Mokslininkai, tyrinėjantys skruzdes, surado, kad kai kurios jų rūšys gali mokyti viena kitą, ir tai ko gero pirmas moksliniais dokumentais paremtas tyrimas, įrodantis, kad žmonės nėra vieninteliai Žemėje, galintys mokyti.

Bristolio universiteto (Anglija) mokslininkų grupė tyrinėdami Temnothorax albipennis rūšies skruzdes, pastebėjo, kad jos sudarydavo poras ir perduodavo viena kitai signalus, kontroliuojančius tokios poros judėjimo greitį ir maršrutą. Jie nustatė, kad tai buvo dviejų krypčių bendravimas tarp 'mokytojo' ir 'mokinio', parodant 'mokiniui' kur surasti maisto. 'Mokytojas' nustodavo judėti, kuomet mokinys nebeliesdavo jo savo antenomis. Kuomet tarpas tarp skruzdžių pasidarydavo per didelis, skruzdė-lyderė imdavo bėgti lėčiau ir leisdavo 'mokiniui' ją pasivyti. Ji duodavo laiko 'mokiniui' įsiminti keliui bei apsiprasti su aplinka.

Mokslininkai išsiaiškino, kad 'mokytojas' pats savo jėgomis surasdavo maistą net keturis kartus greičiau nei kartu su 'mokiniu', taigi ji prisitaikydavo prie 'mokinio' ir paaukodavo savo laiką. Tačiau 'mokinys' su 'mokytojo' pagalba rasdavo maistą daug greičiau, nei būtų tai padaręs be niekieno pagalbos.

Pagal priimtą gyvūnų elgsenos apibrėžimą, jeigu vienas individas pakeičia savo elgesį taip, kad kartu su juo esantis kitas individas pagal jo pavyzdį galėtų pakartoti kokį nors veiksmą, ir tai daro su tam tikra žala ar akivaizdžios naudos nebuvimu sau, jis gali būti laikomas mokytoju.

Šiuo atveju 'mokytojas' teikdavo informaciją 'mokiniui' tokiu greičiu, kokiu jis galėjo ją įsisavinti, nes 'mokinys' pats pranešdavo, kada jau galima judėti toliau.

Mokslininkams pašalinus 'mokinį' ir toliau liečiant 'mokytoją' plauku maždaug du kartus per sekundę, jis nesustodavo bėgti.
'Mokiniai' dažniausiai taip gerai įsisavindavo pamoką, kad patys tapdavo 'mokytojais', parodančiais kitoms skruzdėms kur susirasti maisto, ir tokiu būdu 'mokytojų' triūsas tapdavo naudingas visam skruzdėlynui.

Šis darbas dar kartą įrodo, kad didelės smegenys nėra reikalingos, kad evoliucijos procese atsirastų gebėjimas mokyti, o šio sudėtingą elgesį greičiausiai sąlygojo informacijos vertė ir tai, kaip dalijimasis informacija padeda išgyventi visai individų kolonijai.

Šio tyrimo autorių Nigel Franks ir Tom Richardson darbas publikuojamas sausio 12-os dienos 'Nature' žurnale.

Skruzdžių 'mokytojo' ir 'mokinio' tandemas, nuotrauka Nigel Franks ir Tom Richardson.

World Science

Daugiau apie skruzdes "Mokslo naujienose":

• Mokslininkus nustebina neįprastas reprodukcinis skruzdėlių elgesys
• Skruzdėlės: mokymasis iš kolektyvo
• Spąstus spendžiančios skruzdės kankina savo grobį