Naujo JAV atlikto tyrimo duomenys leidžia manyti, kad daug kalcio ir D vitamino turintis maistas gali apsaugoti nuo klinikinio priešmenstruacinio sindromo. Tyrimo duomenys leidžia manyti, kad, suvartodamos keturias porcijas neriebių pieno produktų kasdien, moterys gali sumažinti priešmenstruacinio sindromo išsivystymo tikimybę 50 procentų. Tyrimui vadovavusi Elizabeta Berton - Džonson (Elizabeth Bertone - Johnson) iš Masačiusetso universiteto (JAV) teigė, kad šios moterys keletą dienų per mėnesį iš tiesų sunkiai gali ką nors veikti. Tai gerokai sudėtingesnė problema nei paprastas kaprizingumas keletą dienų. Manoma, kad PMS kankina apie 8 - 20% moterų. Tarp PMS simptomų yra depresija, nuovargis, pilvo diegliai, krūtų jautrumas, galvos skausmai ir irzlumas, kuris pasiekia tokį laipsnį, kad trukdo normaliam gyvenimui ir bendravimui. Ankstesni tyrimai, kuriuos atliko Suzan Tais - Džeikobs (Susan Thys - Jacobs) ir jos kolegos, padėjo įrodyti, kad daugiau nei 1000 miligramų kalcio priedų per dieną suvartoti moters gali žymiai sumažinti PMS simptomus. Suzana Tais - Džeikobs iškėlė hipotezę, kad PMS - tai tik kalcio trūkumas ir dereguliacija. Todėl E. Berton - Džonson ir jos kolegos domėjosi, ar kalcio prisotinta dieta gali iš tiesų sutrukdyti PMS simptomų pasireiškimui. Tyrėjų komanda analizavo daugiau nei 116 000 moterų, kurios dalyvavo pagrindiniame tyrime, duomenis. Jie pasirinko 1057 moteris, kurioms buvo nustatyta PMS diagnozė ir 1968 panašias moteris, kurioms tokia diagnozė nebuvo nustatyta, jos buvo atrinktos palyginimui. Tyrėjų komanda surinko duomenis apie 26 PMS simptomų pasireiškimą ir jų rimtumą ir apie tai, kaip moterys vartojo 131 maisto produktą ankstesniais metais iki diagnozės. Moterys, kurios kartu su valgomu maistu kasdien suvartodavo didžiausią kiekį kalcio (apie 1200 miligramų per dieną), 30% rečiau sirgo PMS nei tos, kurios per dieną suvartodavo tik 530 miligramų kalcio. Panašus rizikos sumažėjimas buvo užfiksuotas tarp moterų, kurios su maistu suvartodavo daugiausiai vitamino D. Vitaminas D yra steroidinis hormonas, kurio dažnai būna dedama į pieno produktus, kad virškinamajame trakte organizmas lengviau pasisavintų šiuose produktuose esantį kalcį. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad moterys, kurios išgerdavo daugiau nei 4 porcijas neriebaus arba nugriebto pieno kiekvieną dieną, 46% sumažino PMS riziką. Keturios porcijos pieno prilygsta 1200 miligramų kalcio ir 400 tarptautinių vitamino D vienetų. Tačiau, nenugriebtas pienas padidina riziką. Manoma, kad taip nutinka todėl, kad jame yra daug sočiųjų riebalų (neseniai Japonijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad sočiųjų riebalų prisotinta dieta siejama su padidėjusia PMS rizika). E. Berton - Džonson pabrėžė, kad reikia atlikti daugiau klinikinių tyrimų, kurie patvirtintų šio tyrimo rezultatus. Tačiau be šių kalcio privalumų, žinomas jo teigimas poveikis osteoporozei ir kai kurių formų vėžiui, todėl manoma, kad didesnis suvartojamo kalcio kiekis neturėtų pakenkti. Tačiau PMS tirianti Elena Fryman (Ellen Freeman) iš Pensilvanijos universiteto medicinos centro Filadelfijoje (JAV) atkreipia dėmesį į tai, kad PMS simptomų individuali įvairovė ir skirtingas jų stiprumas rodo, kad paprastas pieno gėrimas nebūtinai padės visoms moterims.

