Yra atlikta begalė eksperimentų su šviesa, tačiau Robert Boyd iš Ročesterio universiteto atliko galbūt kol kas egzotiškiausią iš jų - privertė šviesą sklisti greičiu, didesniu nei šviesos greitis.

Neįmanoma ar bent jau labai keista? Taip mano ir daugelis ekspertų. Dar Einšteinas numatė, kad niekas negali judėti didesniu nei šviesos vakuume greičiu, maždaug 300000 km/s. Jei ši taisyklė būtų pažeista, nebegaliotų universalus priežasties ir pasekmės sąryšis, ir būtų galima keliauti laiku - grįžti į tą pačią vietą anksčiau, nei iš jos buvo išvykta.
Tačiau Boyd teigia, kad jiems pavyko pasinaudoti matematine abstrakcija - neigiamu greičiu - ir pademonstruoti, kad jis gali egzistuoti ir realiame pasaulyje.

Boyd su kolegomis siuntė varpo formos lazerio impulsus šviesolaidžiu ir stebėjo, kad net prieš impulso maksimumui įeinant į šviesolaidį, turinti retojo elemento - erbio - molekulių, impulsas jau išeidavo kitame šviesolaidžio gale. Eksperimento metu jie net galėjo registruoti, kad kitas impulsas net juda priešinga kryptimi.
Tai kažkas panašaus į 'kreivų veidrodžių' efektą, kuomet išlenktame veidrodyje vaizdas išsikreipia ir atrodo, kad tolimesnis vaizdo kraštas pereina į pirmąjį planą.
Panašiai ir šviesos impulsas gali judėti normaliu greičiu tol, kol nesusiduria su medžiaga, kurį jį iškreipia (žiūr. eksperimentuotojų sukurtą 'greitos šviesos' animaciją).

O iš kitos pusės, jei žiūrėsite į išgaubtą veidrodį, jis parodys, kad esate plonesnis nei iš tikrųjų yra - tarsi priekinis vaizdo planas judėtų lėčiau. Panašiai ir šviesa gali ‘susitraukti˙ ir medžiagoje judėti lėčiau bei pasiekti kitą šviesolaidžio galą vėliau, nei būtų galima tikėtis ('lėtos šviesos' animacija).

Norint vizualizuoti judančią atgal šviesą, galima vietoj veidrodžio pastatyti televizorių ir video kamerą - jeigu eisite pro tokią sistemą, pradžioje pamatysite savo vaizdą priešingame televizoriaus krašte, ir ekrane jūsų atvaizdas judės priešinga kryptimi, t.y. į jus, kol nepasieks priešingo televizoriaus ekrano krašto ir dings.
Šviesos impulsas, turintis neigiamą greitį, elgsis panašiai ('atbulos šviesos' animacija).
Eksperimento metu impulsui įeinant į šviesolaidį, jo kitame gale atsirado impulsas, judantis priešinga kryptimi, ir jis dar sukūrė ir impulsą kitame šviesolaidžio gale, judantį 'teigiama' kryptimi.

Tai tarsi tas pats, jeigu aukščiau paminėtoje televizoriaus ir video kameros sistemoje jūs pamatytumėte du savo atvaizdus - vieną, einantį iš kito ekrano krašto link jūsų, o šis vaizdas sukurtų dar vieną vaizdo kloną - jūsų atvaizdą, einantį ta pačia kryptimi, tačiau šiek tiek lenkiantį jus.

Nesąmonė, pasakytų mokslininkai, tačiau Boyd mano, kad tikrai ne. Einšteino numatytas greičio apribojimas galioja tik tiems reiškiniams, kuriuose yra pernešama tam tikra informacija.
Boyd eksperimento atveju informacija nėra pernešama greičiu, didesniu už šviesos greitį - šviesos pluoštelis turi priekinį frontą, piką ir galinį frontą, ir priekinis frontas patenka į šviesolaidį pirmiausia ir perneša informaciją apie visą impulsą. Šviesolaidžio gale yra atkuriami tokie patys impulsai, kurių vienas pasiunčiamas atgal, o kitas - ta pačia kryptimi, kaip ir pradinis impulsas.

