|
Beveik dviejų milijonų metų senumo fosilija, rasta Gruzijos Respublikoje, gali būti ankstyvos žmonių užuojautos įrodymas, teigia mokslininkai. Pagal pranešimą, kuris buvo spausdintas žurnale „Nature“, palaikai priklauso individui, kuris paskutinius savo gyvenimo metus praleido su vieninteliu dantimi. Dėl šio trūkumas jis galėjo būti visiškai priklausomas nuo kitų gerumo ieškant tinkamo maisto. Dmanizi vietovėje, Gruzijoje, per pastaruosius metus rasta daug fosilijų, kurios leidžia manyti, kad šiose vietose gyveno Homo genties individai, kurie klajojo už Afrikos ribų jau prieš 1,7 milijonus metų. Savo paskutiniame darbe David Lordkipanidze ir jo kolegos iš Gruzijos nacionalinio muziejaus, esančio Tbilisyje, apibūdina kaukolę ir žandikaulio kaulus, kurie priklausė vyriškos lyties hominidui, kuriam buvo iškritę visi, išskyrus vieną dantį. Dantenos buvo nugrimzdusios į kaukolę, tai leidžia manyti, kad dantis šis individas prarado keletą metų prieš mirtį. Šis atradimas – tai seniausias kramtomojo sutrikimo pavyzdys iki šiol rastose fosilijose, teigia mokslininkai. Netoli šio naujausio radinio atkasimo vietos mokslininkai taip pat atidengė akmeninius žmogaus sukurtus daiktus ir gyvūnų kaulus, ant kurių matyti įrankių žymės. Norėdamas išgyventi ir negalėdamas kramtyti ar atkąsti mėsos, šis individas turėjo prisirinkti pakankamai minkšto maisto, įskaitant kaulų čiulpus arba minkštą augalinį maistą. Toks rinkimas arba maisto apdorojimas galėjo būti atliekamas paties individo, tačiau mokslininkai mano, kad kiti individai jam galėjo padėti dėl jo garbaus amžiaus arba ligos, bet kuris iš šių veiksnių galėjo būti dantų praradimo priežastimi. Mokslininkų išvadose rašoma, kad šis atradimas iškelia klausią apie individų socialinę struktūrą, gyvenimo istoriją ir prasimaitinimo strategijas.
Scientific America
Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje). |
Mokslo naujienų turinys 
"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.