|
Auksinės Trakijos brangenybės konkuruoja su Trojos brangenybėmis |
|
23-08-2005 |
|
Archeologai teigia, kad daugiau nei 15 000 aukso dirbinių, priklausiusių kareliškiesiems Trakijos papuošalams, datuojamų 3 tūkstantmečiu prieš mūsų erą, buvo atkasti Bulgarijoje. Aukso dirbiniai buvo atkasti netoli Dabene kaimo, centrinėje Bulgarijoje. Radiniai nėra paprasti trakiški papuošalai, tai nepaprastos karališkosios ornamentikos pavyzdžiai, teigia profesorius Bozhidar Dimitrov, Sofijos nacionalinio istorijas muziejaus direktorius. Šio mokslininko teigimu, visoje Europoje ir Artimuosiuose Rytuose tėra vienintelis radinys, kuris gali prilygti šiems puikiai pagamintiems dirbiniams - aukso lobiai, rasti senovės Trojoje. Didelis auksinių dirbinių skaičius bei puikus jų pagaminimas verčia suabejoti Trojos, kaip didžiausio senovinio auksakalių centro, pranašumu. Kasinėjimai netoli Dabine kaimo pradėti prieš metus, po to, kai archeologas pastebėjo, kad ūkininko žmona nešioja vėrinį iš auksinių žiedų, kuriuos jos vyras surinko iš gabalėlių, rastų savo žemėje. Bozhidar Dimitrov teigimu, buvo tikėtina, kad pavyks rasti daugiau dirbinių. Liepos mėnesį muziejaus archeologų komanda aptiko Trakijos karaliaus kapą, datuojamą 4 amžiumi prieš mūsų erą, pilną brangenybių, tarp kurių buvo ir auksinė karūna, kūno šarvai ir aukso, sidabro bei bronzos taurės. Praėjusiais metais archeologų komanda netoli Shipka, centrinėje Bulgarijoje, atkasė auksinę kaukę, panašią į Heinrich Schliemann Trojoje rastą kaukę. Centrinė Bulgarija laikoma senovinės Trakijos civilizacijos lopšiu, kuris tęsėsi nuo Kaukazo iki pietvakarių Europos nuo 4 tūkstantmečio iki 3 amžiaus prieš mūsų erą.  News in Science
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Šaukščio ekstraktas - veiksminga šienligės gydymo priemonė |
|
23-08-2005 |
|
Atliktas didelio masto tyrimas su šaukščio ekstraktu parodė, kad šio augalo ekstraktu taip pat veiksmingai galima gydyti pasikartojantį alerginį rinitą (šienligę), kaip ir įprastu antihistamininiu vaistu (Telfast 180). Pastaraisiais metais pasirodė keletas įvairių pranešimų apie šaukščio ekstrakto veiksmingumą gydant šienligę. Neseniai tyrėjai iš Vokietijos ir Šveicarijos atliko randomizuotą, dvigubai aklą tyrimą su 330 pacientais iš 11 centrų. Jie nustatė, kad gydymas šaukščio ekstraktu veiksmingai mažina šienligės simptomus, be to, jis nesukelia mieguistumo. Anot tyrimo vadovo Andreas Schapowal, ‘nežiūrinėto, kad šaukštis yra augalinis vaistas, jis turėtų būti laikomas alternatyvia šienligės gydymo priemone’. Šaukštis (Petasites hybridus) yra augalas, paplitęs Europoje ir Azijoje bei Šiaurės Amerikoje. Šio augalo šaknys šimtus metų buvo naudojamos kaip vaistinis augalas, o lapai tik visai neseniai pritaikyti praktikoje kaip gydanti priemonė. Ekstraktas slopina organizmo sugebėjimą gaminti leukotrienus - biomolekules, kurios dalyvauja uždegiminiame atsake į alergenus. Jie taip pat skatina prostaglandinų gamybą, kurie dalyvauja slopinant uždegimą. Alternatyvios šienligės terapijos atradimas yra svarbus žingsnis, kadangi iki 20 proc. žmonių, gyvenančių Vakaruose, kenčia nuo šios ligos. ‘Šaukštis nesukelia mieguistumo, kurį dažnai sukelia kiti antihistamininiai vaistai, todėl jis gali būti ypač naudingas pacientams, netoleruojantiems kitokio gydymo’, teigia Schapowal. Eureka Alert Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Naudojimasis kompiuteriu gali padėti vyresniems žmonėms palaikyti gerą mentalinę sveikatą |
|
23-08-2005 |
|
Pasirodo, kad vyresnio amžiaus žmonės, mokantys dirbti kompiuteriu, patiria mažiau depresijos simptomų nei tie, kurie nėra įpratę dirbti su technologijomis. Neseniai atliktas tyrimas, kuriuo norėta nustatyti naudojimosi kompiuteriu ir depresijos sąryšį, ir ši tyrimas yra dalis paskutinės studijos, kuria siekiama nustatyti vyresnių žmonių psichinės sveikatos, mentalinės sveikatos ir socialinio aktyvumo pokyčius laiko atžvilgiu. Tyrimui vadovavo dr. Edward Cisek ir Kathleen Triche. Tyrėjai nusprendė pažiūrėti, kaip vis populiarėjantis kompiuterio naudojimas vyresniųjų žmonių tarpe įtakoja depresijos simptomus. Viename iš informacijos centrų Niujorke, kuriam vadovauja Triche, naudojimasis kompiuteriu atrodė viena galimybių vyresniems žmonėms turėti glaudesnį ryšį su juos supančiu pasauliu. Įvairi kompiuterinė praktika, kaip elektroninis paštas, pokalbių svetainės, pasidalijimas informacija apie sveikatą, gali būti naudinga kiekvieno asmens mentalinei sveikatai. Tyrimu nustatyta, kad vyresnieji žmonės, besinaudojantys kompiuteriu, jautė žymiai mažiau depresijos simptomų, negu kiti, kurie nesinaudojo kompiuteriu. Tyrėjai taip pat nustatė, kad besinaudojantys kompiuteriu labiau linkę bendrauti su jaunesniais žmonėmis ir gyvena aktyvesnį gyvenimą. Triche teigimu, ‘tie vyresni žmonės, kurie naudojasi kompiuteriu, patiria mažiau depresijos simptomų, nežiūrint to, kiek valandų per savaitę jie praleidžia prie kompiuterio’. Tačiau ji perspėja, šie duomenys yra gauti tiriant gana išsilavinusius žmones ribotame geografiniame plote. Tyrime dalyvavo 206 dalyviai virš 65 metų (amžiaus vidurkis 80), atsitiktinai atrinkti iš Manheteno. Medical News Today Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Šveicarijos mokslininkai planuoja sumodeliuoti žmogaus smegenis |
|
22-08-2005 |
|
Šveicarijos mokslininkai planuoja sumodeliuoti žmogaus smegenis galingame 'Blue Gene" superkompiuteryje. Manoma, kad modelis padės išsiaiškinti daug smegenų darbo paslapčių, taip pat kaip jos reaguoja į tam tikrus vaistus, ligas. 
