Pirmas puslapis arrow Mokslo naujienų turinys arrow Mokslo naujienos arrow Sveikai įdegti gali net labai balta oda
Sveikai įdegti gali net labai balta oda
25-09-2006

Jau galima atsisveikinti su porceliano baltumo oda, nes atrastas būdas, suteikiantis įdegį nesideginant saulėje. Pagrindinis naudojamo junginio elementas yra augalinis ekstarktas forskolinas. Bandymuose su pelėmis jis apsaugojo nuo UV spindulių ir leido odai įdegti, stimuliuodamas pigmentą gaminančias ląsteles - melanocitus.
Hormonas, vadinamas 'melanocitus stimuliuojačiu hormonu', kontroliuoja gebėjimą įdegti, jungdamasis su receptoriumi MC1R (melanocortin 1 receptor), esančiu melanocitų paviršiuje. Dauguma raudonplaukių, blyškiaodžių žmonių turi šio receptoriaus defektą, jie sunkiai įdega ir rizikuoja susirgti odos vėžiu.

John D'Orazio iš Kentukio Universiteto, Leksingtono Medicinos koledžo JAV, atliko tyrimus su depiliuotomis pelėmis, turinčiomis MC1R defektą. Jis pastebėjo, kad naudojant forskoliną, defektyvi oda pradeda gaminti pigmentą melaniną.

Eksperimento metu pirma pelių grupė gavo UV spindulių dozę, po keturių savaičių nuo forskolino panaudojimo ir oda normaliai įdegė. Antroji pelių grupė buvo ypatingai jautri UV spinduliams ir turinti MC1R defektą. Kiekvieną dieną, 20 savaičių, šios pelės gavo spindulių dozę, lygią 1-2 valandų kaitinimosi Floridos vidurdienio saulėje. Devyniose tirtose pelėse rasta 11 vėžinių susirgimų ir pastebėti kiti odos pažeidimai, tuo tarpu pirmojoje devynių pelių grupėje rasti tik 6 vėžio atvejai ir mažiau odos pažeidimų (Nature, vol 443, p 340).

    

Nematome priežasčių, kodėl tai negali būti pritaikyta žmonėms sako D'Orazio, nors klinikiniai tyrimai dar neatlikti. Kadangi forskolinas stimuliuoja melanino gamybą, jis gali suteikti įdegį blyškiaodžiams žmonėms ir taip apsaugoti nuo žalingų saulės spindulių. Priešingai nei UV spindulius blokuojantys kremai, forskolinas nenuplaunamas ir gali būti naudojamas visiems odos tipams, nes bandymuose, jis suteikė įdegį ir pelėms su normliu MC1R receptoriumi.

New Scientist 

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.