Tačiau neaišku, kas įvyktų, jeigu impulsas būtų tobulo stačiakampio formos ir neturėtų priekinio fronto. Boyd su kolegomis ruošiasi atlikti tokį eksperimentą ir įsitikinti, ar tikrai Einšteinas buvo teisus.

World Science

Astronomams teikia malonumą už Saulės sistemos atrasta nauja trijų planetų sistema, kurios žavesį sudaro jos trūkumas - išmėtytas gravitacijos svoris. Naujųjų planetų svoris prilygsta Neptūno masei ir greičiausiai susideda iš uolienų ir ledo bei tvarkingai sukasi apie už 41 šviesmečio esančią mažą žvaigždę. Apie žvaigždę taip pat sukasi daugybė asteroidų. Astronomus labiausiai džiugina tai, jog naujasis atradimas sustiprina nuomonę apie tai, kad Visatoje yra daugybė 'super-Žemių', turinčių kietus paviršius.    

Šveicarijoje esančioje Ženevos observatorijoje astronomų Michelio Mayor ir Didier Quelozo vadovaujama komanda stebėjo pietų pusrutulyje esančią žvaigždę HD 69830 bei pastebėjo dviejų planetų, kurių masės 10-15 kartų didesnės už Žemės, signalus. Abi planetas svilina žvaigždės kaitra: jos abi atitinkamai per 9 ir 31 dieną apsisuka apie Saulę, priartėdamos žymiai arčiau Saulės nei Merkurijus.

Science Now

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Gaminant daržoves tam tikru būdu, jų rūgštingumas gali pakilti iki dantis pažeidžiančio lygio. Tokiu rūgštingumu paprastai pasižymi putojantys gėrimai, sako mokslininkai. Baklažanai, žaliosios paprikos ir cukinijos tampa ypatingai rūgštūs kepami orkaitėje, o raudonosios paprikos rūgštėja troškinamos, parodė tyrimai Dundee universitete, Škotijoje. Tačiau svogūnų ir pomidorų rūgštingumo lygis nekinta juos gaminant.

Mokslininkai tyrė, kaip skirtingi gaminimo būdai gali paveikti vegetariško patiekalo 'ratatouille' (nuotraukoje) rūgštingumą. Rūgštingumas išliko aukštas, nepriklausomai nuo gamybos būdo, bet keptas orkaitėje patiekalas tapo ypač rūgštus. Vadovaujantis mokslininkas Graham Chadwick komentavo: 'Ratatouille', pagaminto orkaitėje, rūgštingumas prilygo kai kurių gazuotų gėrimų rūgštingumui. Vartojami nesaikingai, jie gali sukelti dantų kariesą.' Dantų kariesą sukelia tiesioginis rūgšties ir danties kontaktas, kurio pasekoje ardomi dantų audiniai. Išsamus tyrimas atspausdintas European Journal of Prosthodontics and Restorative Dentistry žurnale.

ABC News Online

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Bostono vaikų ligoninės tyrinėtojai atrado natūraliai egzistuojantį augimo faktorių, stimuliuojantį pažeistų aksonų regeneraciją centrinėje nervų sistemoje (CNS). Esant normalioms sąlygoms, subrendusios CNS aksonai negali regeneruotis po pažeidimo. Anksčiau nežinomas augimo faktorius, pavadintas onkomodulinu (angl. oncomodulin), aprašomas internetiniame žurnale 'Nature Neuroscience'.

Neurobiologai Yuqin Yin (PhD) ir  Larry Benowitz (PhD), studijuojantys Harvardo medicinos mokykloje, atliko tyrimus su optiniu nervu, kuris sujungia nervines ląsteles akies tinklainėje su smegenų regos centrais. Paprastai šis nervas naudojamas kaip modelis studijuojant aksonų regeneraciją.

Kai onkomodulinas buvo įdėtas į Petri lėkštelę su tinklainės nervinėmis ląstelėmis bei žinomais  augimą skatinančiais faktoriais, aksono augimas beveik padvigubėjo. Joks kitas augimo faktorius nebuvo toks efektyvus. Žiurkėse su regos nervo pažeidimais, onkomodulinas padidino regeneraciją, jei buvo duodamas su vaistu, kuris padeda ląstelei reaguoti į onkomodulino poveikį. Yin, Benowitz ir kolegos parodė, kad onkomodulinas skatina daugybės genų, susijusių su aksono augimu, veiklą.

