Naujausia studija parodė, kad didžiausi skirtumai tarp žmogaus ir šimpanzės DNR yra randami tokiuose DNR regionuose, kuriuose genai nėra lokalizuoti. Tie regionai greičiausiai valdo genų veikimą.
'Skirtumai tarp šimpanzės ir žmogaus yra ne baltymuose, bet kaip jie yra panaudojami' teigia doc. Katherina Pollard (UC Davis Genomo Centras ir Statistikos fakultetas).

Pollard ir kolegos iš UC Santa Cruz vadovaujami Davido Hausslerio ieškojo DNR fragmentų, kurie būtų konservatyvus šimpanzėse, pelėse ir žiurkėse. Tuomet jie palygino šias sekas su žmogaus genomu ir aptiko DNR fragmentus, kurie šimpanzių protėviuose pasikeitė ir prieš penkis milijonus metų buvo perduoti žmonėms.

Mokslininkai aptiko 202 'aukštos akseleracijos regionus (sritis)' ("highly accelerated regions" arba HARs), kurie parodė evoliucinį skirtumą tarp žmonių ir šimpanzių. Tik trijuose iš visų šių regionų buvo aptikti genai, kurie, kaip manoma, koduoja baltymus. Labiausiai akseleravęs regionas yra HAR1. Manoma, kad šis regionas yra RNR, dalyvaujančios smegenų vystymosi procese, dalis.
Kiti akseleruoti regionai savo sudėtyje neturi genų, bet dauguma yra lokalizuoti arti valdančių genų, kurie valdo genų gamybą ar augimą ir vystymasį. 
'Jos nėra genuose, bet visai arti tokių genų kurie atlieka labai svarbias funkcijas', sako Pollard.

Paprastai nekoduonatys DNR regionai evoliucionuoja dažniau, nei regionai kuriuose yra genai, nes tokiuose regionuose neveikia selektyvi atranka, kuri neleidžia mutacijoms kauptis.  Panagrinėję akseleruotus DNR regionus žmogaus genome, mokslininkai  nustatė, kad šie regionai yra aukšto konservatyvumo visuose kitose nagrinėtose gyvūnų grupėse. Mokslininkai nusprendė, kad tokie regionai turi kažkokią svarbią funkciją ir dėl to šiuose regionuose nevyksta žymūs pakitimai.

Biology News