Jeigu mėgstate lankstyti iš popieriaus, galbūt norėsite nustebinti savo draugus tokiu drakonu.

Ant vandens nuleistas didžiausias Anglijoje vien tik saulės energija varomas laivas, pavadintas Saulės serpantino keltu - 'The Serpentine Solar Shuttle'.

Jo konstruktorius Christoph Behling mano, kad šiuo metu tai yra pats moderniausias saulės energija varomas laivas pasaulyje. Jis pagamintas iš nerūdyjančio plieno, todėl galės labai ilgai tarnauti, taip pat tikimasi, kad jame panaudotos technologijos bus pritaikytos ir kitoms transporto priemonėms.

Pagrindinis trūkumas - nedidelis maksimalus greitis, vos  8-9 km/h, tačiau jo turėtų pakakti plaukiojimui Londono Hyde parko ežere. Laivas yra 14 m ilgio, turi stoge įmontuotus 27 saulės elementų paneles ir talpina 42 keleivius. Net ir apniukusiomis dienomis saulės elementai sukuria pakankamai energijos, reikalingos laivui plaukti.

Didžiausi  laivo privalumai - jis visiškai neteršia  aplinkos ir nesukelia jokio triukšmo, todėl turėtų patikti ir Londono gyventojams, ir turistams. Kuomet laivas neplaukia, jo saulės elementų sukurta elektros energija pakliūna į miesto elektros energijos tinklą.

Laivas kainavo tik 20% brangiau, nei panašaus dydžio dyzelinis laivas - maždaug 1,2 milijonų litų.

Christoph Behling jau pradėjo ir gerokai didesnio laivo, varomo saulės energija, statybą - jis talpins 300 keleivių ir plaukios Temzės upe, taip pat planuoja sukurti ir saulės energija varomą traukinį.

CBS News

400,000 metų senumo masyvaus dramblio liekanos, atrastos netoli Londono, pateikė pirmųjų įrodymų, kad Akmens amžiaus žmonės Didžiojoje Britanijoje medžiojo ir valgė senovinius gyvūnus.
Arcehologai taip pat teigia, kad dramblys buvo sudorotas vietoje ir žmonės valgė žalią jo mėsą.
Tiesiailtis dramblys, priklausantis jau išnykusiai veislei Palaeoloxodon antiquu, svėrė apie 9 tonas, t.y. dvigubai daugiau nei šiais laikais gyvenantys drambliai.

Dramblio liekanos buvo iškastos 2004 metais Ebbsfleet mieste, esančiame apie 30 kilometrų nuo rytų Londono, kai buvo statoma nauja geležinkelio linija, vedanti į Kanalo Tunelį. Dramblys buvo rastas ant senovinio ežero kranto drauge su akmeniais įrankiais, kurie, anot mokslininkų, buvo naudojami mėsai pjaustyti.  Žinduolis greičiausiai buvo užmuštas grupės medžiotojų-rinkėjų, ginkluotų medinėmis ietimis.

Tyrimui vadovavo Francis Wenban-Smith, Anglijos Southampton universiteto archeologas. Šio tyrimo rezultatai buvo išspausdinti naujausiame Journal of Quaternary Science numeryje.
Šis atradimas yra pirmasis tikras įrodymas, kad Anglijoje pirmykščiai žmonės taip pat medžiojo dramblius. Tokių įrodymų anksčiau buvo rasta ir Vokietijoje bei Ispanijoje.
Atrasto dramblio liekanas atpažino Simon Parfitt, mokslininkas iš Natural History Museum Londone. Jis teigia, kad ši miškuose gyvenusių tiesiailčių dramblių rūšis Anglijoje išnyko daugiau nei prieš 100,000 metų, paskutiniojo ledynmečio pradžioje.

National Geographic 

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Gimimo eilė šeimoje gali paskatinti procesą, vykstantį dar prieš gimimą, lemiantį kai kurių vyrų tapimą homoseksualiais. Nauji tyrimai rodo, kad kuo daugiau vyresnių biologinių brolių, tuo didesnė homosekslualumo tikimybė. Psichologas Anthony F. Bogaert iš Brock universiteto Ontarijuje teigia, kad didesnė homoseksualumo tikimybė yra net tada, kai broliai užauga atskirai.