 
Pastebima optinio nervo regeneracija žiurkių tinklainėje, paveiktoje onkomodulinu ir jo veiklą skatinančiu kofaktoriumi.

Biology News 

Rašyti komentarą (1 Komentarai)

Specialaus tyrimo metu JAV mėginta nustatyti, ar nepažįstamų žmonių maldos turi įtakos ligonių sveikatai. Eksperimentas truko visą dešimtmetį, stebėta 1800 ligonių, patyrusių širdies kraujagyslių operaciją (šuntavimą). Trijų parapijų narių buvo paprašyta nuolat melstis už operacijas patyrusių ligonių sveikatą. Patys ligoniai buvo suskirstyti į 3 grupes: vieniems buvo pasakyta, kad už jų išgijimą bus meldžiamasi, kitiems to nesakyta, o tretiems pasakyta, kad savanoriai maldininkai už juos nesimels. Tarp žmonių, kurių nežinojo, ar už juos meldžiamasi, ir tų, kurie žinojo, kad už juos nesimeldžiama, skirtumų nepastebėta - ir vienoje, ir kitoje grupėje komplikacijas po operacijos patyrė 52 proc. žmonių.
Tačiau iš tų, kurie žinojo, kad už juos meldžiamasi, komplikacijas išgyveno 59 proc. žmonių. Šito mokslininkai ir dvasininkai niekaip negali paaiškinti. Galbūt pacientai, kurie žinojo, kad už juos meldžiamasi, galvojo: 'Mano sveikata jau tokia bloga, kad mane belieka gydyti maldomis?'

Times online

Mikroskopas, naudojantis rentgeno spindulius ir tam tikrą laiko sulaikymo integracijos metodą, išgauna daug ryškesnes nuotraukas. Mikroskopu galima tyrinėti vidinę preparatų struktūrą ir naudoti mikroskopą daugeliui įvairių užduočių, kaip kad dantų irimo ar iškasenų tyrimams. Netikslumams pašalinti mikroskopas naudoja metodą, vadinamą rentgeno spindulių mikrotomografija. Kai preparatas skenuojamas, jis patalpinamas ant besisukančio padėklo ir rentgeno spinduliai sukuria preparato atspindį kiekvienoje padėtyje, apsisukant 360 laipsnių kampu.

Tuomet kompiuterinės programos pagalba spindulių atspindžių projekcijos suvedamos į vieną tūrinį 3D modelį. Vis dėlto gauti vaizdai turi artefaktų ir kartais atrodo grūdėti. Norėdami išvengti šios problemos, mokslininkai ir sujungė dvi technologijas: laiko sulaikymo integraciją ir rentgeno spindulių mikrotomografiją. Tokiu būdu pašalinami defektai ir sukuriamas galutinis 3D vaizdas, pasižymintis ypač aukšta kokybe. Mikroskopas jau buvo pritaikytas įvairiose srityse: gautos nuotraukos, kaip skysta rūgštis veikia danties emalę, kai vyksta danties irimas. Taip pat stebėta, kaip nafta teka uolienose, mikroskopo pagalba įmanoma pamatyti tikrąją uolienos struktūrą. Detaliai buvo ištirtos iškasenos, kurios tebebuvo įkalintos uolienose. Pavyzdžiui, buvo detaliai ištyrinėta archainio gyvūno vidinės ausies kanalo sandara.

Projekto vykdytojas, profesorius Jim'as Eliott'as iš Queen Mary universiteto Londone, sakė: 'Pagrindinis mūsų darbo tikslas buvo ne tik detaliai tirti subtilius struktūrų skirtumus, bet ir dalintis išradimu su plačiąja mokslo visuomene, kur ji galėtų pritaikyti savo žinias. Nėra jokių ribų - viskas gali būti tyrinėjama šiuo mikroskopu'. Projektą rėme Inžinerijos ir Fizinių mokslų tyrimų komisija (EPSRC), prie jo įgyvendinimo prisidėjo mokslininkai iš šešių universitetų.  

