Naujas apžvalginis tyrimas apžvelgia moralės dilemas, kylančias, kuomet valstybės veikėjas atsisako savo principų dėl šalies gerovės. Autorė Stephanie Newbold aiškina, kad išrinkti pareigūnai dažnai įžengia į savo ofisą su ideologija ar nuomone, kaip vyriausybė turėtų vadovauti tautai. Tačiau vadovavimas tautai labai skiriasi nuo to, kaip asmenys valdo save ar ką jie galvoja apie vyriausybę. Įsigydamas Luizianą, Thomas Jeffersonas pamynė savo principus, tačiau priėmė geriausią sprendimą vardan Amerikos žmonių ekonominės, politinės gerovės ir valstybės saugumo. Šis sprendimas kankino jį iki gyvenimo pabaigos. 'Jo pasirinkimas buvo žalingas savo paties ramybei, moralei ir griežtiems principams, tačiau tai buvo teisingas sprendimas tautos atžvilgiu,' teigia Newbold. Jeffersonas atitiko 'doro žmogaus' kriterijus. Jis tai padarė, pripažindamas nedorą savo veiksmo prigimtį pagal konstituciją ir tuo pačiu matydamas savo poelgio naudą tautos gerovei. Šis veiksmas yra vertas dėmesio, jis išryškina etinį valstybės valdymo meno, administracinės etikos ir viešo administravimo sudėtingumą. 'Jeffersonas gyveno dėl politikos, bet ne iš politikos,' reziumuoja Newbold.

Eureka Alert

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).