Iki šiol nežinoma, kaip gimimo eilė veikia kūdikius. Tačiau Bogaert mano, jog iš eilės einantys nėštumai, kurių metų išsivysto vyriškos lyties kūdikiai, sukelia motinišką imuninį atsaką. Motinos imuninė sistema gali pradėti atakuoti vaisių antikūniais, kurie keičia su lytimi susijusį smegenų vystymąsi, teigia Kanados mokslininkas.

Bogaert'o ir jo kolegos tyrime 1996 metais dalyvavo 604 vyrai. Tačiau jų tyrime nedalyvavo vyrai, užaugę drauge su nebiologiniais broliais. Todėl klausimas, ar vyresni broliai gali daryti kokią nors psichologinę įtaką, tada liko neatsakytas.

Naujausiame tyrime dalyvavo 944 kanadienčiai, kurie pateikė patikrintą informaciją apie seksualinę orientaciją, amžių, biologinių ir nebiologinių brolių skaičių, ar jie užaugo kartu bei motinos biologinį amžių, dalyvio gimimo metu.

Vyresnių biologinių brolių skaičius korealiavo su tikimybe, jog vyras taps homoseksualiiu nepriklausomai nuo to, kiek laiko broliai vaikystėje praleido kartu. Jokie kiti veiksniai, tarkim, vyresnių seserų skaičius, neturėjo jokio ryšio su vyrų seksualine orientacija.

Tačiau, anot psichlogo Daryl J. Bem iš Cornell universiteto, šio tyrimo rezulatai nesuptampa su ankstesnių tyrimų rezultatais, kuriais nebuvo rasta jokio ryšio tarp vyrų homoseksualumo ir brolių šeimoje skaičiaus, todėl šie tyrimai turi būti tęsiami.

Science News 

References: Bogaert, A.F. In press. Biological versus nonbiological older brothers and men's sexual orientation. Proceedings of the National Academy of Sciences. Available at http://www.pnas.org/cgi/doi/10.1073/pnas.0511152103

Manote, kad lyja tik savaitgaliais ? Tikrai ne, jei jūs gyvenate JAV pietryčiuose.
Atrodo, kad šiame regione vasaros lietūs atspindi oro užterštumo pokyčius, kuriuos sukelia darbo dienomis transporto išmetamos dujos. Taip teigia Thomas Bell, mokslininkas iš NASA Goddard Space Flight centro Greenbelt mieste, Maryland valstijoje.
Geofizinės sąjungos susirinkime gegužės mėnesį vykusiame Baltimorėje buvo paskelbta, kad popietės lietūs su žaibais yra dažnesni ir intensyvesni darbo dienomis nei savaitgaliais. Bell˙o tyrimas apsiribojo vasaros audromis, kurios teoriškai yra labiausiai veikiamos oro užterštumo pokyčių.

Meteorologai tiki, jog smoge yra mikroskopinių dalelių, kurios skatina lietaus lašų formavimąsi. Taigi kuo didesnis smogas, tuo didesnė tikimybė, kad kils audra. Be to, smogo metu susiformuoja mažesni vandens lašeliai, kurie prieš pavirsdami lietumi pakyla aukščiau į dangų, o tai lemia stipresnį lietų pirmosiosmis audors stadijomis. 
Norėdamas ištirti šį reiškinį, Bell˙as analizavo per devynerius metus satelitų sukauptą medžiagą iš pietryčių JAV. Mokslininkas pastebėjo, kad birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais popietėmis audros dažniausiai kildavo trečiadieniais, o rečiausiai savaitgaliais. Lietus tiksliai atspindėjo užterštumo inensyvumą, sukeliamą transporto išmetamųjų dujų.

