Ši nauja medžiaga turi įdomią struktūrą – iš išorės ją dengia vanadžio oksido lukštas, viduje yra vanadžio nitridas, ir ji gali išlaikyti didesnį sukauptą elektros energijos krūvį, nei šiuolaikiniai superkondensatoriai.

Nanogardelės išorė padengta vanadžio oksidu, o viduje - vanadžio nitrido atomai.

Superkondensatoriai skiriasi nuo baterijų tuo, kad juose elektros energija saugoma elektros lauko forma (baterijose – išskiriama cheminių reakcijų metu), o žodelis 'super' prie jų pavadinimo atsirado todėl, kad jie gali sukaupti keturis kartus didesnį krūvį nei paprasti kondensatoriai. Dabartiniai superkondensatoriai gaminami iš rutenio oksido, bet tai labai brangi medžiaga, apribojanti jo panaudojimo galimybes – kol kas daugiausia ten, kur reikalinga stiprūs elektros srovės impulsai - robototechnikoje, brangiuose hibridiniuose automobiliuose.

Atrodo, kad naujoji medžiaga, pavadinta nanokristaliniu vanadžio nitridu, galės pakeisti rutenio oksidą – ji dvigubai pigesnė ir turi tinkamą vanadžio nitrido elektrinio laidumo ir vanadžio oksido izoliacinių savybių derinį.

Vanadžio nitrido nanokristalai (nuotrauka daryta galingu mikroskopu)

Grupės vadovas profesorius Prashant Kumta iš Carnegie Mellon Universiteto Pitsburge (JAV) mano, kad vanadžio nitridas bus naudojamas naujos kartos superkondensatorių gamybai, o jie savo ruožtu – įvairiausiuose prietaisuose, kuriems reikalinga elektros energija – transporto priemonėse, nešiojamuosiuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose ir net žoliapjovėse.

First Science

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).