo taikymų sociologijoje ir tapo žinomas kaip „rinkėjo“ modelis (angl. voter model). Šiame tekste supažindinsime jus su elementariausia šio modelio versija. Skaityti „„Rinkėjo“ modelis“ toliau

Įrašo "Šelingo segregacijos modelis" reprezentacinis paveikslėlis

Apie 1970 metus JAV ekonomistas Tomas Šelingas (Tom Schelling) publikavo kelis gerai cituojamus straipsnius, kuriuose bandė paaiškinti ryškią rasinę segregaciją didžiuosiuose JAV miestuose [1]. Jis domėjosi kaip gali atsirasti ištisi gyvenamieji rajonai, kuriuose gyvena pagrinde vienos rasės atstovai. Ji domino ar tokį kolektyvinį elgesį gali sąlygoti vyraujantis rasinis priešiškumas ar panašus rezultatas gali kilti ir labiau tolerantiškoje visuomenėje. Skaityti „Šelingo segregacijos modelis“ toliau

Hipsteriai siekia atrodyti unikalūs ir išskirtiniai. Tad kodėl jie visi atrodo itin panašiai? Paprastai tariant galima būtų sakyti, kad žmonės nespėja greitai apdoroti informacijos. Hipsteriai tiesiog nespėja susivokti, kad jų pasirinkta lyg šiol buvusi nepopuliari „mada“ jau yra vyraujanti. Plačiau ši tema yra vystoma DNews vaizdo įraše.