National Geographic News 

Neseniai kompiuterių specialistas Bill Joy žurnale 'Wired' publikavo straipsnį, pavadintą 'Kodėl ateičiai mūsų nereikės'. Jame buvo iškeltas pakankamai rimtas įspėjimas - technologijos, kurias mes taip puoselėjame, gali sunaikinti mus pačius. Bill Joy tikrai nėra luditas. Jis - vienas iš kompanijos Sun Microsystems įkūrėjų, matematikas ir išradėjas. Bill Joy nuomone, išdėstyta straipsnyje, žmonija, vystydama kibernetiką, nanotechnologijas ir genetiką, greitai artėja prie taško, kuomet ji pati taps nebereikalinga - tai įvyks nuo to momento, kuomet šių technologijų produktai galės egzistuoti, atsikurti, tobulėti patys ir patys toliau kurti naujas technologijas be žmogaus įsikišimo.

Bill Joy nuomone, tuomet mes tapsime šalutiniu ir atgyvenusiu produktu ir mūsų kūriniai, sekdami savo logika, žmonijos paprasčiausiai atsikratys. Ganėtinai paprasta evoliucijos teorija, Bill Joy pavadinta ‘Pragaro˙ scenarijumi.

Joel Garreau, knygos 'Radikali evoliucija' autoriaus ir šio požiūrio šalininko žodžiais, 'Pragaro' scenarijaus sekėjų optimistinė prognozė - mes sunaikinsime žmoniją per maždaug 25 metus. Pesimistinė - organinės gyvybės visai neliks. Jo nuomone, šiuo metu evoliucija yra ties lūžio tašku - šimtmečius mes naudojome technologijas aplinkai pakeisti, tačiau dabar pradėjome keisti save pačius. Kaip didžiausios grėsmės 20-ajame amžiuje buvo atominiai, cheminiai ir bakteriologiniai ginklai, taip 21-ajame amžiuje grėsme tapo genų inžinerijos, robotų, nano ir informatikos technologijos.

Bet pagrindinis skirtumas yra tas, kad masinio naikinimo ginklams kurti reikėjo milžiniškų mokslinių resursų, sudėtingų technologijų ir sunkiai gaunamų žaliavų, juos kontroliavo vyriausybės bei tarpvalstybiniai susitarimai. 21-ojo amžiaus technologijos didžiąja dalimi yra kuriamos ir naudojamos privačių įmonių, asmenų, tame tarpe ir su negerais ketinimais. Jos yra prieinamos ir neturint didelių finansinių ar žmogiškųjų resursų ir praktiškai nebekontroliuojamos. Moralinės ir kultūros vertybės evoliucionuoja gerokai lėčiau, nei technologijos. Mes nebespėjame prisitaikyti prie eksponentiniu greičiu augančių technologijų galimybių ir laiku numatyti jų poveikio. Garreau nuomone, daugelis inovacijų dabar atsiranda iš 'apačios', iš kelių ar net vieno žmogaus idėjų ir iniciatyvų. Pavyzdžiui, eBay ar Skype, kurios jau pakeitė milijonų žmonių elgesį.

Joel Garreau mano, kad atsiras kitų, 'patobulintų' žmonių, stipresnių ir protingesnių už mus, rasė. Jei dabar tai daroma steroidų ir atmintį gerinančių vaistų pagalba, netrukus į sceną ateis genų inžinerija. 'Tokia padėtis buvo prieš 50000 metų, kuomet Homo Sapiens gyveno šalia neandertaliečių. Kuo tai baigėsi, žinome', - sako Joel Garreau.

Tačiau labai dažnai prognozės, ypač tokios neigiamos, neišsipildo. Greičiausiai ateitis bus nei dangus, nei pragaras, o kažkas per vidurį. Tik nuo mūsų priklausys, į kurią pusę tas vidurys bus labiau paslinktas.

CNN

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Archeologams uoloje Izraelio Karmelio kalne ir Oued Djebbana vietovėje Alžyre pavyko surasti tris moliusko kiautus, turinčius pragręžtas skylutes – akivaizdžiai vėrinių sudedamąsias dalis. Labiausiai juos nustebino radinių amžius – net 90000–100000 metų, arba 25000 metais senesni nei iki šiol atrasti žmonių sukurti juvelyrinių dirbinių fragmentai.