BBC video reportažas (anglų kalba)
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Mažyčiai gyvūnai su našta: dumbliai gali pernešti krovinius |
|
22-08-2005 |
|
Tūkstančius metų žmonės mėgino priversti kitas gyvas būtybes atlikti įvairius darbus. Dabar komanda mokslininkų sumažino strategiją iki mikroskopinio dydžio. Jie atrado būdą, kaip priversti vienaląsčius dumblius pernešti krovinius keleto centimetrų atstumu. Mokslininkų teigimu, šį būdą jie galės pritaikyti mažyčiuose įrengimuose. Dumbliai ir kiti vienaląsčiai organizmai savo judesius atlieka molekulinių variklių dėka. Mokslininkai jau seniai troško panaudoti šiuos variklius mikroskopiniuose mechanizmuose, teigia chemikas Douglas B. Weibel iš Harvardo universiteto.
Tačiau šių įrenginių išėmimas iš ląstelių ir jų pritaikymas darbui su laboratorijoje sukurtais įrenginiais pareikalautų sudėtingų bioinžinerijos technologijų. Norėdami apeiti šią kliūtį Douglas B. Weibel ir kiti mokslininkai, vadovaujami George M. Whitesides iš Harvardo universiteto, išmėgino paprastesnį būdą. Mokslininkų komanda įdarbino visus organizmus neišimdama jų variklių. Mokslininkai panaudojo Chlamydomonas reinhardtii rūšies dumblius, kurie turėjo gabenti mažyčius karoliukus. Pirmiausia mokslininkai sukonstravo molekulę su dviem lipniais galais ir vidurinę dalį, kuri padalina molekulę per pusę, kai ji apšviečiama ultravioletiniais spinduliais. Vienas molekulės galas tvirtai prisikabina prie polistirolo, o antrasis - prie dumblio molekulės sienelės. Mokslininkų komanda naudojo sukurtą molekulę iš polistirolo plastiko pagamintų karoliukų padengimui. Dumbliai, kurie saulės šviesą paverčia biochemine energija, yra linkę keliauti link matomos šviesos.
George M. Whitesides komanda padėjo kelis dumblius ant siauro, tiesaus griovelio į polimeru padengtą stiklinę plokštelę. Viduryje griovelio buvo krūva karoliukų. Kai mokslininkai įjungė nedidelio intensyvumo matomą šviesą iš priešais dumblius esančio griovelio galo, organizmai nuplaukė link šviesos. Kai dumbliai pasiekė vidurį, jie susidūrė su karoliukais. Lipnios molekulės priklijavo vieną ar du karoliukus prie kiekvienos ląstelės, o ląstelės ir toliau judėjo link šviesos. Jei tik karoliukai neprikibdavo netoli dumblių plaukmenų, kiekviena ląstelė galėjo vilkti savo svorį vos truputėlį sulėtindama savo greitį. Douglas B. Weibel teigimu, šios ląstelės yra tikri darbiniai arkliai, jos iš tiesų žino, kaip reikia traukti. Kai ląstelės pasiekė savo tikslą, nuplaukusios apie 20 centimetrų arba 20000 savo kūnų ilgių nuo starto iki finišo, mokslininkai pašvietė ultravioletine šviesa, kad išardytų cheminius ryšius, kurie pritvirtino karoliukus. Matoma šviesa, sklindanti iš priešingo griovelio galo, skatino organizmus grįžti atgal į starto vietą. Nadrian C. Seeman, Niujorko universiteto chemikė, kuri kuria nano dydžio prietaisus, sudarytus iš DNR, teigia, kad 10 mikronų dumblių ląstelių skersmuo gali nulemti, kokie maži gali būti prietaisai, sudaryti iš šių organizmų. Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį, kad dumbliai ir kiti mikrobai galiausiai vaidina pagrindinį vaidmenį mažyčiuose mechanizmuose, kurie gabena daiktus gana toli. 
