Naujo tyrimo duomenimis, prenataliniai aplinkos veiksniai ir tėvų psichinė sveikata gali būti siejami su autizmo rizika. Nors atrodo, kad veiksniai veikia atskirai vienas nuo kito, kūdikiai, kurie gimdymo metu buvo kojomis į priekį, buvo daugiau nei penkias savaites neišnešioti, kurių šeimoje pasitaikė šizofrenijos atvejų, vėlai vaikystėje dažniau suserga autizmu. Tyrimo duomenys aprašomi gegužės mėnesio Amerikos epidemiologijos žurnale. Tai plačiausias kada nors atliktas atvejų tyrimas, be to, pirmasis, kurio metu šeimoje pasitaikę šizofrenijos atvejai susieti su padidėjusia autizmo rizika, nepriklausomai nuo akušerijos veiksnių. Mokslininkai analizavo 698 vaikų, kurie gimė po 1972 metų ir buvo išrašyti iš Danijos psichiatrinių ligoninių diagnozavus pradinį arba netipišką autizmą iki 1999 metų lapkričio mėnesio, duomenis. Taip pat buvo sukaupti duomenys apie vaikų tėvus. Pradiniai duomenys buvo surinkti iš registrų visoje Danijoje. Dr. Eaton aiškino, kad ankstesnių tyrimų metu buvo naudojama sąlyginiai nedaug pavyzdžių, tačiau išsami Danijos duomenų bazė, stebinti šalies gyventojų sveikatą, padeda lengviau atlikti didelius gyventojų tyrimus. Perinataliniai rizikos veiksniai, pavyzdžiui, gimdymo būdas, vaisiaus padėtis, preklampsija taip pat buvo tirti. Tėvų psichinės sveikatos istorija buvo klasifikuojama pagal ligų sudėtingumą. Bendros kiekvieno iš tėvų pajamos, motinos išsilavinimas ir tėvo turtinė padėtis lėmė socioekonominį statusą. Mokslininkai nenustatė ryšio tarp autizmo rizikos ir kūdikio svorio, motinos pagimdytų vaikų skaičiaus, tėvų amžiaus ar socioekonominio statuso.

Science Daily

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).