Ekspertai mano, kad būtent juvelyrika padeda nustatyti, kada reikšmingai pasikeitė žmonių elgesys, nes apyrankių, karolių, žiedų nešiojimas turi simbolinę reikšmę ir perduoda aplinkiniams tam tikrą žinią – kad žmogus yra turtingas, priklauso tam tikrai socialinei grupei, saugo nuo blogio jėgų ir pan. Juvelyrinis dirbinys nebuvo tik dekoratyvinis daiktas, jis turėjo ir socialinę reikšmę.

Iki šiol seniausios rastos archeologinės iškasenos, atspindinčios protingą žmonių elgesį, buvo maždaug 50000 metų amžiaus, ir kai kurie mokslininkai siūlė hipotezes, kad šiuolaikinė žmogaus anatomija bei protingas elgesys neevoliucionavo kartu – anatomiškai į mus labai panašių žmonių buvo jau prieš 195000 metų. Pagal šias teorijas, maždaug prieš 50000 metų mutacija 'išlaisvino' žmogaus kūrybiškumą, ir maždaug tuo metu staiga atsirado įrankiai, menas, ginklai.

Tačiau šios iškasenos leidžia suabejoti 'kultūrinės revoliucijos' teorija ir teigti, kad vis tik žmogaus evoliucija buvo ganėtinai tolygi. Tačiau tai iškelia kitų klausimų, pavyzdžiui, kodėl toks žmonių elgesys ilgai nepaplito iš Afrikos ir Artimųjų Rytų į kitas vietas.

Galbūt galima galvoti apie tam tikrą 'brendimo' laikotarpį – juk ir pramoninė revoliucija brendo pakankamai ilgai – pagrindiniai mechanikos ir termodinamikos principai buvo atrasti maždaug 200 metų prieš tai, kada apie 1850 metus Anglijoje įvyko proveržis ir pramoninės mašinos greitai išplito ir kituose kraštuose.

                        
Surastosios moliuskų kriaukės su skylutėmis       Pirmykščiai žmonės naudojo tokius titnago įrankius

BBC News

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Anglijoje, Pietų Oksfordšire, netrukus pradės veikti unikali mokslinė laboratorija, pavadinta Deimanto šviesa (Diamond Light Source). Tai didžiausia Anglijos vyriausybės ir Wellcome Trust fondo investicija į mokslinius tyrimus per pastaruosius 30 metų, simbolizuojanti naują mokslo pažangos lygmenį. Į šią laboratoriją investuota net 1,5 milijardo litų (300 mln. svarų), jos dydis - kaip penkių futbolo aikščių, o pagrindinis mokslinis instrumentas bus sinchrotronas – atominių dalelių greitintuvas. Jame elektronai yra įgreitinami beveik iki šviesos greičio, o jų trajektorija išlenkiama magnetiniu lauku – to pasėkoje jie praranda dalį energijos ir išspinduliuoja šviesą, vadinamą sinchrotrono šviesa.

Ją nukreipus į įvairius mėginius, bus tyrinėjama jų struktūra. Sinchrotrono šviesa ypatinga tuo, kad ją sudaro labai platus elektromagnetinių bangų spektras – nuo mikrobangų iki rentgeno spindulių, o jos intensyvumas yra ypač didelis – milijonus kartų didesnis nei galingo rentgeno spindulių aparato.

Pradėjęs veikti 2007 metų sausio mėnesį, Deimanto šviesos sinchrotronas dirbs beveik be pertrūkių – 7 dienas per savaitę, dieną ir naktį, tik su retais technologiniais sustojimais. Jau dabar viso pasaulio mokslininkai rezervuoja sau laiką, kada jie galės pasinaudoti šio unikalaus mokslinio įrenginio galimybėmis, o jos tikrai didelės – šoninėse sinchrotrono atšakose (kurių kol kas bus septynios, bet palnuojama jų skaičių padidinti iki 40), į kurias bus nukreipiama jo šviesa, bus galima tirti, kas atsitinka medžiagoms, esant milžiniškiems slėgiams ir temperatūroms, tyrinėti sudėtinas virusų ar proteinų molekulines struktūras.

