Aviacijos institute susidariusi padėtis pakankamai dramatiška, kad šį susitikimą vadintume instituto ir universiteto SOS signalu visuomenei ir aukščiausioms valdžios institucijoms.

     Kitas dalykas, kad visuomenė gal dar ne visai įsiklausė į stebėtiną vardų derinį - Gedimino universitetas ir Antano Gustaičio institutas. Pati istorija taip akivaizdžiai mums surikiavo šiuos vardus vieną greta kito, kad beliko šitai tik laiku pastebėti.

     DLK Gediminas jau XIV a. pirmame ketvirtyje rūpinosi miestais, skatino amatus, prekybą ir kultūrą (prisiminkime valdovo laiškuose išreikštą kvietimą Lietuvoje kurtis vienuoliams pranciškonams ir domininkonams, statyti vienuolynus - dvasinės kultūros židinius). Įžvalgus valdovas savo garsiaisiais laiškais į Europos miestus mėgino formuoti palankų ir europiečiams priimtiną Lietuvos valstybės įvaizdį žemyno krikščioniškoje terpėje.

     Susidaro įspūdis, kad nuolatiniai stresai - tai Aviacijos instituto veiklos kasdienybė.

     Universitetas, suprasdamas valstybei iškylančius sunkumus, stengėsi būsimųjų aviatorių reikmėms nukreipti dalį lėšų, skirtų kitiems šios aukštosios mokyklos padaliniams. Taip buvo lopomos Aviacijos instituto finansinės "skylės" - būsimųjų pilotų mokomiesiems skrydžiams, praktikoms, technikos priežiūrai. Kadangi mūsų žmonės nuo seno įpratę dirbti amžino deficito ir įvairių nepriteklių sąlygomis, tai jie tiesiog neįtikėtinai užgrūdinti, jiems atrodo, kad nuolatiniai nepritekliai ir yra normalus aukštosios mokyklos egzistavimo būdas.

     Dar 1994 m. buvo parengta Aviacijos instituto finansavimo sąmata 1995 - 1997 m. Ši sąmata buvo teikiama Vyriausybei, bet numatytų lėšų nebuvo gaunama. Šiais metais parengta nauja sąmata ir plėtros programa, kuri taip pat buvo išdalyta ministerijoms, Vyriausybei ir Seimui. Kelerius metus negaunant lėšų problemų kalnai auga ir normaliam instituto darbui iškilo rimta grėsmė.

     Tik nereikėtų pamiršti, - ir į tai atkreipė dėmesį susisiekimo viceministras dr. A.Šakelys, kad mūsų parengtiems aviacijos specialistams reikės konkuruoti pagal Europos Sąjungoje įteisintus standartus. Mėgėjiškumas neleistinas, ir ypač tokioje atsakingos veiklos srityje, kaip aviacija.

     Pastaruoju metu iškilo ir trečioji problema, kurioje galima įžvelgti tam tikrą asmeniškumą, o gal ir gilesnių, ne visados iš paviršiaus matomų, motyvų.

     Institute ne be pagrindo bijoma, kad aviakompanija, pardavusi į užsienį paskutinius JAK - 42 lėktuvus, pusvelčiui neparduotų ir JAK - 42 treniruoklio. Juk taps "nereikalingas" ir tik vietą užimantis. Panašaus atvejo būta. Iš mokomojo centro patalpų prieš porą metų - slapčiomis buvo išmesti žvaigždinio variklio ir sraigtasparnio reduktoriaus mokomieji pjūviai, nors būsimiesiems aviatoriams rengti jis turėjo aukso vertę. 1997 m. neatsižvelgus į universiteto prašymus buvo išardyta lėktuvo TU-134 variklio ir jo mazgų laboratorija su unikaliu reaktyvinio variklio pjūviu. Argi tai ne kenkimas? Pasak aviacijos veterano Česlovo Balčiūno, tokio variklio pjūvio neturėjo net švedai, tai išties didelė vertybė, bet mokomajame centre reikėjo išlaisvinti patalpas, o laboratorija kliudė. Č.Balčiūnui juokingi atrodo to centro vadovo aiškinimai, jog ir treniruokliai TU -134 ir JAK - 42, girdi, pasenę, - juk ne "Boeingai". Viso pasaulio aviacinės technikos principai vienodi, ir tie treniruokliai dar daug metų tiktų studentams mokyti. Veteraną piktina kai kurių žmonių negeranoriškumas ir demagogija: dešimtis ir šimtus milijonų litų kainuojantys unikalūs treniruokliai - valstybės turtas - gali būti iššvaistyti pusvelčiui, bet atgal jų sugrąžinti nepavyks ir už dešimteriopai didesnę kainą.

     VGTU "Bičiulių klubo" prezidentas K.Orentas ir kiti kalbėtojai labai piktinosi dėl laboratorijos ardymo. Jie labai teisingai nuogastavo ir dėl treniruoklių TU - 134 ir JAK - 42 likimo. Šiuo metu net tik instituto direktoriui J.Stankūnui, bet ir Krašto apsaugos viceministrui E.Simonaičiui, plk. V.Lukavičiui bei universiteto rektoriui durys apžiūrėti tą treniruoklį uždarytos (nors iš anksto buvo derinta).

     Truputį naiviai atrodė "Lietuvos avialinijų" komercijos departamento direktoriaus R.Gėgžno argumentai: jeigu Gedimino universitetas įsitikinęs, kad žvaigždinio variklio maketas sunaikintas neteisėtai, tai tegu aviakompaniją ar jos mokomąjį centrą paduoda į teismą. O teismas nuspręsias, ar tai valstybinis nusikaltimas ar ne... Komentarai šiuo atveju, matyt, nereikalingi.

     AGAI rengia ir karinius specialistus: 1997 m. išleido 5 pirmuosius karininkus, šiemet - 19, kiti gavo puskarininkių laipsnius. Tačiau nerimą kelia tai, kad instituto su Karo akademija ir Karinėmis oro pajėgomis parengtų karo aviacijos specialistų karo aviacija nesulaukia - tarnauti jaunimas nenori. Vadinasi, valstybė turi ieškoti tokio sprendimo, kad už jos pinigus parengti specialistai dirbtų ten, kur labiausiai laukiami.

     Pokalbis prie apvalaus stalo parodė, kad yra dar labai daug neišspręstų klausimų. Ne visai aišku, kokia vis tik numatoma valstybės civilinės aviacijos ateitis? Kartais atrodo, jog dėl kai kurių klausimų tiesiog nenorima per daug kvaršinti galvos. Juk net Rektorių konferencijoje galima išgirsti dėstant: kodėl, girdi, valstybė turi finansuoti lakūnų rengimą? Tegu finansuoja tas, kam tų lakūnų reikia... Taikliai atsakė VGTU rektorius E.K.Zavadskas: "Tai gal ir advokatų rengimą turėtų finansuoti Stašaitis ir Co?"

     Diskusijos metu remiantis VGTU "Bičiulių klubo" prezidento K.Orento, Karinių oro pajėgų vado plk. Z.Vegelevičiaus, CAD generalinio direktoriaus K.Aurylos ir susisiekimo vicemininstro A.Šakalio siūlymu sudaryta darbo grupė, kuri teiks Vyriausybei pasiūlymus dėl Aviacijos instituto ateities.

Autoriaus nuotraukos