New Scientist

Mokslininkų teigimu, ankstyvame amžiuje patiriami uždegimai padidina Alzhaimerio ligos riziką. Naujas identiškų dvynių demencijos tyrimas leidžia manyti, kad ankstyvame gyvenime pasitaikantys uždegimai keturis kartus padidina riziką, kad asmuo vėliau sirgs Alzhaimerio liga. Pagrindinė tyrimo autorė buvo psichologijos profesorė Margarita Gatz (Margaret Gratz). Jeigio šio tyrimo rezultatai pasitvirtins, bus nustatytas ryšys tarp uždegimų ir Alzhaimerio ligos, tokiu atveju uždegimai būtų įrašyti į veiksnių, kurių reikia saugotis, sąrašą. Ankstesni Margaritos Gatz ir kitų mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad Alzhaimerio liga yra labai susijusi su genetika: jeigu vienas dvynys serga šia liga, yra 60 procentų tikimybė, kad jo identiškam dvyniui ar dvynei ši liga išsivystys vėliau. Naujojo tyrimo metu buvo nustatyta, kad insultai ir trumpas formalaus mokymosi laikotarpis padidina silpnaprotystės tikimybę, tačiau šie veiksniai nėra tiesiogiai susiję su Alzhaimerio liga. Silpnaprotystė (demencija) yra bendresnis terminas, kuriuo apibūdinamos įvairios ligos, įskaitant Alzhaimerio ligą. Margarita Gatz tegia, kad žmonės gali suplanuoti savo gyvenimą taip, kad sumažintų silpnaprotystės riziką. Be to, silpnaprotystės rizikos veiksniai būdingi ne tik demencijai. Daugelis jų yra rizikos veiksniai ir kitiems sutrikimams. Šios mokslininkės tyrėjų komanda, kurioje buvo mokslininkų iš Stokholmo Karolinksa Instituto (Švedija), iš 20000 Švedijos dvynių registre esančių porų atrinko 109 poras, kuriose tik vienas iš dviejų dvynių sirgo tam tikra demencijos forma. Informacija apie dalyvių išsilavinimą, veiklą ir sveikatos istorijas buvo paimta iš apklausų, kurios buvo atlikos 1960 metais, kai buvo sukurtas šis registras, ir iš ligoninės įrašų. Apklausoje buvo klausimų apie klibančius arba iškritusius dantis. Margarita Gatz ir jos kolegos panaudojo atsakymus į šiuos klausimus sudarant grubią dantenų ligų rodyklę. Mokslininkė atkreipia dėmesį į tai, kad kalbama apie dantenų ligas, tačiau jų tikimybė buvo matuojama pagal iškritusius ar klibančius dantis. Šis veiksnys nėra visiškai tikslus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis nėra visiškai tikslus, dar labiau stebina tai, kad tai toks svarbus rizikos veiksnys. Išvadose nėra rašoma, kad gera burnos higiena gali užkirsti kelią Alzhaimerio ligai, bet uždegiminės ligos, pavyzdžiui, dantenų ligos, ankstyvame amžiuje gali turėti rimtų pasekmių vėliau. Panašioms ligoms dažnai galima sukliudyti, todėl suteikiama viltis, kad gali sutrukdyti ir Alzhaimerio ligos atsiradimui. Tyrimas, kuris vadinasi ‘Potencialiai modifikuojami demencijos rizikos veiksniai: identiškų dvynių įrodymai˙, taip pat padėjo nustatyti, kad protinė veikla, tokia kaip skaitymas arba lankymasis kultūriniuose renginiuose, pasiekus 40 metų amžių nesumažina sirgimo Alzhaimerio liga rizikos.  Tyrimo dalyviai, kurie buvo labiau išsilavinę nei jų dvyniai, pasižymėjo mažesne demencijos išsivystymo rizika, tačiau išsilavinimo įtaka Alzhaimerio ligos išsivystymui statistikai buvo labai nereikšminga. Jeigu pasiseka kontroliuoti genus, išsilavinimas nėra toks svarbus rizikos veiksnys. Tyrimo autorė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikia labai atsargiai skatinti žmones daugiau laiko skirti protinei veiklai, nes vėliau dėl demencijos gali būti kaltinama išsilavinimo stoka.