Science News Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Tyrimo metu nustatyta, kad apsauginė avalynė buvo nešiojama dar prieš 30 000 metų |
|
22-08-2005 |
|
Aukščiausios kokybės, oro pripildyti, lengvi kaip plunksna sportiniai bateliai, dėvimi šiandien yra odos gabalų, kuriuos apsaugai ir atramai nešiojo mūsų protėviai, atmaina. Galima tuo tikėti arba netikėti, tačiau šiandieniniai Nike ar Reebok bateliai yra tiesioginiai pirmosios palaikančios avalynės, kuri, naujojo tyrimo duomenimis, buvo pradėta naudoti vakarinėje Eurazijos dalyje prieš maždaug 26 000 - 30 000 metų, palikuonys. Erik Trinkaus, fizinės antropologijos profesorius, tokias datas nustatė ištyręs ankstyvųjų šiuolaikinių žmonių anatominius duomenis, kurie rodo, kad aukštesniųjų paleolito žmonių mažesnieji kojų pirštai buvo silpnesni, nors visos kojos jėga mažai pasikeitė. Šio mokslininko tyrimo aprašymas buvo išspausdintas ‘Archeologinio mokslo žurnalo’ liepos mėnesio numeryje. Erik Trinkaus teigia, kad ankstyvieji žmonės, gyvenę toli šiaurėje, pradėjo naudoti izoliacines medžiagas ant pėdų prieš maždaug 500 000. Nors archeologiniai įrodymai leido manyti, kad apsauginė avalynė buvo naudojama mažiausiai aukštesniajame paleolite Europoje, nebuvo aišku, kaip dažnai avalynė buvo naudojama ir koks buvo tikrasis mechaninis avalynės teikiamas apsaugos mechanizmas. Buvo sunku aprašyti apsauginės avalynės naudojimą, nes daugeliu atveju avalynė neišlaiko laiko išbandymo. Kadangi trūko tokių fizinių įrodymų, Erik Trinkaus tyrė vidurio ir aukštesniuoju paleolito laikotarpiu Eurazijoje gyvenusių žmonių pėdos kaulus. Atlikdamas šią analizę jis nustatė, kad jų pėdų anatomija pradėjo keistis maždaug prieš 26000 metų. Mokslininko teigimu, jis nustatė, kad tuo metu mažieji kojos pirštai tapo gerokai mažiau stiprūs nei protėvių, nors kojos kaulai išliko stambūs ir stiprūs. Logiškiausias šio pokyčio paaiškinimas, anot Erik Trinkaus, yra palaikančios avalynės atsiradimas. Vaikštant basomis mažieji kojos pirštai lankstosi dėl įtempimo, todėl kojos pirštų kaulai lieka stiprūs. Palaikanti avalynė sumažina mažųjų kojos pirštų judėjimą, todėl kaulai susilpnėja. 
26 tūkstančių metų senumo žmogaus pėda, viena iš trijų atrastų Čekijoje, turinčių silpnesnius mažuosius kojų pirštus Washington University in St. Luis Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Paprasta jūros kempinė gali padėti suprasti svetimų audinių atmetimo reakciją |
|
20-08-2005 |
|
Iki šiol nėra suprasta, kodėl kai kurie transplantuojami organai yra atmetami, tačiau Xavier Fernandez-Busquets, Barselonos Uuniversiteto darbuotojo darbai gali padėti rasti atsakymą į šį klausimą.
Pasirodė, kad raudonbarzdė kempinė (Microciona prolifera) turi labai panašų į žmogaus ląstelių atpažinimo mechanizmą, tik daug paprastesnį.
Be to, tai patogus laboratoriniams tyrimams organizmas, nes paprasta atskirti ir išlaikyti gyvybingas jo molekules. Įskiepydami skirtingų kempinių ląsteles, Dr. Fernandez-Busquets ir jo kolegos atrado, kad ląstelės, vadinamos pilkosiomis ląstelėmis, migruoja ir kaupiasi įskiepio vietoje, pagrįsdamos spėjimus kad būtent jos atlieka svarbiausią vaidmenį atpažįstant ir atmetant audinius. Mokslininkai mano, kad būtent pilkosios ląstelės gali būti kempinių primityvios imuninės sistemos, panašios į žmogaus imuninę sistemą, dalys.
Taip pat buvo nustatyta, kad kita molėkulė, pavadinta proteoglykanu, tai pat atlieka svarbų vaidmenį kempinėje, atpažįstant svetimus audinius, ir jos struktūra panaši į analogišką žmogaus molekulę, tačiau daug patogesnė tyrinėjimams.
Galutinis tyrimo tikslas – suprasti audinių atmetimo reakcijos mechanizmus žmogaus organizme ir ateityje išmokti kontroliuoti šiuos procesus, taip išsaugant daugelį gyvybių. Atrodo, kad raudonbarzdė kempinė tam gali labai pasitarnauti. 
Science Daily Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Vibruojantys sparnai gali padidinti nedidelių lėktuvų saugumą |
|
19-08-2005 |
|
Ian Salmon, aeroinžinierius iš Quantas (Sidnėjus, Austalia) firmos, neseniai pademonstravo savo išradimą išradimų forume Melburne.
Lėktuvams gali būti pražūtingas greičio praradimas, kuomet staiga sumažėja keliamoji galia ir jie nosimi sminga į žemę. Norint išlaikyti lėktuvą ore, lakūnai turi reguliuoti sparnų kampą, tačiau esant nedideliems greičiams, neretai susidaro sąlygos, kai oras nustoja tolygiai aptekėti sparnų paviršių. Lakūnai tokiu atveju stengiasi nemėginti kilti aukščiau, o įgyti didesnį greitį ir tik po to kilti. Blogiausia, kad tai nutinka nedideliame aukštyje, kai lėktuvai kyla ar leidžiasi, jų greitis yra mažiausias ir nelieka erdvės atlikti manevrus.
Amerikos federalinės aviacijos administracijos duomenimis, net 25% mažųjų lėktuvų avarijų įvyksta dėl greičio netekimo.
Jau prieš dešimtmečius inžinieriai pastebėjo, kad veikiant sparną garso bangomis, pagerėja oro aptekėjimas jo paviršiumi, tačiau šiuo reiškiniu iki šiol nebuvo pasinaudota. Ian Salmon pamėgino garso šaltinį - nuo kintamos srovės įsitempiančią ir atsileidžiančią plastikinę membraną - patalpinti į sparno vidų ir, jį tirdamas aerodinaminiame vamzdyje, gavo įdomius rezultatus - lyginant su įprastiniais sparnais, tokių sparnų kilimo kampą galima padidinti 5 laipsniais ir gauti net 22% didesnę keliamąją jėgą, esant tam pačiam greičiui.
