Dar ne taip seniai toks teiginys būtų atrodęs keistas, o diskusija šia tema būtų tikusi nebent 'X failų' serijos filmams, o rimtiems mokslininkams gal net būtų reiškusi profesinę savižudybę.
Tačiau dabar jau taip nebeatrodo, nes atsiranda įrodymų, jog Raudonojoje planetoje gali vykti biologiniai procesai.
Didele dalimi tokį požiūrio pasikeitimą lėmė Vittorio Formisano, Italijos Fizikos ir tarpplanetinės erdvės instituto mokslininko, darbai.
2005 m. vasario mėnesį 'Mars Express Science' konferencijoje jis pristatė duomenis, įrodančius formaldehido buvimą Mrso atmosferoje. Formaldehidas yra metano skilimo produktas, o metano buvimas Marso atmoseroje buvo žinomas, tačiau Formisano išmatavo, kad formaldehido koncentracija yra labai didelė, ir jai palaikyti turi būti sukuriama net 2,5 milijonų tonų metano per metus, nes formaldehidas atmosferoje suskyla vos per 7,5 valandos.
Jo nuomone, tegali būti trys racionalūs tokio metano kiekio atsiradimo Marso atmosferoje paaiškinimai – cheminiai procesai Marso paviršiuje, nulemti Saulės radiacijos, geoterminis ar hidroterminis aktyvumas planetos gelmėse. Arba biologinis aktyvumas.
Kadangi kol kas nėra žinomų geologinių metano šaltinių Marse, tampa aišku į kurią pusę Vittorio Formisano suka savo išvadas. Jo nuomone, yra didelė tikimybė, kad po Marso paviršiumi egzistuoja mikrobai ar bakterijos, nors tiesioginių to patvirtinimų jis pateikti kol kas negali.
Europos Kosminė Agentūra turi planų pasiųsti marsaeigį Marso paviršiaus tyrimui, tačiau kažin ar tai galės padaryti be NASA pagalbos. Tačiau NASA, matyt prisimindama Vikingą, kuris buvo specialiai sukurtas ieškoti gyvybės Marse, tačiau nerado visai jokių gyvybės požymių, į šiuos entuziastingus Europos mokslininkų pareiškimus žiūri gana skeptiškai ir kol kas nežada prisijungti prie Europos iniciatyvos.

Wired News

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).