Pirmas puslapis arrow Mokslo naujienų turinys arrow Mokslo naujienos arrow Būti per daug švariam yra pavojinga sveikatai.
Būti per daug švariam yra pavojinga sveikatai.
14-04-2005

Mokslininkai iš Virginia Tech nustatė, kad antimikrobinio muilo ir kitų panašių produktų vartojimas gali įtakoti tiesioginį chloroformo poveikį vartotojams. Tyrėjas Peter Vikesland parodė, kad chemikalui triklosanui, esančiam daugelyje antimikrobinių muilų, reaguojant su vandentiekio vandenyje esančiu chloru, susidaro chloroformas. Chloroformas priskiriamas junginiams, galintiems žmogui sukelti vėžį. Triklosanas yra sintetinis antimikrobinis agentas. Dėl savo plataus spektro antibakterinio poveikio jis tapo populiarus ir vartojamas asmens priežiūros produktų, kosmetikos, antimikrobinių kremų, losjonų, muilų gamyboje. Taip pat naudojamas kaip priedas plastikų, polimerų tekstilės ir implantavimo medicinos priemonių gamyboje. Triklosanas dažniausiai naudojamas, norint sunaikinti bakterijas ant odos ir kitų paviršių, kartais – kaip konservantas, sutinkamas net maisto produktuose. Amerikos medicinos asociacija (AMA) pareikalavo FDA išsamiau sekti ir valdyti tokių antimikrobinių medžiagų, kaip triklosanas, vartojimą namuose. Atliktas tyrimas parodė, kad chloroformas gaminasi tuomet, kai laisvas chloras reaguoja su organinėmis medžiagomis. Susidariusio chloroformo poveikio rūšių gali būti begalė, pavyzdžiui, vartotojas gali įkvėpti kancerogeninės medžiagos ar ji gali paveikti odą, antimikrobiniu muilu plaunant indus ar prausiantis po dušu. Dauguma vartotojų produktų, turinčių triklosano, nuolat patenka į gyvenamųjų namų nutekamąją kanalizaciją. Ankstesnio tyrimo metu buvo įrodyta, kad triklosaną veikiant saulės šviesai, vyksta fotocheminės reakcijos, ir gali pasigaminti dioksinų. Dioksinai neskyla ilgą laiką ir gali kauptis organizmo audiniuose, vėliau sukelti didesnių nepageidaujamų poveikių. Net mažos dioksinų koncentracijos yra problema, kadangi jie linkę kauptis visoje mitybos grandinėje.

 

Medical News Today

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.