Mikroskopas bei juo sukurtas senovinio žinduolio Viverravus acutus žandikaulio fosilijos vaizdas.

BBC News

Galbūt neužilgo galėsime pasigaminti elektros savo poreikiams patys, bent jau taip mano Adrian Ferraretto, įmonės The SolarShop Australijoje direktorius. Ši įmonė sukūrė naujo tipo vėjo jėgainę, kurią galima įjungti tiesiog į elektros tinklą. Tradiciniai vėjo generatoriai gamina 24-48 V elektros srovę, kurią vėliau specialūs elektros prietaisai - inverteriai pakeičia į 220 voltų elektros srovę.
Naujasis vėjo generatorius neturi inverterio, gana brangaus įrenginio, todėl bus gerokai pigesnis, ir jį bus galima įjungti tiesiog į elektros tinklą. Be to, jo principinis skirtumas yra tas, kad jo mentės yra vertikalios, ir jos sukasi vertikaliai, todėl jam pakanka silpnesnio vėjo - nuo 6 m/s, tuo metu kai tradiciniams vėjo generatoriams reikia bent jau 8 m/s vėjo greičio.

Inžinierių skaičiavimais, naujasis generatorius kainuotų apie 10000 Australijos dolerių ir atsipirktų per penkis metus, esant vidutiniam 6 m/s vėjo greičiui, o ten, kur nėra nutiestų elektros tinklų - gerokai greičiau.

Vertikalus rotorius sukasi lėčiau nei tradicinių vėjo jėgainių mentės - iki 100 apsisukimų per minutę greičiu, ir tai jau nekelia pavojaus paukščiams, o pačios jėgainės įrengimas gana paprastas - tereikia ją įtvirtinti vėjuotoje vietoje ar ant namo stogo ir įjungti į elektros tinklą. Ją galima pastatyti ir ant daugiabučių namų stogų.

                         
Tradicinė ir naujoji vėjo elektros jėgainė

News in Science

Gal kol kas tai atrodo kaip mokslinė fantastika, bet jau netrukus skraidantys robotai gali pakeisti savižudžius teroristus ir tapti grėsmingu bei sunkiai susekamu ginklu.

Lengvųjų skraidymo aparatų technologijos tapo prieinamomis, pigiomis, ir ekspertai mano, kad tik netolimo laiko klausimas, kada jos bus pradėtos masiškai naudoti teroristiniams ar kitiems panašiems tikslams. O GPS sistemos leidžia pasiekti tikslą stebėtinu tikslumu.
Modeliai, turintys iki 5 metrų sparnų plotį ir galintys nešti iki 50 kilogramų svorį, yra praktiškai nepastebimi radarų - eksperimentai parodė, kad kariniai radarai daugeliu atveju užfiksuoja tokį žemai skrendantį aparatą kaip paukščių būrį ir automatiškai atmeta jo signalą.

JAV karinių technologijų ekspertai pripažįsta, kad, nors investuojamos milžiniškos lėšos į priešraketinės gynybos technologijas, aiškiai per mažai dėmesio skiriama nepilotuojamų skraidymo aparatų keliamai grėsmei.
Jau pasirodė pranešimų, kad kai kurios karinės grupuotės, kaip Hezbollah ar Kolumbijos revoliucinė armija, turi savo arsenale tokius ginklus.

O Yamaha sukūrė robotą-helikopterį, sveriantį 95 kg ir galintį skristi 20 km/h greičiu, kurį gali nusipirkti visi norintys. Inžinierius iš Naujosios Zelandijos net sumontavo mini sparnuotąją raketą, kuriai medžiagos kainavo tik 5000 JAV dolerių.
Kartu ekspertai pripažįsta, kad technologijos vystosi taip greitai, kad jie patys nespėja įvertinti, kaip greitai keičiasi pasaulis.

Nuotrauka: iStockphoto

News in Science

Anglijos aerokosminė įmonė EADS-Astrium pradėjo naujo marsaeigio mėginimus Tenerifės saloje, prie užgesusio El Teide vulkano.
Šis marsaeigis bus pagrindinis naujos misijos į Marsą tyrimų prietaisas, galbūt pagaliau padėsiantis atsakyti į klausimą, buvo Marse gyvybė ar ne. Ši misija vadinasi ExoMars, jai skirtas beveik 2 milijardų litų dydžio finansavimas.
Planuojama, kad misija įvyks 2011 metais, ir tai bus vienas iš Europos Kosminės Agentūros (ESA ) vizijos - pasiųsti žmones į Marsą maždaug po 30 metų - etapų.