Eureka Alert

Pirmadienį mokslininkai paskelbė, kad rasta mažiausia iki šiol žinoma planeta už Saulės sistemos ribų. Beveik septynis su puse karto sunkesnės nei Žemė ir beveik du kartus didesnio skersmens, ši Saulės sistemai nepriklausanti sistema gali būti pirmas uolėtas pasaulis, kuris skrieja aplink žvaigždę, panašią į mūsiškę. Mokslininkų komandos narys, Polas Batleris (Paul Butler) iš Vašingtono Karnegio universiteto teigia, kad tai mažiausia saulės sistemai nepriklausanti planeta, kuri kartu priklauso naujai uolėtų žemiškų planetų klasei, Todėl ji ir buvo pavadinta didžiąją žemės pussesere. Šiuo metu yra žinoma apie 150 saulės sistemai nepriklausančių planetų, ir šis skaičius nuolat auga. Tiesa, daugelis iš šių toli esančių pasaulių yra dideli dujiniai milžinai, panašūs į Jupiterį. Tik neseniai mokslininkai ėmė fiksuoti mažesnius susitelkusius objektus. Mokslininkų komandos narys Stekenas Vogtas (Steven Vogt) iš Kalifornijos Santa Kruzo universiteto sakė, kad jie nuolat plečia ribas to, ką gali užfiksuoti ir vis labiau priartėja prie kitų ‘žemių‘ radimo. Apie tolimos žemės pusseserės radimą buvo pranešta Nacionalinio mokslo fondo spaudos konferencijoje Arlingtone (Virdžinijos valstija). Naujoji planeta skrieja aplink Gliese 876, žvaigždę nykštukę, esančią už 15 šviesmečių, Vandenio žvaigždyne. ‘Didžioji žemė˙ nėra vieniša, toje pačioje sistemoje yra dar dvi planetos, abi Jupiterio dydžio. Šis trečiasis pasaulis buvo užfiksuotas tada, kai sukėlė nedidelį papildomą svyravimą pagrindinėje žvaigždėje. Pagal šį svyravimą mokslininkai nustatė, kad mažiausias naujosios planetos svoris lygus 5,9 žemės masėms. Planeta apskrieja savo orbitą per 1,94 dienas, turint omenyje, kad atstumas iki centrinės žvaigždės yra 2 milijonai mylių arba apie 2 procentus atstumo tarp žemės ir saulės. Skriedama taip arti savo žvaigždės, planeta, mokslininkų nuomone, įkaista iki 400 - 750 laipsnių pagal Farenheitą (200 - 400 laipsnių pagal Celsijų). Tokia temperatūra per didelė, kad planeta galėtų išlaikyti tiek dujų, kiek jų yra Jupiteryje. Todėl manoma, kad planetą turėtų sudaryti daugiausia kietosios medžiagos.  
Planeta turėtų būti laikoma uolėtąja, galbūt su geležies branduoliu ir silicio danga. Ji net gali turėti karšto vandens sluoksnį.

CNN News

Žemės virtimas dykuma yra auganti grėsmė, kuri rizikingai paveikia pasaulinius mėginimus išspręsti skurdo ir bado problemas, teigia naujame mokslininkų koalicijos pranešime. Mokslininkų grupė teigė, kad blogas pasėlių auginimo tvarkymas ir netinkamas drėkinimo sistemos naudojimas daugelyje regionų neišvengiamai veikia sausus regionus. Komanda, kuriai vadovavo Jungtinių Tautų Organizacija, teigia, kad apie 10 - 20 procentų sausesnių vietovių jau degradavo. Jie perspėja, kad jeigu veiklos pobūdis šiuose regionuose nebus pakeistas, jie taps nenašiais.  Jų ataskaita pavadinta ‘Ekosistemos ir žmonių gerovė: dykumų plitimo sintezė˙. Šį tyrimą 4 metus tęsė 1300 ekspertų iš 95 šalių, jis laikomas pačiu išsamiausiu planetos žaliųjų zonų tyrimu. Autoriai teigia, kad sausų regionų atveju, jų virtimo dykumomis stabdymas yra didžiulė pasaulinė problema. Turint omenyje populiacijos dydį sausuose regionuose, žmonių, kuriuos paliestų dykumos plitimas, skaičius yra gerokai didesnis nei susijusių su bet kuria kita šiuolaikine aplinkos apsaugos problema. Sausi regionai užima 41 procentą planetos sausumos ploto ir jie nuolat plečiasi. Šiuose regionuose gyvena daugiau nei 2 milijardai žmonių, įskaitant pačius neturtingiausius pasaulyje, kurie gyvena tokiuose regionuose kaip centrinė Azija ir šiaurės Afrika. Viena iš didžiausių problemų yra tai, kad išdžiūvusi žemė tampa netinkama žemdirbystei. Tai padidina neturtą ir dėl to atsiranda pabėgėliai iš tam tikrų regionų. Tyrimo autoriai mano, kad šimtams tūkstančių žmonių reikės naujų namų ir naujo gyvenimo būdo per ateinančius 30 metų, sausėjant žemei. Sausėjimo poveikis jaučiamas gerokai plačiau nei tik pačiose dykumų zonose. Dėl dulkių audrų iš Gobio dykumos Azijoje ir Afrikos Sacharos kyla kvėpavimo problemos net iki Šiaurės Amerikos. Vienas iš autorių, Urielis Safrielis (Uriel Safriel) iš Jeruzalės universiteto, teigia, kad degradacijos priežastys yra gausus gyventojų skaičius ir blogas žemės tvarkymas. BBC naujienų agentūrai šis mokslininkas sakė, kad dykumų plitimo procesas prasideda nuo tiesioginio žmonių poveikio, kai jie nedirbamus plotus paverčia dirbamais, kurių ištisus metus negali dengti sauganti augalija. Tokiu atveju sausros laikotarpiu šie plotai yra tušti ir jų dirvožemis nėra saugomas nuo vėjo ar potvynių, todėl eroduoja arba virsta dulkėmis. Šią problemą spręsti padėtų geresnis pasėlių auginimas, tikslesnė drėkinimo sistema ir strategijos, kurios padėtų užtikrinti su žemės ūkiu nesusijusius darbus žmonėms, gyvenantiems sausuose regionuose. Tačiau ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad lengviau užkirsti kelią dykumos plitimui, nei vėliau stengtis dykumai grąžinti ankstesnį veidą.

