Tikriausiai kiekvienam yra tekę patirti situaciją, kai gatvėje einame prie nepažįstamo žmogaus, būdami visiškai tikri, kad tai geras mūsų pažįstamas. Mokslininkai, tyrinėjantys neuroninius procesus, mėgina atskleisti, kokiais principais vadovaujantis vyksta regimoji informacijos paieška.

Tyrėjų grupė - S. Baldassi, N. Megna ir D. Burr - publikavo naują studiją, kaip tik nagrinėjančią šiuos procesus. Jie prašė tyrimo dalyvius rasti vertikalių dėmesį blaškančių detalių fone paslėptą objektą. Kuo chaotiškesnis buvo fonas, tuo daugiau klaidų darė respondentai, atpažindami objektą. Tačiau tuo pačiu jie tvirtai tikėjo, kad daro tinkamą sprendimą. Autoriai sako, kad nors savo tyrime tyrė labai paprastą situaciją - vieno požymio aptikimą, tyrimo rezultatus galima išplėsti. Galima manyti, kad patekę į chaotišką situaciją, kurioje daug įvairių įvykių, žmonės gali priimti visiškai neteisingus sprendimus, tuo pačiu tikėdami, kad pasirinko gerai. Tai gali paaiškinti, kodėl kartais sportininkai veltui švaisto laiką ginčydamiesi su teisėjais, o kareiviai mūšio lauke neatskiria draugo nuo priešo.

Science Daily

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).