Pirmasis sinchrotrono šviesos spindulys

Sinchrotrono schematinis vaizdas 

BBC News

Greitai atšaldant skystį ir jam kristalizuojantis, jame susidarantys kristalai gali orientuotis skirtingomis kryptimis, o susidūrimų vietose jie sudaro defektus, dar vadinamus kristalų mazgais.
Kai kurie fizikai mano, kad panašūs procesai galėjo vykti ir Visatoje po Didžiojo sprogimo, jai greitai plečiantis ir šąlant.

Nuotraukoje: Topologiniai kristalų defektai, susidarę skystųjų kristalų gardelėje, paprastai naudojamoje LCD monitoriuose. Realus šios gardelės dydis – 0,5 mm.

Iki šio amžiaus pabaigos Alpės gali netekti 80 procentų sniego ir ledo. Jei oro temperatūra vasarą pakils 3 laipsniais Celsijaus, iki 2100 metų Alpių kalnai gali likti visiškai be sniego.
Tokias išvadas pateikė Ciuricho universiteto Šveicarijoje mokslininkai. Mokslininkai ledynus laiko vienu iš geriausių natūralių klimato kaitos indikatorių ir todėl juos nuolat stebi. Greitai mažėjantys ledynai, sparčiai besitraukiantys ledo liežuviai ir nuolat mažėjanti ledo masė yra aiškūs klimato atšilimo Alpėse ženklai per pastaruosius 150 metų.
Michael Zemp ir jo kolegos pastebi, jog 1970 metais 5,150 ledynų Alpėse dengė 2,909 kvadratinių kilometrų plotą. Šie skaičiai rodo, jog nuo 1850 metų ledynų sumažėjo 35 procentais. Iš viso nuo 1850 metų iki 2003 metų ledynų sumažėjo 50 procentų. O 2003 metais ledynai sumažėjo rekordiškai - 5-10 procentų.

Jei tai tęsis ir toliau, dauguma Alpių ledynų gali išnykti per ateinančius dešimtmečius.

Šią savaitę iš Rusijos pietų Urale esančios buvusios balistinių raketų paleidimo aikštelės, pritaikytos komerciniams tikslams, į kosmosą buvo paleistas neįprastas prietaisas – pripučiamas satelitas, pavadintas Genesis I. Šis projektas yra finansuojamas  JAV viešbučių magnato Robert Bigelow, kuris tikisi tokiu būdu įgyvendinti savo verslo idėją – pradėti komercinius kosminius skrydžius, gal net atidaryti kosminį viešbutį.
Arbūzo formos Genesis I yra trečdalio dydžio būsimos komercinės kosmoso stoties modulio prototipas.
Starto metu Genesis I ilgis yra 4 m, o skersmuo - 1,2 m, o orbitoje aparatas yra pripučiamas ir padidėja dvigubai.

Robert Bigelow kompanija Bigelow Aerospace planuoja paleisti dar bent keletą tokių prototipų ir kelis metus juos stebėti, norint įsitikinti, kad tokia ‚pripučiama‘ stotis, sudaryta iš daugelio modulių, galėtų būti pritaikyta kosminiam turizmui ar mokslo tyrimų tikslams.

Pagrindinė medžiaga, naudojama Genesis I korpuse – kevlaras. Šią technologiją sukūrė NASA 1990-aisiais, planuodama galimą misiją į Marsą, tačiau jos atsisakė kaip pernelyg brangios.  Kiek vėliau Bigelow Aerospace šią technologiją įsigijo iš NASA.

Taivano elektronikos gamintojas BenQ paskelbė, kad netrukus, jau rugpjūčio pradžioje, prekyboje pasirodys naujas Blue-ray (mėlynojo lazerio spindulio) formato įrašantysis DVD prietaisas. Jo kaina bus 799 eurų. Taip BenQ taps viena pirmųjų, pagaminusi komercinį Blue-ray DVD įrašytuvą ir stos į konkurencinę kovą su šios technologijos išradėjais ir rėmėjais: Sony, Pioneer, Philips.