BBC News

Vėlyvajame bronzos amžiuje stiklas buvo labai vertinamas ir labai gausiai naudojamas žmogaus sukurtuose meno kūriniuose. Buvo rasta daug įrodymų, kad ankstyvasis stiklo gaminimas prasidėjo Mesopotamijoje. Tačiau nesenas vietovės Egipte atidengimas rodo, kad šiame regione gyvenę žmonės taip pat buvo stiklo gamybos žinovai. Šis radinys verčia iš naujo pažvelgti į tai, kaip išsivystė gaminys ir kaip juo buvo prekiaujama. Buvo rasta daug žmogaus sukurtų gaminių, įskaitant keramikinius tiglius, kuriuose buvo daug stiklo likučių. Visas radinys buvo aptiktas Egipte, Bilo deltoje. Jis datuojamas apie 1250 metais prieš mūsų erą. Dirbiniai rodo, kad juos pagaminę žmonės dirbo didelėje aplinkoje, primenančioje fabriką ir visų pirma pakaitindavo žaliavas perdirbtuose alaus induose, o tada sugrūsdavo ir nuplaudavo gautą produktą. Antrame proceso etape stiklas buvo dažomas ir kaitinamas specialiuose tigliuose, kad galima būtų suformuoti rutuliukus, liejinius, kuriuos vėliau buvo galima perdirbti į dekoratyvinius daiktus. Didžioji dalis šioje vietovėje rasto stiklo buvo raudonas ir pagamintas sąlyginai techniško proceso metu, kuriame naudojamas varis. Mokslininkai pažymi, kad šis radinys patvirtina ir iš naujo iškelia stiklo vaidmens Egipto visuomenėje ir stiklo kaip prestižinės medžiagos, kuri buvo eksportuojama iš Egipto į Viduržemio regioną, klausimą. 

Scientific American

Mokslininkai užfiksavo naują būdą, kuriuo gali plisti Vakarų Nilo virusas. Tyrimo rezultatai rodo, kad virusas gali būti perduodamas vieno uodo kitam, kai jie maisto gauna iš anksčiau neužkrėstų gyvūnų. Šis perdavimo būdas yra gerokai greitesnis nei anksčiau stebėtas ligos infekcijos ciklas, todėl tai gali padėti paaiškinti, kodėl Vakarų Nilo virusas taip greitai paplito Šiaurės Amerikoje. Prieš šį atradimą buvo manoma, kad Vakarų Nilo virusas perduodamas uodų žemiau aprašytu būdu: užsikrėtęs uodas užkrato palieka paukščio, kurio krauju maitinasi, kraujyje, Vakarų Nilo virusas patenka į paukščio kraujo sistemą, o po kelių dienų paukščio organizme galima rasti didelį kiekį užkrato. Kai paukščiui įkanda antras uodas, jis gauna užkrato. Naujieji rezultatai, kuriuos šią savaitę pateikė Styvenas Higsas (Stephen Higgs) iš Teksaso universiteto ir jo kolegos, leidžia manyti, kad šis ilgas viruso perdavimo laikotarpis nėra būtinas. Iš visų mokslininkų stebėtų atvejų nuo 2 iki 6 procentų perdavimas buvo greitas. Styvenas Higsas pažymėjo, kad juos nustebino, jog tai gali įvykti. Jo teigimu, tai iš esmės visiškai naujas viruso gyvavimo ciklo komponentas. Šis ligos platinimo būdas - dvigubas nevirusinis perdavimas per kraują, buvo žinomas kaip vykstantis, kai ligas perneša kiti užkrato platintojai, pavyzdžiui, erkės, bet ne uodai. Styveno Higso teigimu, tiesioginis viruso perdavimas užkrėsto uodo vėliau to paties paukščio krauju besimaitinančiam uodui gali gerokai pagreitinti ligos plitimą. Tokiu atveju ne tik paukščiai užkrečia uodus, procese gali dalyvauti daug įvairių gyvūnų, o perdavimas gali įvykti gerokai greičiau, nes nereikia laukti didelio užkrato išplitimo paukščio kraujyje.

