Šiuolaikinis mokslas yra priklausomas nuo kompiuterių! Dažnas sudėtingesnis skaičiavimas atliekamas būtent juo. O taip pat vis dažniau pasitaiko uždavinių, kuriuos galima spręsti tik kompiuteriu. Nesunku pastebėti, kad skaitinių algoritmų įvairovė yra gana didelė, o ir dažnas algoritmas gali būti suprastas ir realizuotas su tam tikrais mažais, bet potencialiai esminiais, skirtumais. Taigi norint gerai suprasti šiuolaikinio mokslo rezultatus dažnai būtų gerai nagrinėti ne tik užrašomas lygtis ar formuluojamas prielaidas, bet ir bandyti analizuoti mokslininkų naudojamų programų kodą.
Viena esminių šiuolaikinio mokslo problema slypi tame, kad retas mokslininkas viešai paskelbia savo programų programinį kodą. Toks įprotis nėra geras, mat tokiu atveju norėdami atkurti rezultatą kiti mokslininkai turi įdėti gana daug pastangų, jei jiems išvysta pavyksta atkurti pirminių autorių publikuotą rezultatą. Šią problemą galima gan paprastai išspręsti sukūrus tam tikrą atviro kodo kultūrą moksle.
Mes, Rizikos fizikos autorių kolektyvas, jau esame anksčiau susidūrę su kodo uždarumo problema, tad nemaža dalis mūsų darbais paremtų programų yra pateikiamos kartu su kodu. Tiesa, jis yra gan gerai pasislėpęs – norint jį gauti reikia parsisiųsti naršyklės programėlės bylą (JAR archyvą) ir ją atsidaryti kaip bylų archyvą (daugelis šiuolaikinių archyvatorių turėtų su tuo susitvarkyti), viduje turėtume rasti java bylą, kurioje ir rasite programėlės kodą.
Plačiau apie atviro kodą moksle galite skaityti Nature žurnalo straipsnyje „If you want reproducible science, the software needs to be open source“.
