|
Rastos senovinių krokodilų kaukolės. |
|
25-02-2005 |
|
Tropinėje Australijos dalyje rasta nauja krokodilų rūšis, kuri gyveno prieš maždaug 40 milijonų metų. Ši rūšis užpildė spragą priešistorinės išvaizdos krokodilų evoliucijoje, teigia mokslininkai. Dvi beveik pilnai išsilaikiusios kaukolės ir apatinis žandikaulis, kurie priklauso Mekosuchinae grupės krokodilų rūšiai, buvo iškasti Australijos šiaurėje, teigia Monash universiteto mokslininkas Lucas Buchanan. Reuters naujienų agentūrai šis mokslininkas aiškino, kad laikotarpis prieš maždaug 30 – 60 milijonų metų mokslininkams visai nežinomas, be šių radinių iš šio laikotarpio kol kas nėra jokių duomenų. Mokslininkas mano, kad naujoji krokodilų rūšis gyveno triaso laikotarpio pradžioje, kurio metu įvykę klimato pokyčiai galėjo turėti lemiamą reikšmę šiandieninių krokodilų išsivystymui. Šiame laikotarpyje Australija ir Antarktida atsiskyrė nuo žemyno, o klimatas rytinėje Australijos dalyje tapo šiltesnis, todėl padaugėjo tropinių miškų, kurie yra ideali aplinka krokodilams. Lucas Buchanan teigimu, naujoji krokodilų rūšis labai panaši į šiandieninius gėlųjų vandenų krokodilus, o tai leistų manyti, kad per milijonus metų trukusią evoliuciją šie gyvūnai pasikeitė labai nedaug. Mokslininką stebina tai, kad krokodilai taip seniai atrado kažką, kad jiems tiko ir todėl vėliau beveik nesikeitė. Tačiau senoviniai krokodilai turėjo aštresnius ir lateraliai suspaustus dantis, kurie leido statmenai krimsti grobį ir papildomą žandikaulio raumenį, dėl kurio jų sąkandis buvo tvirtesnis, galingesnis. Lucas Buchanan teigia, kad mokslininkai tiria ir daugiau krokodilų fosilijų ir tikisi rasti daugiau trūkstamų šių gyvūnų evoliucijos grandžių.
CNN News
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Naujienos apie galimą gyvybę Marse. |
|
24-02-2005 |
|
Pasak NASA atstovų, nauja Žemėje atrasta gyvybės forma gali turėti sąsajų su numanomu gyvybės egzistavimu Marse. Atrastas organizmas – bakterija, pavadinta Carnobacterium pleistocenium – veikiausiai klestėjo pleistoceno periodu drauge su mamutais ir kardadančiais tigrais. NASA mokslininkas Richardas Hooveris aptiko organizmą netoli Aliaskos Fokso miestelio tunelyje, gręžtame per amžino įšalo žemę, susidedančią iš ledo, dirvožemio ir uolienų, kur pastovi temperatūra – -4˚C. “Kasant Fokso tunelį, faktiškai buvo kasamasi per pleistoceno ledynus, kurie yra panašūs į struktūras, kurias matome Marse”, – teigė mokslininkas. Lede buvo maždaug pusmetrio pločio rusvas sluoksnis, kuriame ir spietėsi mikroskopinių rudų bakterijų grupės. Ledą stebint pro mikroskopą, buvo matyti, kad, šiam tirpstant, bakterijos pradeda plaukioti, nors prieš tai ir buvo įšalę apie 30 tūkst. metų. Šis atradimas, sugretintas su taip pat šią savaitę Europos kosminės agentūros (ESA) išplatintu pareiškimu, leidžia manyti, kad gyvybės egzistavimas Marse gali būti geriau pagrįstas. Mokslininkai nuo seno manė, kad būtent šioje Saulės sistemos planetoje gali egzistuoti gyvybės formos, primenančios žemiškąsias. Dabar Marse atrasta ledo, o gyvybė Žemėje veikiausiai ir kilo iš vandens (tiesa, skystame būvyje). Raudonąją planetą tiriančio zondo darytose fotografijose mokslininkai įžiūrėjo didžiulę įšalusią jūrą netoli planetos ekvatoriaus. Jūra padengta dulkių sluoksniu, kuris, kaitinamas Saulės, kartais gali kai kur ledą ištirpdyti. O tai būtų puiki terpė mikrobiologiniam aktyvumui. Taigi, pasak R.Hooverio, gyvybės egzistavimo Marse tikimybė pastebimai padidėja.