Marsaeigio greitis - vos 160 metrų per valandą, tačiau jo tikslas ir nebus įveikti didelius atstumus ar pasiekti greičio rekordą Marse. Svarbiausia, kad jis būtų pakankamai patikimas, sugebėtų įveikti sutiktas kliūtis ir galėtų autonomiškai orientuotis vietovėje bei priimti tinkamus sprendimus tuo metu, kai nebus valdomas iš Žemės.

Visi dar gerai prisimena ankstesnę ESA nesėkmę, kuomet 2003 metų pabaigoje, besileisdamas į Marsą, sudužo zondas Beagle 2. Tai kol kas buvo vienintelis Europos mėginimas tyrinėti Marsą marsaeigio pagalba. Beje, jį sukūrė irgi EADS-Astrium.

BBC News

Rašyti komentarą (1 Komentarai)

Genų terapijos ekspertai tvirtina atradę būdą, kurio dėka galima įtikinti ląsteles susiremontuoti. Naujo atradimo dėka nereikėtų pakeisti sugedusio geno, tačiau užtektų užvaldyti ląstelės ištaisymo mechanizmus.

Vokietijos tyrėjai pademonstravo vaistą Valproate, galintį įtakoti geno elgseną. Minėtas vaistas taikomas sekinančia liga (nugaros raumenų atrofija) sergantiems pacientams, neturintiems SMN1 geno, tačiau turintiems SMN2 geno kopiją. Didesnis SMN2 kopijų skaičius palengvina ligonių būklę. Naujojo vaisto tyrimų metu paaiškėjo, jog kraujyje padidėjo SMN lygis. Kol kas neaišku, ar SMN ekspresija kraujyje atspindi SMN ekspresiją motoriniuose neuronuose ir tokiu būdu gali padėti sustiprinti raumenų jėgą.     

BBC News 

Matyti, kad, sumažėjus ozono sluoksniui kenkiančių chemikalų suvartojimui, jis palengva atsikuria. Vis dėlto mažai tikėtina, kad jis pasieks iki 1980 m. buvusį lygį. Žemę saugančio ozono sluoksnio nykimas sąlygojamas chlorfluormetano, kurį žmonės naudoja aerozolių ir vėsinimo įrangos gamybai. Ozoną naikinantys chemikalai buvo uždrausti 1987 m. Monrealio protokolu, kurį pasirašė 180 šalių.
Ozono sluoksnis neutralizuoja didžiąją dalį ultravioletinių saulės spindulių poveikio. Šie spinduliai padidina riziką susirgti odos vėžiu, katarakta, gali pakenkti javų derliui ir jūros gyvūnams… Be abejo, nors pastebima, kad ozono sluoksnis atsigauna, ultravioletinių saulės spindulių vis tiek reikėtų pasisaugoti.

Ištyrę palydovų bei žemėje esančių stočių duomenis mokslininkai konstatavo, kad ozono sluoksnis per pastarąjį dešimtmetį stabilizavosi arba šiek tiek pakilo, bet visiškai jis atsistatys nebent per keletą dešimtmečių. Tačiau ir tuo negalime būti tikri - jam gali pakenkti ir temperatūros svyravimai, šiltnamio efektas, azoto suboksidas (N2O).

NASA palydovo pateiktais 2004 metų rugsėjo duomenimis ozono skylė virš Antarktidos atrodė tikrai bauginančiai. Dabar ji kiek mažesnė.

Reuters 

Robotų specialistai iš Prancūzijos, Italijos ir Šveicarijos sukūrė robotą, kuris gali pats eksperimentuoti su daiktais, esančiais aplink jį, spręsti, ką su jais galima daryti bei mokytis iš klaidų. Pavyzdžiui, jei jam nepavyktų saugiai paimti daikto vieną kartą, kitą kartą jis mėgintų tą daryti kitaip. Robotas, pavadintas Babybot, turi dvi kameras, stebinčias aplinką, vieną ranką, ir programiškai įdiegtą norą imti ir mėginti daiktus. Tai leidžia jam vystyti savo motorinius gebėjimus taip pat, kaip tai daro kūdikiai.