Specialistai pažymi, kad pirmosios kartos Blue-ray DVD prietaiso siūloma kaina bus labai agresyvi, nes kol kas kitų gamintojų kaina viršija 1400 eurų. Labai svarbu ir tai, kad gana netikėtai pasirodęs BenQ prietaisas padės Blue-ray technologijos kovai su Toshiba siūlomu kitu formatu, vadinamu HD DVD. Toshiba įrašantieji DVD prietaisai šiuo metu kainuoja apie 400 eurų.

Abiejų standartų DVD diskuose telpa maždaug 50 MB duomenų, daugeliu atveju jie gali įrašyti ir standartinius CD ir DVD diskus. Tačiau manoma, kad ilgainiui išliks tik vienas standartas, panašiai, kaip tai atsitiko konkuruojant Betacam ir VHS video standartams aštuntame ir devintame XX amžiaus dešimtmetyje. O nugalėtojai taps namų video rinkos, vertinamos 24 milijardais dolerių, karaliais.

 Reuters

Jei kas nors nori sužinoti, kaip dirba kompiuteris, gali apsilankyti šiame puslapyje:)  http://www.newportharbor.us/computerworks.htm

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Ron Eglash, Rensselaer Politechnikos Instituto (JAV) profesorius, sukūrė įdomią programinę įrangą, leidžiančią įvertinti ir vaizdžiai pamatyti, kokią įtaką matematika turi liaudies kūryboje. Programinė įranga, pavadinta 'Culturally situated design tools', šis pavadinimas apytikriai gali būti išverstas 'Liaudies kūrybos imitacijos įrankiai', leidžia suprasti matematikos principus, kurie yra naudojami įvairiausiose kultūrose, nuo inkų ir Navajų indėnų iki Lotynų amerikiečių bei afroamerikiečių, daugeliu atveju intuityviai, plaukų pynime, piramidžių statyboje ir architektūroje, kilimų ir patiesalų raštuose, net muzikos kūrime. Pasirodė, kad tie patys universalūs matematikos principai galioja ir šiuolaikinėse kultūrose, pavyzdžiui, grafiti ar breiko šokiuose.

1999-aisiais Ron Eglash atrado, kad fraktalų - vienodų formų, nuosekliai besikartojančių vis mažėjančiu masteliu - geometrija yra labai paplitusi įvairių kultūrų liaudies kūryboje Afrikos žemyne - pradedant plaukų pynimu, raštais, baigiant kaimelių architektūra, ir pratęsė savo ieškojimus kituose žemynuose ir kitose kultūrose.

Šio darbo rezultatas - vienuolika įdomių programų, leidžiančių virtualiai kurti tradicinius Aliaskos gyventojų raštus, afrikiečių šukuosenas, Afrikos Mangebutu genties skupltūras ar kubietiškos muzikos ritmus.
Visos Ron Eglash sukurtos programos yra šiame tinklapyje http://www.ccd.rpi.edu/Eglash/csdt/index.html ir gali būti naudojamos nemokamai. Kiekviena programa turi nedidelį aprašymą apie atitinkamo kūrinio istoriją, socialinį kontekstą bei matematikos principus, kurie buvo panaudoti juos kuriant.

Pirmoji pasaulyje veido persodinimo operacija pavyko. Lancet praneša, jog po prieš 4 mėnesius įvykdytos operacijos atsigaunančios pacientės būklė 'puiki'. Mokslininkai chirurgų atliktą operaciją vieningai vadina labai svarbiu įvykiu chirurgijos istorijoje. Tiesa, prieš pat operaciją baimintasi neigiamų imuninės sistemos pasekmių.

38 metų Prancūzijos pilietei Isabelle Dinoire Lapkričio 28 dieną atlikta veido persodinimo operacija po to, kai ją sudraskė šuo.    

