Vydūno premijos laureatai Marija ir Martynas Purvinai
Žinomi Mažosios Lietuvos palikimo tyrinėtojai architektai Purvinai 1970 m. baigė Kauno Politechnikos institutą. Kartu yra suplanavę Rusnės centrą (1990), ištyrę Viekšnių architektūrinį-urbanistinį paveldą (1991), parengę Rambyno-Bitėnų kapinių projektą su Vydūno ir M. Jankaus antkapiais (1991-1992). Jie yra tyrinėję sovietmečio urbanistiką Lietuvos architektūros istorijos IV tomui. 1998 m. kartu parengė Priekulės istorinės dalies regeneravimo projektą. Abu daug rašo spaudoje, taip pat ir Mokslo Lietuvoje. Rengia Lietuvos tradicinės architektūros pavyzdžių vadovą. Architektai nuo 1980 m. tyrinėja mažosios Lietuvos paveldą, yra parengę per 70 šio krašto gyvenviečių, sodybų, pastatų aprašymų tomų, padarę dešimtis tūkstančių nuotraukų. Pranešimus apie tai yra skaitę Vokietijoje, Lenkijoje, Galicijoje, Transilvanijoje.
M. Purvinienė vadovavo daugiau kaip 100 Lietuvos bažnyčių tyrimams, parengė Kauno, Ukmergės, Joniškio, Žagarės istorinių centrų apsaugos ir formavimo principus. 1983 m. vadovavo Trakų istorinių teritorijų tyrimams, yra paskelbusi per 150 mokslinių ir publicistinių straipsnių. Ji yra Mažosios Lietuvos ir Tvankstos enciklopedijos architektūros skyriaus redaktorė.
Doc. dr. M. Purvinas 1975-1987 m. dėstė VISI. 1972-1980 m. dalyvavo liaudies architektūros tyrimamuose, o 1984-1986 m. jiems vadovavo. Jų pagrindu parengti 24 tomai Rytų Lietuvos kaimų aprašymų. Nuo 1980 m. užfiksavo tūkstančius senųjų pastatų Mažojoje Lietuvoje. Parengė per 300 mokslinių ir publicistinių straipsnių. M. Purvinas yra Mažosios Lietuvos ir Tvankstos enciklopedijos vyr. redaktoriaus pavaduotojas.
Spausdiname Marijos ir Martyno Purvinų straipsnį apie saugomas teritorijas.
Nuotraukoje: Vydūno premijos laureatai Marija ir Martynas Purvinai.
Pav. Mažosios Lietuvos Fondo Dr. Vydūno premijos vertinimo komisijos narių sprendimas.