Pirmas puslapis arrow Mokslo naujienų turinys arrow Mokslo naujienos arrow Sodininkas atkasė bronzos amžiaus įrankių ir ginklų
Sodininkas atkasė bronzos amžiaus įrankių ir ginklų
05-05-2005

Rytų Anglijoje savo sodą tvarkęs žmogus atkasė didžiules atsargas įrankių ir ginklų, kurių amžius beveik 3000 metų. Šios atsargos – vienas iš didžiausių bronzos amžiaus radinių Didžiojoje Britanijoje. Jį sudarė 145 daiktai, tarp kurių buvo ietis ir kirvių galvos, kardai ir metaliniai darbo įrankiai. Alan West, Norvičo muziejaus, esančio už 100 mylių į šiaurės vakarus nuo Londono, kuratorius, teigė, kad tai ne tik vienas iš didžiausių radinių Norfolke, bet ir vienas iš svarbiausių bronzos amžiaus radinių visoje Didžiojoje Britanijoje. Visi radiniai yra gerai išsilaikę, todėl muziejaus kuratorius juos pavadino svarbia detale bronzos žinių apie bronzos amžių dėlionėje. Tarp šių radinių buvo ir Vikingų laikų sagė, kurią komentuodamas Alan West teigė, kad neįprasta rasti skirtingų periodų daiktus kartu. Bronzos amžius buvo po akmens amžiaus ir paprastai manoma, kad jis tęsėsi nuo 2 500 m. pr. m. e. iki 700 m. pr. m. e. Jį sekė geležies amžius (650 m. pr. m. e. – 43 m. e. m.). Alan West teigimu, seniausias radinys gali būti datuojamas 800 m. pr. m. e. Muziejaus kuratoriaus teigimu, greičiausiai visi šie daiktai buvo paslėpti asmens, kuris juos gamino, nes tarp rastų daiktų buvo sulūžusių kardų, kuriuos būtų reikėję lydyti iš naujo. Kol kas neaišku, kodėl visi šie daiktai buvo paslėpti ir kodėl juos slėpęs žmogus nesugrįžo jų pasiimti. Vėlyvajame bronzos amžiuje Didžiojoje Britanijoje greitai plito žemdirbystė ir gyvenviečių kūrimas – taip atsirado ryškus kontrastas su ankstesne normandų era. Be to, bronzos amžiuje pradėta gaminti sudėtingesnius metalo gaminius, molinius indus. Daugelis panašių įgūdžių į šalį buvo atvežti iš žemyno atkeliavusių žmonių. Kol kas muziejaus kuratorius atsisakė bandyti įvertinti paskutinįjį radinį teigdamas, kad jo dar neapžiūrėjo visi ekspertai.

CNN News

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.