Reuters
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Skiepijimo nuo gripo poveikis pagyvenusių žmonių mirtingumui gali būti pervertintas. |
|
24-02-2005 |
|
Vasario 14 dieną žurnale The Archives of Internal Medicine pasirodė straipsnis, kuriame rašoma, kad pagyvenusių žmonių skiepijimo nuo gripo žiemos metu teikiama žala gali net 50 proc. viršyti naudą. Gripo įtaką mirtingumui nustatyti sunku, kadangi infekcija dažniausiai nustatoma anksčiau, negu pasireiškia sunkios antrinės komplikacijos, dėl kurių pacientas miršta. Nors vyresnių žmonių skiepijimo nuo gripo JAV skaičius padidėjo nuo 15 – 20 proc. 1980 metais iki 65 proc. 2001 metais, straipsnio autoriai nerado sąryšio tarp padažnėjusio skiepijimo apimties po 1980 metų ir sumažėjusio mirčių dažnio bet kurioje amžiaus grupėje. Stebėjimų tyrimo metu gauti rezultatai iškėlė svarbią problemą, kad skiepijimo nuo gripo nauda galėjo būti pervertinta. Dr. Lone Simonsen iš Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto su kolegomis tyrime naudojo statistinius modelius, kurie apėmė informaciją apie pagyvenusių žmonių mirčių skaičių žiemos sezonu nuo pneumonijos ir gripo bei įvairių kitų priežasčių nuo 1968 iki 2001 metų. Anot autorių, jų gauti rezultatai, pagrįsti nacionaline demografine statistika, iš esmės prieštarauja rezultatams, gautiems kituose tyrimuose, kada buvo nustatyta labai didelė skiepijimo nauda. Nauji paskutiniai duomenys rodo, kad nepasiskiepijimas nuo gripo 2004-2005 metais turės mažą poveikį mirtingumui. Tuo tarpu kiti panašūs tyrimai rodo, kad nepasiskiepijimas turės labai didelę įtaką mirtingumui vyresnių žmonių tarpe. Bet kuriuo atveju, šis didelis prieštaravimas tarp skirtingų tyrimų išvadų privalo būti išaiškintas.
Science Daily
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Kavos gėrimo ryšys su kepenų ir tiesiosios žarnos vėžiu. |
|
24-02-2005 |
|
Vasario 16 dienos žurnale „Journal of the National Cancer Institute“ aprašyti dviejų tyrimų rezultatai apie kavos vartojimo poveikį kepenų ir tiesiosios žarnos vėžiui. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad kasdienis kavos gėrimas mažina kepenų vėžio riziką, tuo tarpu kitas tyrimas nenustatė sąryšio tarp kavos ar arbatos vartojimo ir tiesiosios žarnos vėžio rizikos. Gerti kavą įprasta visame pasaulyje, tačiau kavos nauda ar rizika nėra visiškai aiški. Faktai rodo, kad kavos vartojimas gali būti susijęs su sumažėjusia kepenų ląstelių karcinomos (HCC) – kepenų vėžio rūšies – rizika. Dr. Manami Inoue iš Nacionalinio vėžio centro Tokijuje su kolegomis atliko apžvalginį vidutinio amžiaus ir vyresnių žmonių tyrimą Japonijoje. Mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie kasdien ar beveik kasdien gėrė kavą, turėjo beveik perpus mažesnę HCC riziką, lyginant su tais, kurie niekada negėrė kavos. Tirtoje populiacijoje kepenų vėžio dažnis niekada negėrusių kavos tarpe buvo 547,2 atvejai 100,000 žmonių per 10 metų, o tarp kasdien geriančių kavą – 214,6 atvejai 100,000 žmonių. Be to, HCC rizika mažėjo didinant kasdien suvartojamos kavos kiekį. Kadangi kava be kofeino retai vartojama Japonijoje, nebuvo nustatyta, ar kofeinas yra atsakingas už sumažėjusią HCC riziką. Reikalingi tolimesni tyrimai, norint nustatyti, ar gauti rezultatai tinka ir kitoms populiacijoms. Antrame tyrime dr. Karin B. Michels iš Moterų ligoninės Bostone su kolegomis naudojo kitų dviejų didelio masto tyrimų duomenis, norėdami ištirti ryšį tarp kavos, arbatos ir kofeino vartojimo ir tiesiosios žarnos vėžio. Jie nenustatė ryšio tarp kavos ar arbatos su kofeinu vartojimo ir gaubtinės ar tiesiosios žarnos vėžio bet kurioje amžiaus grupėje. Beje, beveik pusė dalyvių, kurie reguliariai gėrė du ar daugiau puodelių kavos be kofeino kasdien, sirgo tiesiosios žarnos vėžiu, lyginant su tais, kurie niekada negėrė kavos be kofeino. Tirtoje populiacijoje nustatyta 12 tiesiosios žarnos vėžio atvejų 100,000 asmenų, vartojusių du ar daugiau puodelių kavos be kofeino per dieną. Tarp tų, kurie niekada negėrė kavos be kofeino, buvo 19 vėžio atvejų 100,000 asmenų. Mokslininkų teigimu, reguliarus kavos ar arbatos su kofeinu vartojimas nėra susijęs su sumažinta gaubtinės ar tiesiosios žarnos vėžio rizika.
