Tūkstančius metų žmonės mėgino priversti kitas gyvas būtybes atlikti įvairius darbus. Dabar komanda mokslininkų sumažino strategiją iki mikroskopinio dydžio. Jie atrado būdą, kaip priversti vienaląsčius dumblius pernešti krovinius keleto centimetrų atstumu. Mokslininkų teigimu, šį būdą jie galės pritaikyti mažyčiuose įrengimuose. Dumbliai ir kiti vienaląsčiai organizmai savo judesius atlieka molekulinių variklių dėka. Mokslininkai jau seniai troško panaudoti šiuos variklius mikroskopiniuose mechanizmuose, teigia chemikas Douglas B. Weibel iš Harvardo universiteto.
Tačiau šių įrenginių išėmimas iš ląstelių ir jų pritaikymas darbui su laboratorijoje sukurtais įrenginiais pareikalautų sudėtingų bioinžinerijos technologijų. Norėdami apeiti šią kliūtį Douglas B. Weibel ir kiti mokslininkai, vadovaujami George M. Whitesides iš Harvardo universiteto, išmėgino paprastesnį būdą. Mokslininkų komanda įdarbino visus organizmus neišimdama jų variklių. Mokslininkai panaudojo Chlamydomonas reinhardtii rūšies dumblius, kurie turėjo gabenti mažyčius karoliukus. Pirmiausia mokslininkai sukonstravo molekulę su dviem lipniais galais ir vidurinę dalį, kuri padalina molekulę per pusę, kai ji apšviečiama ultravioletiniais spinduliais. Vienas molekulės galas tvirtai prisikabina prie polistirolo, o antrasis - prie dumblio molekulės sienelės. Mokslininkų komanda naudojo sukurtą molekulę iš polistirolo plastiko pagamintų karoliukų padengimui. Dumbliai, kurie saulės šviesą paverčia biochemine energija, yra linkę keliauti link matomos šviesos.
George M. Whitesides komanda padėjo kelis dumblius ant siauro, tiesaus griovelio į polimeru padengtą stiklinę plokštelę. Viduryje griovelio buvo krūva karoliukų. Kai mokslininkai įjungė nedidelio intensyvumo matomą šviesą iš priešais dumblius esančio griovelio galo, organizmai nuplaukė link šviesos. Kai dumbliai pasiekė vidurį, jie susidūrė su karoliukais. Lipnios molekulės priklijavo vieną ar du karoliukus prie kiekvienos ląstelės, o ląstelės ir toliau judėjo link šviesos. Jei tik karoliukai neprikibdavo netoli dumblių plaukmenų, kiekviena ląstelė galėjo vilkti savo svorį vos truputėlį sulėtindama savo greitį. Douglas B. Weibel teigimu, šios ląstelės yra tikri darbiniai arkliai, jos iš tiesų žino, kaip reikia traukti. Kai ląstelės pasiekė savo tikslą, nuplaukusios apie 20 centimetrų arba 20000 savo kūnų ilgių nuo starto iki finišo, mokslininkai pašvietė ultravioletine šviesa, kad išardytų cheminius ryšius, kurie pritvirtino karoliukus. Matoma šviesa, sklindanti iš priešingo griovelio galo, skatino organizmus grįžti atgal į starto vietą. Nadrian C. Seeman, Niujorko universiteto chemikė, kuri kuria nano dydžio prietaisus, sudarytus iš DNR, teigia, kad 10 mikronų dumblių ląstelių skersmuo gali nulemti, kokie maži gali būti prietaisai, sudaryti iš šių organizmų. Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį, kad dumbliai ir kiti mikrobai galiausiai vaidina pagrindinį vaidmenį mažyčiuose mechanizmuose, kurie gabena daiktus gana toli.

Science News

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).