Scientific American

Spanguolių sultys gali padėti kovoti su virusais, kurie sukelia žarnyno sutrikimus, mano mokslininkai. Šios sultys siūlomos kaip būdas sumažinti šlapimtakių infekcijos riziką. Mokslininkai nustatė, kad spanguolių sultys, sumaišiusios su žarnyno virusais, laboratorinėmis sąlygomis užblokuoja jų gebėjimą užkrėsti žarnyno ląsteles. Šis tyrimas buvo pristatytas Amerikos mikrobiologų asociacijai. Nuo virusinės žarnyno infekcijos visame pasaulyje kasmet miršta tūkstančiai vaikų. Tyrimą atlikusi mokslininkų komanda daugiausia dėmesio skyrė žarnyno virusui, vadinamam SA-11, kurį perneša beždžionės, ir keletui panašių virusų, kuriuos perneša ožkos. Su spanguolių sultimis sumaišyti virusai negalėjo užkrėsti žarnyno ląstelių kaip paprastai. Mokslininkai įsitikinę, kad sultys gali sunaikinti arba modifikuoti ląstelių receptorius, prie kurių paprastai prisijungia virusai. Priešingu atveju sultys gali pažeisti paties viruso proteinus. Tyrėjas Dr. Stekenas Lipsonas (Steven Lipson) BBC naujienų agentūrai teigė, kad atrodo, jog spanguolių sultys veikia viruso dauginimosi ciklą ankstyvoje stadijoje, todėl virusui nepavyksta įsiskverbti į ląstelę. Jis mano, kad šio poveikio priežastis gali būti cheminės sulčių sudedamosios medžiagos, vadinamos skoninėmis medžiagomis ir taninais. Jau anksčiau buvo įrodyta, kad šios medžiagos turi antibakterinį poveikį. Tačiau mokslininkai teigia, kad būtina atlikti papildomus tyrimus, norint išsiaiškinti, ar vien tik spanguolių sulčių užtenka, pageidaujant apsisaugoti nuo žarnyno infekcijos. Dr. Alesteras Forbsas (Alastair Forbes) išskyrė įdomų potencialiai 'funkcionalaus maisto' pavyzdį, t. y. maisto, kuris be maistinio poveikio turi kitą naudingą poveikį. Jau buvo įrodyta, kad spanguolių sultys padeda gydyti šlapimo trakto infekcijas ir šlapimo pūslės uždegimą.

BBC News

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Atrodo, kad Australijos pakrantėje gyvenančių delfinų grupė moko savo jauniklius pintimis saugoti snukius, kol jie ieško maisto jūros dugne. Mokslininkų teigimu, tai kultūrinis elgesys, kurį dukra paveldi iš motinos. Toks elgesys pirmą kartą stebimas kaip būdingas šios rūšies gyvūnams, nors anksčiau buvo pastebėta, kad ir kitų rūšių atstovai panašiai mokosi. Vakarų Australijoje, Ryklių įlankoje, gyvenantys delfinai naudoja kūgio formos pintis, kurias jie atplėšia nuo dugno, teigia Maiklas Kruetzenas (Michael Kruetzen), pagrindinis pranešimo apie delfinus autorius. Kultūrinė evoliucija, įskaitant įrankių naudojimą, iki šiol buvo laikoma būdinga ne tik žmonėms ir jų artimiausiems giminaičiams primatams, bet ir gyvūnams, kurie evoliuciškai gana toli nuo mūsų. Pranešimo autoriaus teigimu, labiausiai žavi konvergencinis evoliucijos pobūdis.

Mokslininkai įtaria, kad pintys padeda maisto ieškantiems delfinams išvengti įvairių jūros dugno smėlyje gyvenančių padarų įgėlimų, panašiai kaip sodininkams pirštinės padeda apsaugoti rankas. Maiklas Kruetzenas ir jo kolegos tyrė 13 pintis naudojančių ir 172 pinčių nenaudojančius individus ir priėjo išvados, kad tokia patirtis perduodama pagal šeimos liniją, pirmiausia motinos ją perduoda dukterims. Mokslininko teigimu, mokymas reikalauja, kad mokinys atidžiai stebėtų savo mokytoją. Palikuonys yra atjunkomi tik po ketverių metų, todėl, jei motina naudoja pintis, jauniklis turi pakankamai laiko ją stebėti. Šis tyrimas pateikė įtikinamų įrodymų, kad elgesys perduodamas per socialinį mokymąsi, komentavo Laela Savi (Laela Savigh) iš Šiaurės Karolinos Universiteto jūrų mokslo centro. Ši tyrėjų komandoje taip pat buvusi mokslininkė atkreipė dėmesį į tai, kad socialinis mokymasis yra plačiai paplitęs tarp Ryklių įlankos delfinų. Buvo pastebėtas tik vienas patinėlis, kuris naudojo pintis. Maiklas Kruetzenas pastebėjo, kad suaugę skirtingų lyčių delfinai labai skiriasi savo gyvenimo būdu. Suaugę patinėliai suformuoja nedideles dviejų ar trijų individų grupes, kurios persekioja daugintis pasirengusias pateles. Kadangi daug laiko patinėliai sugaišta vaikydamiesi pateles, jie neturi laiko lavinti panašius maitinimosi įpročius. Šiuo metu Ciuricho universitete, Šveicarijoje, dirbantis Maiklas Kruetzenas, atlieka tyrimus Naujojo Pietų Velso universitete, Australijoje.