Babybot smegenys - 20 kompiuterių, sujungtų į klasterį, juose veikia programinė įranga, imituojanti kelių neuroninių tinklų veikimą - ji gali sukurti ryšius tarp neuronų, juos keisti bei stiprinti. Keisdami programos parametrus ir stebėdami roboto veiksmus, mokslininkai gali išmėginti įvairius neurologinius modelius.

'Tai fantastinė idėja ir labai geras būdas tyrinėti dirbtinio intelekto vystymąsi', sakė Steve Grand iš kompanijos Cyberlife Research, tyrinėjančios robotizacijos problemas. 'Tačiau fundamentalūs skirtumai tarp žmogaus smegenų bei to, kaip veikia šiuolaikiniai kompiuteriai, reiškia, kad robotas niekuomet negalės tapti protingesniu už žmogų'.

Mokslininkai jau mąsto apie Babybot-2, kuris turėtų dviejų metų kūdikio intelektą ir galbūt galėtų išmokti vaikščioti. Be to, jie žada, kad visa informacija, taip pat tiek programinė, tiek ir aparatinė įranga bus atvira visiems kitiems tyrėjams, norintiems pasinaudoti jų patirtimi.

Šiuose video įrašuose jūs galite pažiūrėti kaip robotas elgiasi su guminiu ančiuku video (avi formatas) ir tyrinėja kamuolį  video2.

New Scientist

Rašyti komentarą (1 Komentarai)

Jei jūs norite ką nors priversti patikėti jūsų požiūriu, pasistenkite, kad tas žmogus tuo metu turėtų rankoje puodelį kavos.
Mokslininkai iš Queensland Technologijos Universiteto atliko tokį tyrimą, diskutuodami su žmonėmis apie savanorišką eutanaziją bei abortus prieš ir po kavos gėrimo. Eksperimentas parodė, kad kofeinas akivaizdžiai padeda sistemiškam informacijos apdorojimui žmogaus smegenyse bei pagerina jų nuotaiką, kas irgi padidina sutikimo su siūlomais argumentais galimybę.
Vienas iš tyrimo autorių Dr Blake McKimmie mano, kad kofeinas taip pat padidina gebėjimą kruopščiau analizuoti gaunamą informaciją.

Šis darbas gali būti naudingas ir reklamų kūrėjams - jie gali pasistengti, kad reklama būtų transliuojama būtent tokiu metu, kai žmonės geria kavą, pavyzdžiui, pusryčių laiku.

Šio tyrimo rezultatai netrukus bus publikuojami leidinyje European Journal of Social Psychology.

 

News in Science

Ketvirtadienio tarptautiniame pranešime rašoma, kad Atlanto vandenyno gelmėse mokslininkai surado 10-20 naujų mažų gyvų padarų rūšių. Naujos rūšys surastos tiriant globalinio oro atšilimo pasekmes vandenynų gyvūnijai.

Tyrimai atlikti tropiniuose vandenyse tarp rytinių JAV krantų ir vidurio Atlanto krašto. 1-5 kilometrų gylyje naudojant specialius tinklus gležnam zooplanktonui gaudyti rinktos tokios gyvos būtybės, kaip krevetės, medūzos bei plaukiojančios kirmėlės.

Daugiausia gyvų būtybių randama viršutiniame vieno kilometro gylyje, tačiau tyrimų metu paaiškėjo, kad ir gilesniuose sluoksniuose gyvena stebinanti daugybė gyvybės formų.

Reuters 

Rašyti komentarą (1 Komentarai)

Tarptautinės kosmoso erdvės mokslininkai ketvirtadienį pranešė, jog Saturno palydovo Titano paviršių dengia didžiuliai kopų plotai. Kopos greičiausiai sudarytos iš ledo kristalų, smėlio ar kitų nežinomų medžiagų.

Titano nuotraukos, gautos iš bendros JAV ir Europos Cassini misijos, labai primena Sacharos dykumos, Namibijos, Saudo Arabijos ir Australijos smėlio kopas.