Vos girdimas sparno dūzgimas gerokai atitolino sąlygas, kuomet atsiranda pavojingasis greičio praradimas.
Šį reiškinį bus galima panaudoti tiek didinant lėktuvų saugumą, tiek ir jų efektyvumą bei mažinant nepilotuojamų lėktuvų sparnų gabaritus. News in Science Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Pradėtas kurti visiškai tylus ateities reaktyvinis lėktuvas |
|
17-08-2005 |
|
Kembridžo universiteto mokslininkai paskelbė apie savo kuriamą tylų keleivinį reaktyvinį lėktuvą. Šis lėktuvas bus tarsi vientisas sparnas, skirtingai nuo dabartinių lėktuvų, turinčių cigaro formos fuzeliažą ir du sparnus, ir skris visiškai tyliai, kai tik pakils nuo žemės.
 Dar vienas lėktuvo patobulinimas yra tas, kad jo varikliai bus montuojami lėktuvo viršuje, ir jų triukšmas bus nukreiptas į viršų.
Planuojama, kad lėktuvo prototipo bandymai prasidės jau po pusės metų ir tikimasi, jei bandymai bus sėkmingi, kad tokių lėktuvų gamyba gali būti pradėta per sekantį dešimtmetį. Projekte dalyvauja ir Liutono oro uosto specialistai, šiame aerouoste lėktuvas bus ir išbandomas.
Gamtosaugininkai ir žmonės, gyvenantys aerouostų zonoje, nedelsiant teigiamai įvertino Kembridžo tylaus lėktuvo projektą. BBC News Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Pagaliau atskleistas ryžių geno kodas |
|
16-08-2005 |
|
Dešimties šalių mokslininkai susivienijo, kad išsiaiškintų, kaip išdėstyti 400 milijonų ryžių DNR "raidžių". Darbas truko septynis metus. Tai gali labai padėti ieškoti tų genų, kurie kontroliuoja augimą bei apsaugo augalus nuo ligų bei kenkėjų. Genų sekos iššifravimui vadovavo japonai, o dalyvavo mokslininkų komandos iš JAV, Kinijos, Indijos, Tailando, Brazilijos, Prancūzijos. Buvo tiriama Oryza sativa subspecies japonica ryžių rūšis, auginama Japonijoje Korėjoje ir JAV. Norint išvengti ryžių trūkumo, per ateinančius 20 reikėtų jų derlių padidinti bent 30%, sako mokslininkai. Ryžiai yra ypatingai svarbus augalas žmonėms, ir atskleista jų genų seka yra didelis pasiekimas, leisiantis mokslininkams kurti naujas ryžių veisles, derlingesnes bei atsparesnes klimato pokyčiams. Kadangi ryžiai yra genetiškai labai panašūs į kviečius, miežius ir kukurūzus, ryžių genų ištyrimas labai pagelbės ir šių augalų genų sekų iššifravimą. ‘Ryžiai yra grūdinių kultūrų Rozetės akmuo’ - pasakė Dr. Robin Buell iš Genų tyrimo instituto (The Institute of Genomic Research, TIGR). Prognozuojama, kad 2025 metais nuo ryžių derliaus bus priklausomi iki 4,6 milijardo žmonių. Be to, šiltėjant klimatui, gali iškilti poreikis turėti ryžių veislių, atsparesnių sausroms. Mokslininkai palygino ryžių genomą su kitu kol kas vienintelių augalu, kurio genų seka yra iššifruota - Arabidposis thaliana (pipirine) ir nustatė, kad 71% ryžių proteinų yra ir pipirinėje, o 90% pipirinės proteinų - ryžiuose, ir tai gali reikšti, kad dalis būsimo darbo tiriant kitų grūdinių augalų genus jau yra atlikta - kuomet bus nustatyta ryžių genų funkcijos, greičiausiai jos bus tokios pačios ir kituose grūdinėse kultūrose. 
BBC News Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Saulės sistemoje pirmą kartą atrasta trijų asteroidų sistema |
|
15-08-2005 |
|
Pirmą kartą Saulės sistemoje pavyko aptikti trijų asteroidų sistemą, kas patvirtina teoriją, jog tokios sistemos gali atsirasti, susidūrus asteroidams.
280 km storio bulvės formos asteroidas 87 Sylvia yra maždaug 3,5 karto toliau nuo Saulės nei Žemė. Vieną jos mėnulį, 18 km skersmens ir nutolusį 1360 km nuo asteroido, astronomai surado 2001-aisiais, o dabar – ir antrąjį, vos 7 km diametro ir nutolusį nuo Sylvios 710 km. Kalifornijos universiteto (Berklis, JAV) mokslininkai, vadovaujami Franck Marchis, 8 metrų teleskopu Čilėje, naudodami infraraudonąją kamerą, aptiko mažąjį menulį asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio. Jame jau buvo rasta apie 20 binarinių sistemų, sudarytų iš dviejų asteroidų, bet trinarė – pirmą kartą. Naujasis mėnulis buvo pavadintas Remo, didysis – Romulo, dvynių, pagal legendą įkūrusių senovės Romą, vardais. 87 Sylvia buvo pavadinta Rhea Sylvia, šių dvynių motina. Mėnulių orbitos leido apskaičiuoti Sylvijos masę ir tankį, kuris pasirodė maždaug 20% didesnis nei vandens tankis (vandens tankis - 1000 kg/m3), ji greičiausiai yra sudaryta iš ledo bei akmenų ir turi daug tuščių ertmių (apie 25-60% tūrio). Tai gali reikšti, kad Sylvia susidarė iš nuolaužų, atsiradusių po asteroidų susidūrimo. Abu mėnuliai sukasi vienoje plokštumoje ir ta pačia kryptimi, kas irgi patvirtintų asteroidų susidūrimo teoriją. Buvo pastebėta ir mėnulių orbitų precesija, sukelta nesferiškos Sylvijos formos. Komanda planuoja toliau stebėti trinarę sistemą galingais Keck ir Gemini teleskopais Havajuose ir sumodeliuoti jos evoliuciją. 
