internetas

Įrašo "V. Gontis: „Ekonofizika = Rizikos fizika“" reprezentacinis paveikslėlis

Vygintą Gontį, šiuo metu viešintį Bostone, padaryti pranešimą apie mūsų darbus pasikvietė vietos lietuvių bendruomenės mokykla (Bostono lituanistinė mokykla). Skaidrės parengtos seniau skaityto pranešimo pagrindu, bet pats pasakojimas yra paprastesnis ir pritaikytas jaunesniam žiūrovui.

Kviečiame pasižiūrėti!

Taip pat kviečiame paskaityti V. Gončio interviu duotą Bostono lituanistinės mokyklos laikraščiui „Draugas“. Šį laikraščio numerį rasite adresu: http://www.blsm.org/sites/default/files/past_events_pdf/2015-02-12-DRAUGAS_BOS.PDF.

Įrašo "Neįmanomos lažybos" reprezentacinis paveikslėlis

Įsivaizduokite sekančią situaciją – jums ir dar 99 žmonėms buvo pasiūlytos lažybos. Jūs visi turite sustoti į eilę, išsitraukti vieno dolerio kupiūrą ir ant jos užrašyti savo eilės numerį (nuo 1 iki 100). Žaidimo vedėjas surenka iš jūsų šias kupiūras ir nuneša jas į kambarį su 100 dėžių (ant kiekvienos yra užrašytas jos eilės numeris (nuo 1 iki 100)). Vedėjas padės jūsų kupiūrą atsitiktinėje dėžėje (bet vienoje dėžėje bus tik viena kupiūra). Jūs paeiliui po vieną žmogų užeinate į kambarį ir turite rasti dėžę su jūsų doleriu, bet turite tam tik 50 bandymų. Jeigu visi žmonės randa dolerį su savo dėže, tai jūs visi laimite žaidimą – atgaunate savo vieną dolerį ir dar gaunate 100 dolerių premiją. Jeigu bent vienas suklysta, jūs netenkate to pradinio vieno dolerio. Ar sutiktumėte dalyvauti šiose lažybose? Skaityti „Neįmanomos lažybos“ toliau

B. Mandelbrotas turbūt yra vienas labiausiai žinomiausių XX amžiaus antros pusės matematikų. Jo mokslinio intereso sritimi buvo keistoji fraktalinė geometrija. Šioje TED kalboje jis atkreipia mūsų dėmesį į kasdienį gamtos sudėtingumą, kurio mes nepastebime. Šioje kalboje jis labai paprastai papasakoja apie fraktalus. Kviečiame pasižiūrėti.

Įrašo "Java programėlių ateitis ir Kaip jas „paleisti“?" reprezentacinis paveikslėlis

Kai kūrėsi „Rizikos fizika“ Java buvo itin populiari platforma pateikti interaktyvų turinį internete. Ši technologija vis dar yra gana populiari, bet su ja darosi vis sunkiau dirbti mėgėjiškai. Nuo tų laikų Java platformoje buvo rasta įvairiausių saugumo spragų, kurių lopymas pasirodė problematiškas. Šią problemą buvo nutarta spręsti reikalaujant programėlių kūrėjus pirkti sertifikatus ir ženklinti jais savo programėles. Mėgėjui tokia praktika yra per daug brangi ir akivaizdžiai nepriimtina.

Artimiausiu metu (veikiausiai vasaros bėgyje) planuojame atnaujinti visas, ar bent didesnę dalį, senas Java programėles. Atnaujintos programėlės naudos HTML5 technologiją. Populiariausiose interneto naršyklėse (galbūt išskyrus Internet Explorer) ši technologija jau veikia kelis pastaruosius metus, tad perėjimas neturėtų sukelti didesnių nepatogumų.

O kol kas pateikiame atnaujintinų programėlių sąrašą ir išsamią instrukciją kaip galima įsijungti Java programėlių rodymą „Rizikos fizikoje“. Skaityti „Java programėlių ateitis ir Kaip jas „paleisti“?“ toliau

Įrašo "Socio-ekonominius dėsningumus galima aiškinti ir… kalbos ypatumais" reprezentacinis paveikslėlis

Tokias sudėtingas sistemas kaip mūsų visuomenė ir mūsų ekonomika galima bandyti aiškinti ne vien semiantis įkvėpimo fizikoje, matematikoje ar socialiniuose moksluose. Pasirodo, kad dalį supratimo gali bandyti įnešti ir humanitarai. Yra pastebėta, kad žmonės, kurių gimtosios kalbos neturi atskiro būsimojo laiko („rytoj lyja“; pvz., vokiečių), yra labai linkę taupyti nei tie žmonės, kurių kalbos turi būsimąjį laiką („rytoj lis“; pvz., anglų ar lietuvių). Žemiau pateikiame du vaizdo įrašus – vienas sukurtas eBay Deals, kuris labai bendrai ir populiariai aptaria pačias įvairiausias galimas kalbos įtakos elgsenai sritis, ir kitą įrašytą TED, kuriame K. Chen pristato savo tyrimus, – kuriuose šie tyrimai aptariami plačiau. Skaityti „Socio-ekonominius dėsningumus galima aiškinti ir… kalbos ypatumais“ toliau