Šiais laikais jau sunku atrasti ką nors nauja gyvūnijos pasaulyje, o ypač visiškai naują gyvūnų rūšį.
Prieš metus, už 1000 kilometrų į pietryčius nuo Velykų salos, komanda vadovaujama Evoliucijos biologo Roberto Vrijenhoeko, tyrinėjo hidrotermines sroves vandenyno dugne. Joe Jones, komandos narys, giluminių vandenų genetikas, prisimena, kaip povadeninė kabina iškilo į paviršių ir Joe kolega išlipo iš jos, laikydamas didžiulį baltą krabą, kuris jo manymu turėjo sudominti genetiką. Krabą jis pagavo vandenyno dugne, 2,3 kilometro gylyje, tinklu, netoli vienos is povandeninių srovių. 'Krabas buvo apie 15cm dydžio, be akių, apaugęs ilgais baltais šeriais, turėjo 10 kojų, atrodė nepanašus į anksčiau matytus vežiagyvius, tačiau tuo metu neturėjome, kitų pavyzdžiu palyginimui, nei įrangos jo DNR išanalizuoti.' - sako Joe Jones. Grižę iš ekspedicijos, mokslininkai ištyrė krabą ir patalpino jo duomenis į filogenetinę sistemą. Paaiškėjo, kad krabas, pavadintas Yeti, gana stipriai skiriasi nuo gimingų dešimtkojų krabų rušių. Dėl to buvo sukurta nauja vežiagyvių šeima, pavadinta Kiwaidae (Kiwa - polinezijos mitologijoje yra vežiagyvių deivė), o krabui suteiktas rušies pavadinimas - Kiwa hirsute. Kol kas nežinoma, kokia krabo 'plaukų' funkcija, jie tarsi dantų šepetėlio šeriai.

Rafael Lemaitre, vadovaujantis bestuburių zoologijos padaliniui Smithsonian Nacionaliniame Gamtos Istorijos muziejuje Vašingtone, mano, kad jie galėtų tarnauti filtruojant maisto daleles iš vandens ar purvo. Šerių sandara sudėtinga, į juos gali įsivelti įvairios smulkios dalelės. Panašu, kad jie padengti, arba netgi sudaryti iš filamentinių bakterijų. Kol kas neaišku, ar krabas minta šiomis bakterijomis ar naudoja jas kitiems tikslams. Lemaitre pavadino ši radinį 'neįtikėtinu', bet suabejojo jo maistine verte. Vis dėlto gyviai aptinkami netoli hidroterminių srovių, kuriose gausu sieros, neturėtų būti ypatingai skanūs.  

Nature

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).