Abu mėnuliai užfiksuoti skirtinguose orbitos taškuose, mėnulius fotografuojant 9 dienas.
Maždaug taip gali atrodyti Sylvia ir jos mėnuliai
New Scientist Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Indijos agentūros gins tigrus |
|
25-07-2005 |
|
Indijos Vyriausybė ketina susiburti specialiąsias pajėgas tigrų saugojimui laukinės gamtos draustiniuose visoje šalyje. Toks sprendimas buvo priimtas po pranešimų, kad tigrai Sariska rezervate, vakariniame Rajasthan regione, nyksta pavojingu greičiu. Didžiausia problema yra brakonieriavimas - iki 10 tigrų buvo nužudyta brakonierių rezervate per pastaruosius du metus, teigia oficialūs šalies pareigūnai. Gamtos apsaugos darbuotojai tiki, kad oficialus skaičius - 3500 tigrų Indijos rezervatuose - yra perdėtas. Situacijos rimtumas buvo pabrėžtas nesename Jungtinių Tautų Organizacijos kreipimesi, kuriame prašoma Indijos Vyriausybę imtis veiksmų, kad būtų išsaugoti tigrai. Centrinio Indijos tyrimų biuro (CBI) vadovas teigė, kad tyrimai atlikti dėl tigrų dingimo Sariska rezervate padėjo atskleisti, kad miškų apsaugos darbuotojai daugiausia buvo neginkluoti ir turėjo ribotas komunikacijos priemones. CBI rekomendavo geresnius apmokymus, suteikti ginklus miškų saugotojams ir pasamdyti naujų darbuotojų, kurie galėtų patruliuoti miškuose. BBC News Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Smegenų stimuliatorius išsklaido depresiją |
|
25-07-2005 |
|
Pacientų aprūpinimas smegenų stimuliatoriais gali sukelti sunkiai gydomą depresiją, mano Didžiosios Britanijos ekspertai. Technologija, kuri jau naudojama gydant Parkinsono ligą, naudoja laidus ir baterijos šaltinį, kuriais stimuliuojamos giliai esančios smegenų dalys siunčiant į jas elektros srovę. Ši technologija gali ne tik padėti depresija sergantiems pacientams, kuriems nesėkmingai buvo taikomos kitokios terapijos formos, bet ji gali taip pat būti naudinga gydant persekiojimo manija sergančius pacientus. Didžiosios Britanijos neurologai pranešė, kad ketina tai išmėginti po sėkmingų JAV atliktų tyrimų. Bristolio universiteto ir Karalienės Elžbietos II ligoninės ekspertai šiuo metu ieško pacientų, sergančių persekiojimo manija, kurie galėtų dalyvauti tyrime, kuris prasidės kiek vėliau dar šiemet. Jie remiasi profesorės Helen Mayberg iš Emorio Universiteto medicinos mokyklos (JAV) praktika, kuri pirmoji pradėjo tirti giliųjų smegenų sluoksnių stimuliavimą gydant depresiją prieš 15 metų. Tirdama gilia depresija sergančių žmonių, kuriems nepadėjo vaistai, psichoterapija ar kiti taikyti gydymo būdai, skenogramas, ji nustatė, kad jų smegenyse buvo fiksuojama aktyvi veikla tam tikroje smegenų zonoje, esančioje limbinėje sistemoje, kuri yra siejama su žmogaus nuotaika. Šie žmonės taip pat pasižymėjo mažesniu nei paprastai aktyvumu priekinėje smegenų skiltyje, tai manoma, buvo susiję su neįprastai aktyvia veikla limbinės sistemos dalyje, kurią profesorė Helen Mayberg vadina ‘zona 25’. Profesorė manė, kad 25 zonos stimuliavimas elektros srovėmis subalansuos smegenų veiklą ir palengvins depresiją. Prietaisą, kurį ji naudojo, sudaro degtukų dėžutės dydžio baterija maitinamas generatorius, kuris patalpinamas krūtinėje, labai panašiai kaip širdies stimuliatorius, ir skleidžia elektros sroves. Srovės yra perduodamos į pageidaujamą gilią smegenų zoną mažyčiais laideliais, išvedžiotais po oda bet kurioje kaklo pusėje. Jos komanda implantavo įrenginį naudodama vietinę nejautrą šešiems pacientams, kurie sirgo gilia, gydymui nepasiduodančia depresija. Po metų keturi pacientai teigė, kad pastebėjo didžiulius savo nuotaikos pagerėjimus be jokio pašalinio poveikio. Smegenų skenogramos rodo, kad dabar jų smegenys mažiau aktyvūs 25 zonoje ir aktyvesni priekinėje skiltyje. Profesorė Helen Mayberg teigė, kad tai labai naujas požiūris į depresiją. Mes ne tik sujaudiname smegenis, mes naudojame elektros srovę, kad iš naujo suderintumėme ir nustatytumėme. Mes galime sutrukdyti arba nutraukti netinkamai veikiančią grandinę. Ji teigė, kad technologija dar tik pradėta taikyti depresijos gydymui, tačiau yra daug žadanti. Poveikis buvo užfiksuotas nedelsiant. Viena pacientė teigė, kad jai staiga palengvėjo. O technologija buvo taikoma sunkiausiai sergantiems, tai nebuvo žmonės, kuriems tiesiog pasitaikė bloga diena. Apie dešimt procentų žmonių per gyvenimą patiria depresiją. Įprastas gydymas yra neveiksmingas beveik dešimčiai procentų iš šių atvejų. Būtent šiems pacientams ir galėtų padėti smegenų stimuliatorius. Profesorius David Nutt, psichofarmakologijos vadovas Bristolio universitete, teigė, kad Didžiojoje Britanijoje turėtų būti įmanoma atlikti tokias operacijas. Šalyje yra neurochirurgų, kurie įgudę smegenų stimuliatorių implantavime gydant Parkinsono ligą, todėl teoriškai yra priežasties, kodėl negalima būtų atlikti tų pačių veiksmų gydant depresiją. BBC News Rašyti komentarą (2 Komentarai) |