Science Daily
Rašyti komentarą (1 Komentarai) |
|
|
Klausymasis termitams padeda išsirinkti maistą. |
|
24-02-2005 |
|
Nors termitai laikomi beatodairiškais valgytojais, jie gali būti labai išrankūs. Iš tiesų termitai renkasi ne tik pagal skonį ir kietumą, žinoma, kad skirtingoms rūšims patinka tam tikro dydžio medžiai – manoma, kad taip yra todėl, kad skirtingos termitų rūšys stengiasi išvengti konkurencijos. Mokslininkus stebino tai, kaip šie gyvūnai nustato medžių dydį, nes termitai akli ir jie nelipa medžiu tikrindami jo aukštį prieš pradėdami valgyti. Naujo tyrimo duomenimis, jie galbūt pasirenka klausydamiesi. Australijos mokslininkas Theodore A. Evans ir jo kolegos tyrė sausos medienos termitus (Cryptotermes domesticus) norėdami nustatyti, kas lemia šių termitų maisto pasirinkimą. Mokslininkai termitams paliko įvairių dydžių medines lentas ir įrašė termitų skleidžiamus garsus jiems einant medžiu bei kramtant. Turėdami iš ko pasirinkti termitai dažniau rinkosi mažesnes lentas. Kai mokslininkai paleido garso įrašus ant naujų lentų, kurios buvo tokio pat dydžio, ir paliko šias lentas naujai termitų grupei, jie nustatė, kad termitai mieliau rinkosi tas lentas, iš kurių sklido ant mažesnių lentų įrašyti garsai net tada, kai lentos iš tiesų buvo didesnės. Termitai darbininkai klausosi fiksuodami vibracijas savo kojelių ir čiuptuvėlių organais, todėl mokslininkai mano, kad vabzdžiai gali panaudoti medžio rezonanso dažnį, kai renkasi medieną. Be to, atrodo kad gyvūnai gali atskirti įrašus, kuriuose kitų termitų skleidžiami garsai ir visai pašalinius dirbtinius garsus, nes į vienus ir kitus garsus termitai reagavo skirtingai, t.y. daugiau individų liko aseksualiais darbininkais nesubręsdami iki daugintis galinčių suaugusiųjų, tose grupėse, kurios girdėjo natūralias vibracijas, nei tose, kurios nieko negirdėjo arba girdėjo dirbtinius garsus. Mokslininkai mano, kad taip nutiko todėl, kad termitai manė, jog yra daug konkurentų ir pasitenkino likdami padėjėjais.
Scientific American Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Jei matematikos mokoma dviem skirtingais būdais iš karto, tai palengvina mokymąsi. |
|
24-02-2005 |
|
Čikagos universiteto mokslininkai rado būdą, kurį galėtų naudoti mokytojai, norėdami padėti mokiniams suprasti matematiką: vienaip paaiškinti uždavinio sprendimą žodžiu ir kitaip pateikti sprendimą gestais. Mokiniai, kuriems matematikos uždavinius mokytojai aiškino ne tik žodžiu, bet ir gestais, kurie nesutapo su jų žodiniu paaiškinimu, išmokdavo du kartus geriau nei tie, kuriems paaiškinimas buvo pateikiamas tik žodžiu. Be to, tokį dvigubą paaiškinimą gaudavę mokiniai taip pat išmokdavo geriau nei tie, kuriems paaiškinimas buvo pateikiamas žodžiu ir tas pats paaiškinimas gestais. Apie tai mokslininkai pasakoja straipsnyje „Mokiniai išmoksta, kai jų mokytojų gestai ir kalba skiriasi“, kuris spausdinamas paskutiniame „Psichologijos mokslo“ žurnalo numeryje. Viena iš tyrimo autorių, Susan Goldin–Meadow, teigia, kad ne visuomet mokytojų gestai atspindi tą pačią informaciją, kurią jie pateikia žodžiu. Todėl gestais mokiniams pateikiamas antras sprendimo būdas. Mokslininkė pastebi, kad tyrimo rezultatai įrodo, jog mokiniai pasinaudoja gestais ir žodžiais pateikiamos informacijos nesutapimu. Susan Goldin–Meadow manymu, su žodiniu paaiškinimu nesutampantys gestai pateikia papildomą informaciją ir yra efektyvūs, nes vizualiai pateikia kitą nagrinėjamo uždavinio sprendimą. Mokytojai kalbėdami dažnai nesąmoningai naudoja gestus, kurie nesutampa su jų žodžiais. Tyrimo metu mokslininkai