Perkoliacija - kas tai?

Perkoliacijos teorija, tai teorija turinti platų pritaikymą - nuo resursų gavybos (ar sugebės nafta prasiskverbti pro porėtą uolieną?) iki elektros srovės tekėjimo atsitiktinės konfigūracijos varžų tinklu (ar nebus įėjimo ir išėjimo gnybtai izoliuoti?). Taip pat perkoliacija minima nagrinėjant dinamines sistemas pagrįstas tinklais, kurie pasižymi kriziniu parametru, kurį viršijus vyksta fazinis virsmas (drastiškas sistemos elgesio pokytis).

Finansų rinka ir rinkodara yra viena tų dinaminių sistemų, kurioms yra taikoma perkoliacijos teorija.

Pareto principas, kitaip Pareto taisyklė, yra taip vadinama 20/80 taisyklė, teigianti, kad 20 % pastangų duoda 80 % rezultatų, o likusios 80 % pastangų – tik 20 % rezultatų.

Tai universalus principas, suformuluotas italų ekonomisto ir sociologo Vilfredo Pareto 1897 m., vėliau ištyrinėtas anglo Ričardo Koho. Savo rezultatus pateikė knygoje „20/80 principas: didelių turtų pasiekimo rezultatai įdedant mažas pastangas“.

Šis principo pasireiškimas aptinkamas įvairiose srityse. Pavyzdžiai: 20 % žmonių priklauso 80 % kapitalo; 80 % žmonių lankosi 20% internetinių svetainių; 20% įmonės darbuotojų atlieka 80% darbo; 80% darbo atliekama per 20% laiko ir kt. Šituose tvirtinimuose pagrindas yra ne reikšmė, o pats tokių skirtumų egzistavimas.

Analizavimui parengti duomenys. tau - laiko tarp sandorių intervalai, price - kainos. Šiuos duomenis galite analizuoti arba panaudoti patiems įvairiausiems modeliams patikrinti.

Pagal prof. Kęstučio Staliūno straipsnį „Ekonofizika“, Mokslas ir gyvenimas 2003, Nr. 11.

Tradiciniu supratimu ekonomika ir fizika yra labai skirtingi, beveik nesuderinami mokslai. Fizikai kartais sako, kad ekonomistai iš matematinių metodų dažniausiai naudoja sudetį ir Atmintį, ir tik retkarciais – daugybą ar dalybą. Savo ruožtu ekonomistai isivaizduoja, kad fizikai dalina molekules į atomus, kuria atomines bombas ir lazerius, moka taisyti elektros rozetes, bet visiškai nieko neišmano kitose, netechninėse, srityse. Iš tikrųjų šis tradicinis supratimas yra klaidingas iš abiejų pusių – ekonomika ir fizika išties turi daug bendrų sąlyčio taškų. Kuo toliau, tuo sąlyčio taškų daugėja.

Ką tyrinėja ekonofizika.

Ką bendra turi fizika – mokslas, tiriantis negytosios gamtos reiškinius, ir ekonomika – mokslas, tiriantis gamybos ir prekybos dėsnius? Nors skamba ir keistai, bet kai kurie vyksmai ekonomikoje ir finansuose yra labai panašūs į vyksmus fizikinėse negytosios gamtos sistemose. Todėl fizikai gali sėkmingai pritaikyti savo žinias ir patirtį ekonomikoje vykstantiems reiškiniams suprasti, aprašyti, modeliuoti, prognozuoti. Ekonofizika – pirmiausia pažintinis mokslas, kur bandoma suprasti reikalų esmę, kaip iš tikrųjų kainos kinta ir kodėl jos taip kinta. Fizikai tyrėjai visada galvoja – kodėl?