|
|
Nustatytos trys molekules, kurios galėtų būti pagrindu vaistų nuo Alzhaimerio ligos kūrimui |
|
24-07-2005 |
|
Mokslininkai nustatė tris molekules, kurios galėtų būti pagrindu naujų vaistų nuo Alzhaimerio ligos kūrimui
Šios trys molekulės atrinktos iš 58000 junginių, ir jos slopina pagrindinę Alzhaimerio ligos priežastį. Kiekviena iš trijų molekulių apsaugo baltymą, vadinamą ‘tau’, kuris Alzhaimeriu sergančių pacientų smegenyse būna visiškai sunarpliotas. Moksliniam tyrimui vadovavo Ken Kosik, vienas Neuromokslų tyrimų instituto prie Kalifornijos universiteto direktorių. Anot Ken Kosik, sergamumas Alzhaimerio liga vis dažnėja, o tuo tarpu taikomas gydymas yra ‘baisiai’ neadekvatus’. Alzhaimerio ligos gydymui FDA įteisino keletą vaistų, padedančių šiek tiek kovoti su susirgimu, bet jie nepalengvina ligos, nemažina nesulaikomo ligos progresavimo. Naujas bendras supratimas apie ligų mechanizmus per pastarąjį dešimtmetį padeda suprasti Alzhaimerio ligos vystimąsi molekuliniame ir genetiniame lygiuose. ‘Nėra abejonių, kad mums reikia naujo priėjimo,’ teigia Kosik. ‘Įgytos žinios apie mechanizmus molekuliniame ir genetiniame ligos lygyje jau pradedamos taikyti ir gali būti pajungtos gydymo tobulinimui.’ Pagrindinė Alzhaimerio priežastis yra fermentas, vadinamas CDK5, kuris prikabina fosfatą prie baltymo ‘tau’, taip pagreitindamas ligos procesą. Mokslininkai siekė surasti būdą, kaip slopinti šį fermentą ir neleisti prijungti fosfato prie ‘tau’. Laboratorijoje jie išgrynino fermentą ir išvalė baltymą ‘tau’, o po to stebėjo baltymo ‘tau’ fosforilinimą. Mokslininkai atliko mažų molekulių (58000) paiešką, bandydami surasti, kurie jų galėtų apsaugoti nuo fosforilinimo. Dėmesys mažoms molekulėms buvo kreipiamas dėl to, kad jos lengviau nei vaistai patenka į ląsteles. Taip pat svarbu, kad molekulės pereitų kraujo-smegenų barjerą. Iš tirtų molekulių mokslininkai atrinko 400, kurios atitiko minėtus kriterijus. Trys iš jų gali slopinti fermentą, ir tai potencialūs kandidatai vaistų kūrimui. Kosik teigimu, ateityje dar daug reikia nuveikti: atlikti laboratorinius tyrimus, tyrimus su gyvūnais ir t.t. Tačiau mokslininkai žengė didelį žingsnį link naujo šios ligos gydymo metodo kūrimo. Jis pastebėjo, kad panašius į šį mokslinius darbus paprastai atlieka farmacinės kompanijos, bet šiuo atveju tyrimai buvo vykdomi akademinėje aplinkoje.
Science Daily
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Dažniau susižeidžia žmonės, turintys antsvorį |
|
24-07-2005 |
|
Atlikus naują tyrimą, paaiškėjo, kad turintys labai didelį antsvorį žmonės dažniau susižeidžia nei normalaus svorio žmonės. Mokslininkai rinko vienerių metų duomenis apie daugiau nei 2500 suaugusių žmonių, gyvenančių Kolorado valstijoje, sveikatą ir susižeidimus. Daugiau nei vienas iš keturių (26 proc.) labai didelį antsvorį turinčių vyriškos lyties dalyvių patyrė nelaimingus atsitikimus, ir daugiau nei vienas iš penkių (21,7 proc.) labai didelį antsvorį turinčių moterų taip pat teigė susižeidusios per vienerių metų laikotarpį. Tuo tarpu, normalaus svorio vyrai ir moterys nelaimingus atsitikimus patyrė rečiau (atitinkamai 17 proc. ir 12 proc.), teigia Huiyun Xiang, pediatrijos gydytojas, docentas iš Ohajo valstijos universiteto, šio tyrimo vadovas. Nors ir kitų tyrimų metu buvo tiriamas ryšys tarp nutukimo ir nelaimingų atsitikimų, tie tyrimai atlikti arba su suaugusiais, dirbančiais labai sudėtingą darbą, arba aukštųjų mokyklų studentais. Pastarasis tyrimas yra vienas pirmųjų, kada tirta susižeidimų rizika visoje populiacijoje. Tyrėjai suskirstė tiriamuosius pagal kūno masės indeksą (KMI), kuris priklauso nuo asmens ūgio ir kūno masės. 'Nutukimas gali apriboti žmogaus fizines galimybes, - teigia Xiang. - 'Tokie žmonės dažnai turi didesnę riziką susižeisti, lyginant su sveikais žmonėmis.' Jis kartu su savo kolegomis tyrimui panaudojo Kolorado elgesio rizikos faktoriaus priežiūros sistemos duomenis. Sistema seka gyvenimo būdą ir elgesį, susijusius su sergamumu mirtingumu. Iš 2575 suaugusiųjų, sutikusių dalyvauti tyrime, iš viso 370 patyrė susižeidimus per vienerių metų laikotarpį. Labai nutukę žmonės susižeidė daugiausia, o turintys per mažą svorį - mažiausia. Daugiau nei pusė – 51,7 proc. – turinčių antsvorį tiriamųjų patyrė nelaimingus atsitikimus namuose. Su transportu susiję nelaimingi atsitikimai buvo antroje vietoje pagal dažnumą (16,3 proc.). Daugiau nei trečdalis nelaimingu atsitikimų (35,2 proc.) įvyko dėl per didelio susijaudinimo, nukritimai buvo antroje vietoje (29,9 proc.). 'Be jokių abejonių, tarp nutukimo ir nelaimingų atsitikimų yra ryšys,' teigia Xiang. - 'Mažinant antsvorį, galima ne tik sumažinti lėtinių ligų riziką, bet ir sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių.'