Chirurgų komanda, vadovaujama Bernardo Devauchelle'io, atliko istorinę operaciją, kurios metu iš mirusias smegenis turinčio donoro Dinoire persodinti audiniai, raumenys, arterijos bei venos.
Mokslininkai praneša, kad praėjus vienai savaitei po operacijos moteris galėjo beveik normaliai valgyti ir gerti, o kalbėjimo įgūdžiai atsistatė gana greitai. Veido jutimo pojūčiai atsistatė 'puikiai', tačiau prireiks fizioterapinių procedūrų, kurios reikalingos atstatyti lūpų judesiams.

Taip pat pranešama, kad pačioje pradžioje po operacijos pasireiškė švelnūs atmetimo reakcijos požymiai, kuriuos pavyko nuslopinti vaistų dėka.
Po garsiosios operacijos Kinijos chirurgų komanda atliko panašią persodinimo operaciją, o pastaruoju metu Karališkosios nemokamos ligoninės etikos komanda svarsto profesoriaus Peterio Butlerio prašymą atlikti panašaus pobūdžio operaciją Jungtinėje Karalystėje.

Isabelle Dinoire                                Operacijos eiga

BBC News

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Mokslininkai, atkasę didelį drontų kapą Mauricijaus saloje, teigia radę įrodymų, jog šie paukščiai išmirė dėl natūralių priežasčių gerokai anksčiau, nei toje Indijos vandenyno saloje įsikūrė žmonės. Atkastas žemės sluoksnis su daugybe šių paukščių ir kitų salos gyvūnų (tačiau ne naminių) fosilijų. Iki šiol dauguma teorijų apie drontų išnykimą kaltino besaikius medžiotojus. Portugalų jūrininkai Mauricijų atrado 16 a. ir jame susidūrė su šiais nieko nebijojusiais paukščiais. Be to, laivuose į salą atplaukė žiurkių, galėjusių ryti ant žemės dedamus drontų kiaušinius. Tačiau matyti, kad daugybė paukščių žuvo prieš žmonių atvykimą į Mauricijų – kaltas galbūt koks ciklonas ar potvynis. Na, o žmonės baigė drontų naikinimą maždaug po 200 metų.

Reuters

Ko gero, kiekvienam yra tekę skaityti tą pačią pastraipą tris kartus. Arba baigiant knygos puslapį susigriebti, jog nežino, ką ką tik skaitė. Pirmą kartą mokslininkai tyrimais pagrindė neigiamą skaitymo negalvojant ('mindless reading') poveikį. Tai savotiškas kiekvienam pasitaikantis fenomenas – žmogus skaito sakinius vieną po kito, nesuvokdamas, kas parašyta. Tai atitikmuo vairavimo, nepamenant, kaip iš esmės pasiektas kelionės tikslas. Amerikiečių mokslininkų tyrimas patvirtino akivaizdų dalyką – minčių nuklydimai skaitant trukdo gerai suvokti ir įsisavinti tekstą. Amerikiečiai pasirinko Levo Tolstojaus 'Karą ir taiką'. Pasak tyrimui vadovavusio Pitsburgo universiteto profesoriaus Eriko Reichle, eksperimentui specialiai parinkta nuobodi knyga. Ir nors studentai žinojo, kad dalyvauja eksperimente, o kompiuterio su knygos tekstu ekrane kartais pasirodydavo priminimas apie tai, vėliau dauguma pripažino, kad jų mintys kartais nuklysdavo nuo knygos turinio.

Nė neaišku, ką daryti, kad suvoktume visą skaitomą tekstą. Mokytojai galėtų liepti vaikams užsirašyti kiekvienos perskaitytos pastraipos pagrindinę mintį. Arba patarti jiems perskaityti visus sakinius paryškintu šriftu bei peržiūrėti iliustracijas, prieš kimbant į visą tekstą.