CNN News

Nematomoji Visata:

Cool Cosmos

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Jau šimtmečius mokslininkai, filosofai ir paprasti žmonės mėgino atsakyti į klausimą – ar Visata begalinė, ar turi baigtinį dydį, ir jei taip, tai kokia jos forma. Nauji tyrimai rodo, kad netrukus galbūt pavyks gauti atsakymą į abu klausimus, o atsakymus gali duoti signalai, sklindantys Visatoje po Didžiojo sprogimo.
Atrodo, kad atsakymas į klausimą dėl begalinio Visatos dydžio yra "ne". O savo forma Visata gali būti panaši į dodekahedroną, tarsi lošimo kaulelį, tik turintį 12 sienelių.

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Ar kada nors svarstėte, kodėl kainos tiesiog nesibaigia paprastais, apvaliais skaičiais? Dešimtmečius trunkančių tyrimų metu buvo nagrinėjama kainodara. 2005 m. birželio mėnesio Vartotojų tyrimų žurnale spausdinamas naujo tyrimo, kurio metu mėginama išsiaiškinti, kaip vartotojai suvokia ‘00 ir ‘99 besibaigiančių kainų skirtumus, aprašymas. Šiame tyrime dėmesys skiriamas kairėje kablelio pusėje labiau nei dešinėje jo pusėje esantiems centams, jo metu nustatyta, kad skirtumas tarp šių skaitmenų gali būti svarbus vartotojams. Manoj Thomas ir Viski Morwitz iš Niujorko universiteto savo išvadose rašo, kad tyrimo metu pavyko įrodyti, kad devynetas pasibaigiančios kainos kartais, tačiau ne visada gali būti suvokiamos kaip mažesnės, nė vienu centu didesnės kainos. Toks suvokimas paprastai vartotojams būdingas tada, kai dėl devynetų kainos pabaigoje keičiasi kairiausias kainos skaitmuo. Be to, toks suvokimas dažnesnis tada, kai devynetas pasibaigianti kaina yra suvokiama kaip artima standartinei kainai. Šiame tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas kairiojo skaitmens poveikiui. Šis poveikis siejamas su kainos pasikeitimu, kai kainą sumažinant vienu centu, pavyzdžiui, nuo 3.00 iki 2.99, kairiausias skaitmuo pasikeičia iš 3 į 2. Mokslininkai aiškina, kad tradiciškai buvo manoma, kad nominalinis skirtumas nėra esminis. Tačiau šis tyrimas padeda atskleisti, kad nedidelis skirtumas potencialiai gali turėti didžiausią poveikį. Mokslininkai teigia, kad šis tyrimas pateikia daugiau įrodymų ankstesnių tyrėjų įsitikinimams, kad sprendimas, ar naudoti devynetas besibaigiančias kainas yra svarbus ir reikalauja tinkamo dėmesio. Svarbu tai, kad mokslininkai parodo, jog devynetas pasibaigiančios kainos kartais, tačiau ne visada gali būti suvokiamos kaip mažesnės už vienu centu didesnę kainą.