Arizonos universitete dirbantį Ralph'ą Lorencą labai nustebino gautos nuotraukos. Saturno palydovo nuotraukos niekuo nesiskiria nuo radaru gautų Namibijos ar Arabijos dykumų nuotraukų. Titano atmosfera tankesnė už Žemės, o traukos jėga - mažesnė. Natūralu, kad dėl šių priežasčių Titane esantis smėlis bus kitoks. Panašūs gali būti tik fiziniai kopų susiformavimo procesai.

 Reuters

Mokslininkai sukūrė 'autistines' peles, kurioms pagrindinėse smegenų dalyse ištrynė vieną geną. JAV tyrėjai nustatė, kad pelėms taip pat būdinga skurdi socialinė sąveika bei didelis jautrumas. JAV tyrėjai teigia, kad 'Neurone' išleisti tyrimo duomenys gali padėti geriau suprasti autizmo priežastis.

Tuo tarpu vienas Jungtinės Karalystės ekspertas tvirtina, jog  JAV atlikti tyrimai įdomūs, tačiau reikia atlikti išsamesnius tyrimus, kurių duomenis būtų galima taikyti žmonėms.

Autizmu sergantiems žmonėms vystosi augimo sutrikimas, paveikiantis žmogaus bendravimo sugebėjimus bei galėjimą kontaktuoti su aplinka. Toks sutrikimas kyla vaikystėje ir iš 10.000 žmonių paveikia 90. Berniukai labiau pažeidžiami nei mergaitės.

Naujasis tyrimas leis geriau suvokti genų ekspresiją smegenyse bei išaiškinti ypatingą genų funkciją žmogaus neuroanatomijai bei elgsenai.

BBC News

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Pasinaudojusi prieštaringai vertinamo Italijos vaisingumo gydytojo Severino Antinori paslaugomis vyriausia Didžiosios Britanijos mama taps 63 metų sulaukusi moteris. Šiuo metu moteris yra septintame nėštumo mėnesyje. Anot busimos mamos vyro, nebuvo lengva priimti sprendimą tokiu būdu pradėti kūdikį.  

Atsižvelgiant į moters amžių vaiko pradėjimo procedūroms prireikė donoro kiaušinėlių. Natūralu, kad ne visi pritaria panašaus pobūdžio procedūroms tokiame amžiuje ir teigia, kad pati gamta sustabdo bei užkerta kelią žmogaus vaisingumui.

Iki šiol vyriausia vaiko susilaukusi moteris pasaulyje yra 66 metų Rumunijos gyventoja Adriana Iliescu.  

Patricia Rashbrook su vyru

BBC News

Saulės sistemos planetų ašis galėjo pakrypti dėl kitų masyvių dangaus kūnų gravitacinio poveikio, paskelbė Argentinos mokslininkas Dr. Adrian Brunini žurnale Nature. 

Ši teorija gerokai skiriasi nuo kitos, kuri teigia, kad planetų ašys galėjo pakrypti dėl susidūrimų su kitomis maždaug Žemės dydžio planetomis ankstyvojo Saulės sistemos formavimosi periodo metu. Visų Saulės sistemos planetų ašys yra kiek pakrypusios, tačiau didžiųjų planetų jos yra pakrypusios pastoviu kampu, o mažesnių, kaip Žemės, turi nedidelę precesiją (gali kiek keistis).

Tačiau Žemės ašies 23° nuokrypis nesikeičia jau milijonus metų, nes jį stabilizuoja Mėnulio gravitacinis poveikis, tuo tarpu Marso ašies kampas gali kisti kas dešimtis milijonų metų.
Žemės ašies stabilumas turi milžinišką įtaką gyvybei, nes lemia nusistovėjusią metų laikų kaitą - kuomet šiaurinis pusrutulis nusigręžia nuo Saulės, prasideda žiema, o tuo metu pietiniame pusrutulyje yra vasara. Net menkas ašies kampo pakitimas grėstų ledynmečiu arba sausromis.
Nors masyviųjų planetų ašies pokrypio kampas yra stabilus, tačiau jis gali būti labai skirtingas - nuo 3° Jupiterio iki 97° Urano.

News in Science