Knygos įvadas



Rizikos fizika: naujos senų mokslų galimybės

Rizikos fizikai skirtą svetainę galima rasti interneto portale mokslasplius.lt. Mes kalbiname šios svetainės kūrimui vadovavusį Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktoriaus pavaduotoją dr. Vygintą GONTĮ.


Fizika skverbiasi į socialinių tyrimų erdvę

Rizikos fizika – gal tai naujas tyrimų metodas, tinkantis tirti procesams ar reiškiniams, kai kiti tyrimo būdai nelabai pasiteisina?

 

Ne, tai ne metodas, bet veikiau sparčiai besiformuojanti nauja tyrimų kryptis, naudojanti jau žinomus metodus, juos naujai pritaikant ir toliau plėtojanti. Tai fizikoje susiformavę metodai, skirti dinaminio chaoso, sudėtingų sistemų ir kitiems netiesiniams reiškiniams tyrinėti. Žinomų ir naujai kuriamų fizikos metodų taikymą platesnėje tyrimo objektų erdvėje – socialinių procesų, ekonomikos reiškinių, žmonių santykių ir daugybę kitų su rizikos vertinimu susijusių sričių – Europos mokslininkai sąlyginai pavadino rizikos fizikos terminu.dr. Vygintas Gontis



K. Staliūnas, Ekonofizika

Pagal prof. Kęstučio Staliūno straipsnį „Ekonofizika“, Mokslas ir gyvenimas 2003, Nr. 11.

Tradiciniu supratimu ekonomika ir fizika yra labai skirtingi, beveik nesuderinami mokslai. Fizikai kartais sako, kad ekonomistai iš matematinių metodų dažniausiai naudoja sudetį ir Atmintį, ir tik retkarciais – daugybą ar dalybą. Savo ruožtu ekonomistai isivaizduoja, kad fizikai dalina molekules į atomus, kuria atomines bombas ir lazerius, moka taisyti elektros rozetes, bet visiškai nieko neišmano kitose, netechninėse, srityse. Iš tikrųjų šis tradicinis supratimas yra klaidingas iš abiejų pusių – ekonomika ir fizika išties turi daug bendrų sąlyčio taškų. Kuo toliau, tuo sąlyčio taškų daugėja.



K. Staliūnas, Trupmai apie ekonofizką.

 

Ką tyrinėja ekonofizika.

Ką bendra turi fizika – mokslas, tiriantis negytosios gamtos reiškinius, ir ekonomika – mokslas, tiriantis gamybos ir prekybos dėsnius? Nors skamba ir keistai, bet kai kurie vyksmai ekonomikoje ir finansuose yra labai panašūs į vyksmus fizikinėse negytosios gamtos sistemose. Todėl fizikai gali sėkmingai pritaikyti savo žinias ir patirtį ekonomikoje vykstantiems reiškiniams suprasti, aprašyti, modeliuoti, prognozuoti. Ekonofizika – pirmiausia pažintinis mokslas, kur bandoma suprasti reikalų esmę, kaip iš tikrųjų kainos kinta ir kodėl jos taip kinta. Fizikai tyrėjai visada galvoja – kodėl?



K. Staliūnas, Apie Ekonofiziką plačiau

Ekonofizika - tai mokslas, kuris apjungia ekonomiką ir fiziką. Tiksliau pasakius, ekonofizika yra disciplina, kuri, naudodama fizikinius-matematinius metodus, ir fizikinį dinaminių sistemų supratimą, paaiškina, bei matematiškai aprašo globalinės ekonominės-finansinės sistemos dinamiką.

Šis apžvalginis straipsnis parašytas pagal trumpą ekonofizikos paskaitų kursą, kurį Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, 2002-2003 metais perskaitė profesorius Kęstutis Staliūnas. Jis supažindina su nauja ekonofizikos disciplina, bei trumpai apžvelgia ekonofizikos istoriją ir problematiką. Didžiausias dėmesys skiriamas negausiniams kainų kitimų pasiskirstymams, anomaliai kainų difuzijai, bei kainų kitimų autokoreliacijoms.



B. Kaulakys, V. Gontis, Pranešimas "Rizikos fizika"

Pastaraisiais metais mokslinėje literatūroje dažnai sutinkami terminai sudėtingų sistemų fizika, ekonofizika, finansų fizika, rizikos fizika, sociofizika ir kitos fizikos ekspansijas į „svetimus daržus“ charakterizuojančios frazės. Juos vienija fizikos, ypač statistinės fizikos, netiesinės ir chaotinės dinamikos, tyrimo metodų, bendrųjų dėsningumų taikymai įvairioms sistemoms, vyksmams, reiškiniams, iki pastarojo dešimtmečio buvusiems už tradicinio fizikos tyrimų objekto ribų.
Terminas ekonofizika pradėtas vartoti tik mažiau negu prieš dešimtmetį, kai pradėjo gausėti fizikų darbų, nagrinėjančių ekonomines, finansines sistemas. Tačiau ekonofizikos pradžia galima laikyti 1900 metus, kai prancūzų ekonomistas P.Bachelier paskelbė disertaciją, kurioje pabandė kiekybiškai aprašyti kainų kitimą, lygindamas jį su Brauno dalelės judėjimu. Įdomu, kad Brauno judėjimo teoriją A. Einšteinas paskelbė vėliau – tik 1905 m.
Syndicate content