Science Daily

Mokslininkai paskelbė, kad atrastasis dinozauras iš vėlyvojo jūros periodo laikotarpio apvertė pagrindinę teoriją apie jį, kad perėjimo vietose karaliavo ilgakakliai. Kišeninio dydžio dinozauro skeletas, kuris yra mažesnis nei 10 metrų, neatitinka didelių ir ilgakaklių gyvūnų kūno struktūros, kuri laikoma būdinga dinozaurams sauropodams. Ilgas kaklas yra ypatingas dinozaurų sauropodų bruožas ir paprastai laikomas svarbiausiu maitinimosi prisitaikymu, teigia Miuncheno mokslininkai žurnale 'Nature'. Šis dinozauro skeletas buvo rastas Patagonijos regione Pietų Amerikoje. Mokslininkai teigė, kad šio trumpakaklio pavyzdžio radimas įrodė visiškai priešingą tendenciją ir rodo, kad šios grupės dinozaurų ekologija galėjo gerokai skirtis nuo kitų sauropodų. Kalbėdami apie galimą apsirikimą, Oliverio Rauhuto (Olivier Rauhut) vadovaujami mokslininkai pabrėžia, kad rastasis skeletas priklausė suaugusiam gyvūnui, ne jaunikliui ar paaugliui. Mokslininkai teigė esą įsitikinę, kad trumpakakliai dinozaurai iš pietinės Lotynų Amerikos dalies, kurių artimiausi žinomi giminaičiai aptinkami Afrikoje, galėjo išsivystyti tokie dėl ypatingų maitinimosi poreikių. Kaklo trumpėjimo tendencija rodo, kad šie individai pažangiai prisitaikė žemai esančio maisto rinkimui ir galėjo rinktis tik tam tikrą maistą. Mokslininkai teigimu, panašu, kad 'kišeninis' dinozauras buvo pratęs maitintis augalais, kurių aukštis tebuvo 1–2 metrai, o jų ilgakakliai giminaičiai maitinosi gerokai įvairesniais augalais.

CNN News

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, rūkoriai, kuriems atlikus kompiuterinę tomografiją (KT), nustatomi nelabai geri rezultatai, labiau linkę mesti rūkyti, ir tai suteikia galimybę gydytojams paskatinti rūkorius mesti rūkyti. Tokie rūkoriai, metę rūkyti, tampa abstinentais mažiausiai trejus metus. Kadangi iki 70 proc. rūkančiųjų, kuriems atliktas patikrinimas, apsisprendė mesti rūkyti, daugelis tyrėjų susidomėjo vėžio diagnozavimo rezultatų panaudojimu kaip viena galimybių, norint paskatinti rūkorius neberūkyti. Ankstesnių tyrimų metu nustatyta, kad rūkoriams, kuriems neseniai diagnozuoti kokie nors sutrikimai, labiau linkę ir sėkmingiau meta rūkyti. Krūtinės ląstos KT panaudojimo tyrimas patvirtino šį būdą kaip potencialų ‘mokomąjį elementą˙, paskatinantį rūkorius mesti rūkyti. Taigi, ko gero, gauti nelabai geri patikrinimo rezultatai galėtų pasitarnauti kaip psichologinis postūmis metimui rūkyti. Siekdami ištirti šią hipotezę, tyrėjai, vadovaujami med. dr. James R. Jett ir Stephen J. Swensen, Majo klinikoje trejus metus tyrė 926 rūkančiuosius ir 594 ankstesnius rūkorius, kuriems kasmet buvo atlikta vieną krūtinės ląstos KT. Dr. Matthew M. Clark, psichologo, dirbusio su tyrėjų komanda, teigimu, nustatyta, kad kuo blogesni buvo KT rezultatai, tuo labiau rūkoriai buvo linkę mesti rūkyti. Veiksniai, prisidėję prie rūkymo abstinencijos, buvo vyresnis amžius, bloga kvėpavimo funkcija ir ankstesniųjų metų blogi KT rezultatai. Aiškindami rezultatus, tyrėjai teigia, kad 'plaučių KT atlikimas gali sustiprinti pirminę ir antrinę prevenciją, glaudžiau bendraujant su sveikatos priežiūros darbuotojais, gali labiau suprasti vėžio riziką bei skatinti rūkymo abstinenciją.'
 

Science Daily

Nors daugelis žmonių savęs nelaiko labai išradingais, dažnai yra priešingai. Page Moreau (iš Kolorado universiteto) ir Darren Dahl (iš Britų Kolumbijos universiteto) teigimu, vartotojai tampa dar išradingesni, kuomet tiesiogiai susiduria su didesniu spaudimu. "Paradoksalu tai, kad spaudimas skatina išradingumą,´ pastebi Moreau ir Dahl. Paprasčiausias tokio išradingumo pavyzdys būtų kasdieninis klausimas, ką valgyti pietums. "Tarkim, vartotojui reikia padengti pietų stalą per dvi valandas. Norint išspręsti šią problemą, reikia arba prisiminti ankstesnį problemos sprendimą, arba sukurti naują planą (pvz., apžvelgti turimą inventorių, reikalingą pietų paruošimui). "Nustatyta, kad visi mes esame išradingi. Šis išradingumas pasitarnauja mūsų interesams ir iš tikrųjų "sužydi" esant spaudimui. "Spaudimo svarba išradingose užduotyse nustatyta pažintinės psichologijos mokslininkų", aiškina Moreau ir Dahl. "Tačiau iki dabar nebuvo ištirta, kaip spaudimas įtakoja asmens pažinimo procesus šiose situacijose."