Yahoo news

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Kai automobilis pilnas, kažkam tenka ir nepopuliari vidurinė vieta gale. Tačiau nereikia nusiminti, tai yra saugiausia vieta automobilyje. Buffalo universiteto Niujorke mokslininkai ištyrė visas kelių eismo nelaimes įvykusias JAV nuo 2000 iki 2003 metų, kurios pasibaigė mirtimi. Jie nustatė, kad keleiviai sėdintys automobilio gale, centrinėje sėdynėje yra nuo 59 iki 86% saugesni, nei sėdintys priekyje ir 25% saugesni nei jų kaimynai gale.
Palyginus ir susumavus tokius faktorius kaip saugos diržų naudojimas, automobilio modelis, svoris, keleivio amžius, oro ir apšvietimo sąlygos, oro pagalvės buvimas, vaistų įtaka ir mirtingumas avarijose, nemėgstama vieta automobilio gale , vis dėlto lieka 16% saugesnė už bet kurią kitą vietą automobilyje, sako gydytojas profesorius Dietrich Jehle, vienas šio tyrimo iniciatorių.

Tyrimo rezultatai buvo gauti, išanalizavus dvi mirtinų avarijų duomenų grupes. Mokslininkai pirmiausia tyrė tas avarijas, kuriose būta keleivių priekinėse ir galinėje sėdynėje centre. Tos avarijos, kuriose keleivių automobilio gale nebuvo, neįskaičiuotos. Šioje grupėje priskaičiuoti 27098 keleiviai. Tuomet mokslininkai palygino priekyje ir gale sėdėjusių keleivių išgyvenimo rodiklį.

Antrojoje  duomenų grupėje buvo palyginti galinėje sėdynėje sėdėjusiu keleivių išgyvenimo rodikliai, tose avarijose, kur nors vienas žmogus žuvo. Šioje grupėje vidurinėje sėdynėje sėdėjo 5707 keleiviai, gale prie lango 27611 keleivių, o viso buvo 33318 gale sėdėjusių keleivių. Galiausiai, nemėgstamos vietos gale, keleivių mirtingumas buvo palygintas su prie lango sėdėjusiųjų.

Tyrimo metu , be fakto, kad galinė centrinė vieta automobilyje yra saugiausia, buvo gauta ir įdomių statistinių duomenų. Vidutinis 33318 keleivių amžius buvo 20 metų, o centrinėje pozicijoje gale sėdėjusiųjų tiktai 15,4 metų. Daugiau nei pusė jų nebuvo prisisegę saugos diržų. 34,6% iš šių buvo mirtinai sužaloti, kai tuo tarpu mirtinai sužaloti buvo tik 14,9% iš tų, kurie segėjo saugos diržą. Taigi, sėdintys automobilio gale ir prisisegę saugos diržus keleiviai turi nuo 2,4 iki 3,2 kartų daugiau šansų išgyventi automobilio avariją.
Viena iš priežasčių, dėl ko visų nemėgstama vieta yra saugesnė, yra tai, kad čia sėdintys keleiviai turi platesnę ‚spūsties zoną˙. Ši zona yra specialiai suprojektuota automobilio dalis, kuri avarijos atveju susilamdo, taip sušvelnindama susidūrimo jėgą. Dar galima pridėti ir tai, kad automobiliui verčiantis, šioje pozicijoje sukimosi jėga yra mažesnė, nei ties automobilio langais.
Šis tyrimas dar kartą patvirtina, saugos diržų naudojimo svarbą, ne tik priekinėse bet ir galinėse automobilio sėdynėse. 

University of Bufallo News Center

Toliau tęsiasi žodžių mūšis dėl neseniai surastos 'Bosnijos piramidės' kilmės.

Ją suradęs Semir Osmanagic, serbų kilmės amerikietis, tikina, kad kalnas su gana taisyklingos formos keturiais šlaitais netoli Bosnijos Visko miesto – pirma atrasta piramidė Europoje, ir didesnė, nei pastatytosios Egipte.

Tačiau Anthony Harding, Europos archeologų asociacijos pirmininkas ir Anglijos Exeter universiteto profesorius, apsilankęs toje vietovėje, konstatavo, kad nėra jokių požymių, kad 213 metrų aukščio klanas būtų supiltas žmonių, ir tai, jo nuomone, be jokių abejonių tiesiog paprastas kalnas, tiesa, geometriškai gana taisyklingas, o tolesni kalno tyrinėjimai tik patvirtins šį teiginį.

National Geographic

• Daugiau apie Bosnijos piramidę