Science Daily Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Sveikata palyginama ne visada vienodai gerai |
|
24-07-2005 |
|
Europoje vaikai iš vargingų šeimų ne būtinai yra blogesnės sveikatos nei vaikai, kurių tėvai turtingesni ir labiau išsilavinę. Šie tyrimo rezultatai meta iššūkį plačiai paplitusiai nuomonei, kad nepalankios socialinės sąlygos vaikystėje įtakoja padidintą riziką vėlesniame amžiuje sirgti širdies ligomis. Tyrime dalyvavo 3189 atsitiktinai parinkti mokyklinio amžiaus vaikai iš Danijos (viena turtingiausių šalių Europoje) ir dviejų vargingesnių šalių: Estijos ir Portugalijos. Kiekvienam vaikui buvo matuojamas rezistentiškumas insulinui (vienas ankstyvųjų širdies ligų požymių). Danijos vaikai, kurių tėvai labiau išsilavinę ir daugiau uždirba, buvo mažiausiai rezistentiški insulinui. Priešingai, Estijos ir Portugalijos vaikai, kurių tėvai labiau išsilavinę ir daugiau uždirba, buvo labiau atsparūs insulinui. Tokie priešingi tyrimo rezultatai greičiausiai gauti dėl skirtingo gyvenimo stiliaus, teigia tyrimo autoriai. Šie rezultatai mums primena, kad socioekonominiai skirtumai yra dinamiški ir skiriasi laiko atžvilgiu bei tarp šalių. Tyrėjų teigimu, tokios anomalijos padeda atkreipti dėmesį į mūsų supratimo spragas ir perspėja dėl per daug supaprastinto požiūrio į sveikatos skirtumus. Medical News Today Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Rastas lobis iš senovinės Pompėjos |
|
22-07-2005 |
|
Dekoruoti puodeliai ir puikūs sidabriniai dubenėliai šį pirmadienį buvo dar kartą nušveisti ir eksponuojami, kai archeologai rado senovinį romėnišką pietų servizą, kuris gulėjo pamirštas du tūkstantmečius vulkaniniuose Pompėjos pelenuose. 2000 metais archeologai rado pintą krepšelį su sidabro dirbiniais terminių pirčių griuvėsiuose netoli romėnų miesto liekanų, teigia Pompėjos archeologų vadovas Pietro Giovanni Guzzo. Krepšys buvo pilnas vulkaninių pelenų, kurie palaidojo miestą, kai 79 mūsų eros metais išsiveržė Vezuvijaus kalno ugnikalnis. Kai ekspertai ištyrė šį krepšį Rentgeno spinduliais, jie pamatė daiktus, kuriuos išsaugojo pelenai, kurie pražudė tūkstančius žmonių, tačiau išsaugojo visą miestą beveik nepaliestą ir suteikė vertingos informacijos apie kasdieninį gyvenimą šiame senoviniame pasaulyje. Pristatydamas radinius Romos valdžiai ir žiniasklaidos atstovams Pietro Giovanni Guzzo teigė, kad ekspertai praleido paskutinius penkis metus traukdami ir atkurdami 20 sidabro dirbinių, kuriuos paliko jų šeimininkai bėgdami iš miesto, kuris nukentėjo nuo ugnikalnio išsiveržimo. Archeologų vadovo teigimu, per ateinančius mėnesius tyrinėtojai ištirs šiuos dirbinius ir tikisi sužinoti daugiau apie ekonominį miesto statusą, kai jis buvo palaidotas. Vėliau radiniai keliaus į parodą Nacionaliniame archeologijos muziejuje Neapolyje, 18 mylių į šiaurę nuo Pompėjos, kuri bus atidaryta 2006 metais. CNN News Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Antys kelia didžiulę paukščių gripo grėsmę |
|
22-07-2005 |
|
Kaip mano mokslininkai, naminės antys gali būti pačios pavojingiausios platinant paukščių gripą tarp gyvūnų ir žmonių. Šie gyvūnai ne tik slepia virusą su keliais požymiais, kuriuos sunku pastebėti, virusas juose taip pat mutuoja, tai reiškia, kad šie paukščiai gali sukelti didžiulį ligos protrūkį tarp žmonių. Tarptautinė komanda, kurią sudarė mokslininkai iš Kinijos, Indonezijos, Tailando, JAV ir Vietnamo, tyrė antis laboratorijoje. Milijonai viščiukų ir kitų paukščių žuvo ar buvo sunaikinti dėl paukščių gripo protrūkio keliose Rytų Azijos šalyse nuo 2003 metų. Pavojingiausia gripo atmaina (H5N1) pražudė 38 žmones Vietname, 12 žmonių Tailande ir keturis asmenis Kambodžoje nuo 2003 metų pabaigos. Žmonės užsikrečia šia liga per tiesioginį kontaktą su gyvais užsikrėtusiais paukščiais. Paukščiai pašalina virusą su savo fekalijomis, kurios išdžiūsta ir pavirsta dulkėmis, o tada yra įkvepiamos. Iki šiol pagrindinis dėmesys buvo skiriamas užsikrėtusiems viščiukams, tačiau paskutiniai atvejai, apie kuriuos pranešta, susiję su naminėmis antimis. Dabar gydytojas Robert Webster iš Memfio (JAV) vaikų ligoninės ir jo kolegos tiki, kad šie gyvūnai tapo viruso ‘Trojos arkliais‘ - nežinomu infekcijos rezervuaru. Jie infekavo