Science Daily

Pagrindinis Rusijos kosminis centras, Baikanūro kosminis centras, ketvirtadienį šventė 50 gimtadienį. Iš šio centro į atvirą kosmoso erdvę pakilo pirmasis žmogus ir pirmasis žemės orbitoje skriejantis palydovas. Rusijos prezidentas ir Kazachstano vadovas Norsultanas Nazarbajevas aplankė šią vietą ir dalyvavo jubiliejaus iškilmėse. Baikanūras - seniausia pasaulyje palydovų stotis. Baikanūro kompleksas yra netoli Aralo jūros, giliai sausose Kazachstano stepių platybėse. Ši atoki, slapta vieta buvo pasirinkta 1955 metais ir tapo pagrindiniu buvusios Sovietų Sąjungos kosminės programos centru. Tikrasis Kazachstanui priklausantis Baikanūro miestas, pagal kurį ir pavadinta stotis, yra už 400 kilometrų (250 mylių) į šiaurės rytus. Tokia buvo Sovietų Sąjungos vadovybės klasta siekiant suklaidinti bet ką, ieškantį tikrosios kosminio centro buvimo vietos. Vos pradėjusiame veikti kosminiame centre daug kas vyko pirmą kartą pasaulyje. Į žemės orbitą buvo paleistas pirmasis palydovas, Sputnik 1, kuris iš kosminio cento pakilo 1957 metais. Po keturių metų Jurijus Gagarinas tapo pirmu žmogumi, pakilusiu į kosmosą. Iš šio centro taip pat pakilo pirmoji moteris bei pirmasis žmogus, kuris išėjo į atvirą kosmoso erdvę. Subyrėjus Sovietų Sąjungai daugelis žmonių manė, kad tai kartu reikš ir kosminio centro žlugimą. Jo nuoma šiuo metu pratęsta iki 2050 metų. Maskva plėtojo kitą kosminį centrą – Plesetsk, kuris yra tolimoje šalies šiaurėje. Tačiau dėl savo išsidėstymo vietos šis centras mažiausiai tinka komerciškai pelningiausiems skrydžiams. Baikonūro kosminiame centre šiuo metu nuolat paleidžiami komerciniai palydovai. Kazachstanas taip pat planuoja į orbitą išleisti ir savo palydovus. Šalis taip pat norėtų sumažinti teršalų kiekį, susidarantį dėl raketų degalų ir nuolaužų, kurios dažnai lieka šalie teritorijoje.

BBC News

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Pilietinio karo Dramblio kaulo krante metu labai nukentėjo drambliai, dėl kurių šaliai kadaise ir suteiktas toks vardas. 1980 metais daugiausia dramblių (apie 3000) buvo miškuose netoli sienos su Liberija. 2002 metais buvo paskutinį kartą mėginta suskaičiuoti dramblius, tuo metu jų buvo likę mažiau nei 100. Tikslaus gyvūnų skaičiaus šiandien niekas nežino. Įgyvendindama šalies suvienijimo planą Vyriausybė pradeda svarstyti, kaip apsaugoti likusią dramblių populiaciją. Ištisus metus nedidelis dramblių skaičius Dramblio kaulo krante buvo delikatus klausimas. Tai miškai, kuriuose kadaise gyveno daugiausiai dramblių priklauso Vyriausybei, tačiau šiuo metu tose vietose dislokuotos kai kurios ginkluotos milicijos grupės, kurios remia prezidentą Paurent Gbagbo. Kita pagrindinė dramblių gyvenama vieta yra Comoe nacionalinis parkas šalies šiaurės rytuose, netoli sienos su Burkina Fasu. Šis arealas yra maištaujančioje teritorijoje, todėl šiuo metu vyriausybiniai laukinės gamtos apsaugos darbuotojai negali ten patekti. Vyriausiasis Dramblio kaulo kranto gamtos apsaugos pareigūnas Reuters naujienų agentūrai šią savaitę teigė, kad drambliai yra drovūs gyvūnai ir nekenčia trukdymo bei triukšmo, todėl greičiausiai daugelis jų tiesiog perėjo sienas ir iškeliavo į kaimynines šalis. Tačiau kiti laukinės gamtos ekspertai mano, jog tai gali būti tik fantazijos. Net jei drambliai dingsta iš Comoe nacionalinio parko, Burkina Faso gamtos apsaugos ministras pranešė, kad jų šalyje nebuvo pastebėta, kad iš Dramblio kaulo kranto atkeliautų drambliai. Jis taip pat pastebi, kad miškų saugotojai pranešė apie Dramblio kaulo kranto brakonierių, kurie kerta sieną, pagausėjimą nuo tada, kai šalyje prasidėjo konfliktai.

BBC News