Pirmas puslapis arrow Mokslo naujienų turinys arrow Mokslo naujienos arrow Auksinės Trakijos brangenybės konkuruoja su Trojos brangenybėmis
Auksinės Trakijos brangenybės konkuruoja su Trojos brangenybėmis
23-08-2005

Archeologai teigia, kad daugiau nei 15 000 aukso dirbinių, priklausiusių kareliškiesiems Trakijos papuošalams, datuojamų 3 tūkstantmečiu prieš mūsų erą, buvo atkasti Bulgarijoje. Aukso dirbiniai buvo atkasti netoli Dabene kaimo, centrinėje Bulgarijoje. Radiniai nėra paprasti trakiški papuošalai, tai nepaprastos karališkosios ornamentikos pavyzdžiai, teigia profesorius Bozhidar Dimitrov, Sofijos nacionalinio istorijas muziejaus direktorius. Šio mokslininko teigimu, visoje Europoje ir Artimuosiuose Rytuose tėra vienintelis radinys, kuris gali prilygti šiems puikiai pagamintiems dirbiniams - aukso lobiai, rasti senovės Trojoje. Didelis auksinių dirbinių skaičius bei puikus jų pagaminimas verčia suabejoti Trojos, kaip didžiausio senovinio auksakalių centro, pranašumu. Kasinėjimai netoli Dabine kaimo pradėti prieš metus, po to, kai archeologas pastebėjo, kad ūkininko žmona nešioja vėrinį iš auksinių žiedų, kuriuos jos vyras surinko iš gabalėlių, rastų savo žemėje. Bozhidar Dimitrov teigimu, buvo tikėtina, kad pavyks rasti daugiau dirbinių. Liepos mėnesį muziejaus archeologų komanda aptiko Trakijos karaliaus kapą, datuojamą 4 amžiumi prieš mūsų erą, pilną brangenybių, tarp kurių buvo ir auksinė karūna, kūno šarvai ir aukso, sidabro bei bronzos taurės. Praėjusiais metais archeologų komanda netoli Shipka, centrinėje Bulgarijoje, atkasė auksinę kaukę, panašią į Heinrich Schliemann Trojoje rastą kaukę. Centrinė Bulgarija laikoma senovinės Trakijos civilizacijos lopšiu, kuris tęsėsi nuo Kaukazo iki pietvakarių Europos nuo 4 tūkstantmečio iki 3 amžiaus prieš mūsų erą.

News in Science

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.