Jeloustouno nacionalinio parko pilkieji vilkai, kurie anksčiau čia buvo beveik išnykę, sugrįžo ir dabar vaidina svarbiausią vaidmenį sumažinant klimato pokyčių poveikį maisto išteklių prieinamumui, teigiama naujame Kalifornijos universiteto tyrime. Kai žiemos yra atšiaurios, miršta daugiau briedžių, todėl atsiranda būtino maisto įvairiems tame regione gyvenantiems maitėdoms, pavyzdžiui, lokiams, kojotams, ereliams ir varnams. Trumpesnės ir šiltesnės žiemos, prasidėjusios dėl pasaulinio atšilimo, padidina briedžių išgyvenimo tikimybę, todėl maitėdoms trūksta maisto tuo metu, kai ištekliai nėra gausūs. Tačiau, tyrimo duomenimis, pilkieji vilkai išžudo nemažai briedžių nepriklausomai nuo to, kokia pasitaiko žiema. Maitėdoms tai naudinga, nes vilkai noriai dalinasi savo likučiais, taip sušvelnindami klimato pokyčio poveikį. Pagrindinio tyrimo autoriaus Chris Wilmers teigimu, kai yra vilkų, nebekyla problemų dėl prieinamos dvėsenos, vilkai užtikrina pastovų jos tiekimą maitėdoms visą žiemą, nepaisant to, ar ji švelni, ar atšiauri.  Anksčiau pilkieji vilkai gyveno visoje Šiaurės Amerikoje, tačiau buvo gausiai medžiojami ir vos neišnyko 1970 metais. 1995 metais vilkai buvo vėl apgyvendinti Jeloustoune. Nuo tada mokslininkai vis labiau suvokia, kad šis pagrindinis mėsėdis yra pagrindinis žaidėjas regiono ekosistemoje. Dabar Jeloustoune gyvena 31 pilkasis vilkas. Ankstesniųjų vilkų tyrimų metu buvo nustatyta, kad šie gyvūnai, kitaip nei kiti plėšrūnai, palieka savo grobį po to, kai pasisotina patys ir suteikia galimybę pasimaitinti kitiems maitėdoms. Kiti plėšrūnai, pavyzdžiui grizliai ir kalnų liūtai, saugo arba paslepia savo grobį nuo kitų maitėdų. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad kai kurie maitėdos prisitaikė prie tokio vilkų elgesio. Varnai maitinasi sekdami vilkus, kai šie medžioja. Vilkams gainiojantis savo grobį didelėse atvirose erdvėse, varnams ir kitiems maitėdoms tai būna ženklas, kad maistas greitai bus patiektas. Šis tyrimas pateikia naujų duomenų apie vilkų sugebėjimą aprūpinti maistu kitus gyvūnus. Jame pabrėžiamas pasaulinio atšilimo poveikis Jeloustouno ekosistemai ir vilkų svarba padedant kitiems gyvūnams susidoroti su klimato pasikeitimais. Mokslininkai tyrė 55 metų oro sąlygų duomenis iš dviejų Jeloustoune esančių stočių. Informacija apie sniego gylį ir maksimali temperatūra padėjo nustatyti vyraujančias tendencijas. Per šiuos dešimtmečius žiemos pradžia ženkliai nepasikeitė, tačiau per paskutines žiemas sniego gylis gerokai sumažėjo, ypatingai po vasario. Be to, gerokai išaugo dienų, kai maksimali temperatūra yra pliusinė, skaičius – ryškiausi skirtumai taip pat stebimi vėlesniais žiemos mėnesiais. Naudodami statistinius modelius mokslininkai apskaičiavo, kad jei nebūtų vilkų, kovą dvėsenos sumažėtų 27 procentais, o balandį – 66 procentais. Esant vilkams, dvėsenos kiekis kovą sumažėja tik 4 procentais, o balandį – 11 procentų. Bet kuriuo atvejų vilkų buvimas neturi didelės įtakos pirmaisiais žiemos mėnesiais, kai maisto trūkumas nėra svarbus veiksnys.

Science Daily 

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).