dvi keturių savaičių amžiaus didžiąsias antis įvairiomis viruso formomis, kuriomis 1997 - 2004 metais buvo užsikrėtę žmonės arba naminiai paukščiai visoje Pietų Azijoje, įskaitant H5N1. Po keturių valandų jie patalpino šias antis tame pačiame narve su dviem kitomis neinfekuotomis antimis. Mokslininkai stebėjo, kas nutiko paukščiams per ateinančias 21 dieną. Abi užkrėstos antys platino virusą, daugiausia per savo viršutinį kvėpavimo traktą, o ne per savo išmatas. Kitos dvi antys abi užsikrėtė virusu, o viena visiškai jį išgrynino iki septintos dienos. Tyrėjų komanda nustatė, kad nuo 2002 metų pasikeitė viruso charakteristika. Antys, užkrėstos H5N1 nuo 2003 iki 2004 metų virusą platino 11 - 17 dienų, transmisijos laikotarpis buvo ilgesnis nei 2002 metų ligos atmainos. Nors virusas daugiau nebesukeldavo ligos sveikoms antims, kurios su juo turėdavo kontaktą, jis vis dar galėjo susargdinti viščiukus. Tyrėjų komanda teigė, kad ši naujoji ligos atmaina yra potencialiai pavojinga žmonėms, todėl antys gali vaidinti svarbų vaidmenį vėlesnių ligos protrūkių sukėlime. Tikrasis pavojus yra tai, kad gali atsirasti mutacijų, dėl kurių virusas galės plisti tiesiogiai tarp žmonių. Sveikatos apsaugos agentūros atstovė spaudai teigė, kad tyrimas pateikė įdomios informacijos, susijusios su ligos plitimu tarp ančių, tačiau šio darbo ryšis su ligos plitimu tarp žmonių lieka hipotetinis. Žinoma, darbas šioje srityje yra labai svarbus ir pateikti rezultatai yra labai vertinami. Svarbiausiu susirūpinimu lieka galimybė, kad virusas taip išsivystys, kad galės plisti tiesiogiai tarp žmonių, tiesa, šis klausimas tyrimo metu nebuvo nagrinėtas. Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė spaudai teigė, kad paukščių gripo plitimą tarp gyvūnų reikia stebėti, nes šie virusai įrodė galintys peršokti rūšių barjerą. Dr. Juan Lubrith, paukščių gripo ekspertas iš Maisto ir žemės ūkio organizacijos, teigė, kad laboratorijoje atlikti tyrimai patvirtino tai, ką jie stebėjo dirbdami Azijoje, rinkdami medžiagą iš pirminių šaltinių. Jis sakė, kad svarbu ieškoti būdų kontroliuoti infekciją, pavyzdžiui, vakcinuoti sveikus gyvūnus, skersti infekuotus ir skatinti tobulesnę žemės ūkio praktiką. Pavyzdžiui, užtikrinimas, kad ūkininkams yra finansiškai kompensuojama už bet kokius paskerstus gyvūnus galėtų skatinti juos pranešti valdžios atstovams apie infekcijos atvejus. BC News Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Laukinė panda įsivėlė į linksmas gaudynes mieste |
|
22-07-2005 |
|
Laukinė panda, kuri atklydo į pietvakarių Kinijos miestą, perkopė per tvorą, šokinėjo nuo stogo ant stogo, perplaukė upę ir numigo medyje prieš tai, kai baigėsi jos miestietiškas nuotykis. Kinijos naujienų agentūra pranešė, kad panda šio miesto provincijos gyventojus privertė ją vaikytis po to, kai atklydo į miestą, kuriame praleido visą dieną. Pandos sakmė prasidėjo šeštadienį, kai trys alų geriantys vyrai pastebėjo figūra, kuri “vikriai” perlipo tvorą, supančia gyvenamųjų namų kvartalą. Vyrai ir kvartalo gyventojai ėmė vytis, manydami, kad įsilaužti mėgina vagis, tačiau pakeitė savo taktiką, kai suprato, jog tai panda. Kai kurie žmonės užblokavo įėjimus į gyvenamąjį kvartalą, o kiti nuėjo ieškoti gyvūno. Jie rado panda ramiai sėdinčią ant vieno aukšto gyvenamojo namo. Mėginimai pasiekti gyvūną žlugo, nes jis pradėjo bėgti nuo stogo ant stogo, o nušoko žemyn po 20 minučių, perlipo per kitus vartus ir vėl išnyko. Naujienų agentūra praneša, kad gyvūną mačiusi moteris teigė, jog jis buvo neįtikėtinai vikrus ir visiškai kitoks nei gyvenantys zoologijos soduose. Policija vėl rado pandą po kelių valandų, po to, kai gavo pranešimą, kad ji nardo netoliese esančioje upėje. Vėliau panda įsitaisė nakčiai medyje. Naujienų agentūra pranešė, kad kitą rytą gyvūnas buvo užmigdytas, nukeltas žemyn ugniagesių ir grąžintas į laukinę gamtą. Kinija pandą laiko neoficialiu nacionaliniu talismanu, tačiau dėl ribotos gyvūnų dietos, natūralioms gyvenamosioms vietoms iškilusio pavojaus ir labai lėtai vykstančios reprodukcijos jų skaičius gerokai mažėja. Manoma, kad yra apie 1590 laukinių pandų ir dar apie 120 Kinijos veisyklose ir zoologijos soduose. CNN News Rašyti komentarą (1 Komentarai) |
|
|
Mokslo naujienos
