Pirmas puslapis arrow Mokslo naujienų turinys arrow Mokslo naujienos arrow Veiksmai kalba garsiau už žodžius
Veiksmai kalba garsiau už žodžius
30-07-2006

Jei kada bandėte kalbėti su žmogumi, kalbančia kita kalba, turbūt supratote, kad galite suprasti šį tą, kas sakoma vien iš to, kaip žmogus kalba. Pyktis, džiaugsmas ir net sutrikimas lengvai kerta kalbos barjerus. Naujas tyrimas rodo, kad emocijos nėra vienintelė informacija, perteikiama drauge su mūsų kalba. 

Tai, kaip mes kalbame, gali būti taip pat svarbu kaip ir tai, ką mes sakome. Akivaizdu, kad yra skirtumas tarp to, kai entuziastingai ištariame: 'O, tu turi puikią mašiną!' ir kai tai sakome sarkastiškai. Tačiau iškyla klausimas, ar mūsų kalbos būdas gali perteikti daugiau nei emocinę informaciją? Pavyzdžiui, tai, kur ta mašina važiuoja ir kokiu greičiu ji juda?

Norėdami tai ištirti psichologas Howard Nusbaum ir jo kolegos iš Chicago universiteto paprašė 24 studentų apibūdinti tašką, judantį kompiuterio ekrane. Studentams buvo pasakyta, kad jie turi sakyti vieną iš šių frazių: arba 'taškas juda žemyn', arba 'taškas juda aukštyn'. Komanda atrado, kad studentų balso aukštis buvo vidutiniškai 6 hercais aukštesnis, kai jie kalbėjo apie tašką, judantį aukštyn. Tas pats nutiko ir tada, kai kiti 24 studentai skaitė žodžius, pasirodančius kompiuterio ekrane: jų balso aukštis keitėsi priklausomai nuo to, kokią informaciją apie kryptį teikė pasirodantys žodžiai. Trečio eksperimento metu mokslininkai atrado, jog taškui judant greičiau, greičiau kalba ir jį apibūdinantys žmonės.  

Bet ar klausytojai gali pastebėti ir suprasti šias užuominas? Tam, kad būtų įmanoma atsakyti į šį klausimą, komanda paprašė savanorių paklausyti prieš tai eksperimente dalyvavusių studentų balso įrašus. Savanoriai, klausydami jų balsų, 63 procentų tikslumu sugebėjo atsakyti, ar taškas judėjo greitai ar lėtai, pagal tai, kokiu greičiu klabėjo eksperimento dalyvis. Anot Nusbaum, balso aukščio kitimas gali būti analogiškas gestams.

Psichologas Art Glenberg iš Wisconsin universiteto Madison’e teigia, jog šio tyrimo atradimai rodo sąsają tarp žmonių bendravimo ir nervų sistemų, kurias komunikavimui naudoja gyvūnai: pavyzdžiui, vienoks beždžionės riksmas reiškia vanagą danguje, kitoks - gyvatę ant žemės.

 
Viršutinime paveikslėlyje - taškas juda aukštyn, ir balso tembras aukštėja. Antrajame paveikslėlyje balso tembras žemėja (tembrą rodo raudona linija).


ScienceNOW Daily News

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.