stebėjo 160 mokinių, kurie baigė trečią klasę ir pradėjo mokytis ketvirtoje Čikagos vidurinėse ir parapijų mokyklose. Mokiniams buvo pateikti aritmetiniai uždaviniai, kuriuos jie turėjo išspręsti, o vėliau ir paaiškinti savo sprendimus prie lentos. Mokiniams reikėjo rasti nežinomą kintamąjį paprastoje lygtyje. Pavyzdžiui, 6 + 4 + 3 = x + 3 lygtį galima išspręsti dviem būdais: sudėti kairėje lygybės pusėje esančius skaičius ir atimti dešinėje pusėje esantį skaičių arba vadovautis principu, kad abi lygties pusės turi būti lygios tam pačiam skaičiui. Taikant skirtingų gestų ir kalbos metodą aiškinimas atrodė taip: mokiniui buvo pateikiama lygtis, o mokytojas lygybės principą aiškino pagrįsdamas tuo, kad abi pusės turi turėti vienodą skaitmeninę reikšmę. Tačiau tuo pačiu mokytojas iš pradžių rodė į skaičius kairėje pusėje, o tada atliko spragtelintį atėmimo gestą po žinomu skaičiumi dešinėje lygties pusėje taip parodydamas „sudėti, o paskui atimti“ sprendimo būdą. Be skirtingų gestų ir žodžių technikos mokytojai taip pat supažindino mokinius su dviem sprendimo būdais žodžiu ir naudodami sutampančius gestus ir žodžius. Įdomu buvo tai, kad žodinis dviejų paaiškinimų pateikimas padėjo vaikams suprasti daug prasčiau nei vienas žodžiu pateiktas sprendimo būdas. Pavyzdžiui, vaikai, kuriems buvo pateikiami du paaiškinimai žodžiu, be gestų, teisingai išspręsdavo vidutiniškai viena iš šešių uždavinių. Vaikai, kurie buvo mokomi naudojant skirtingų gestų ir žodžių techniką, teisingai išspręsdavo vidutiniškai tris iš šešių uždavinių. Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad gestai palengvina mokymąsi, nes nebereikia dalies protinių pastangų, kurių vaikams reikia stengiantis suvokti žodžiu parteikiamas pamokas.
Science Daily
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Ieškoma būdų pritaikyti hipnozę kaip efektyvesnę terapijos priemonę. |
|
23-02-2005 |
|
Steven Lynn, Brighamton universiteto psichologijos profesorius teigia, kad hipnozė gali būti labai vertingas tam tikros psichoterapijos priedas, tačiau ne kiekvienas žmogus vienodai reaguoja į hipnozę. Paplitęs įsitikinimas, kad žmogus, kuris pasiduoda hipnozei, pereina į transo būseną. Toks asmuo nuolankiai vykdo hipnotizuotojo komandas, gali kudakuoti kaip višta, prisiminti nutikimus iš vaikystės ar išsiugdyti ilgalaikį pasibjaurėjimą cigaretėmis. Atsibudęs šis asmuo neprisimena nieko, kas nutiko per hipnozės seansą. Profesoriaus Steven Lynn teigimu, iš tiesų hipnozė nėra tokia. Didžiąją savo darbo dalį šis profesorius paskyrė aiškaus, mokslinio hipnozės suvokimo išdėstymui. Asmuo, kurį lengvai galima užhipnotizuoti, iš tiesų jos metu yra aktyvus, o ne pasyvus veikėjas, kuris veikia bendradarbiaudamas su hipnotizuotoju. Per hipnozę užhipnotizuotas asmuo kryptingai mąsto ir įsivaizduoja tai, kas jam nurodoma. Kai kuriuose paskutiniuose savo darbuose anksčiau minėtas profesorius bando paaiškinti, kodėl kai kuriuos asmenis lengva užhipnotizuoti ir teigia, kad kitų asmenų polinkį hipnozei taip pat galima padidinti. Vieno projekto metu jis tyrė, kad sugebėjimą reguoti į hipnozę galima pakeisti ir sustiprinti, jeigu subjektai iš anksto to mokomi. Šiame tyrime be Steven Lynn dalyvavo ir Janet Ambrogne. Tyrėjų grupė atliko tyrimus siekdama išsiaiškinti, kaip kiekvienas iš dalyvių reaguoja į hipnozę. Tada tyrėjai pateikė informaciją apie tai, kaip vyksta hipnotizavimas, ir taip mėgino pašalinti neteisingą tiriamų subjektų turėtą hipnozės suvokimą, pavyzdžiui, įsitikinimą, kad užhipnotizuoti žmonės yra lengvatikiai ir jais galima lengvai manipuliuoti. Mokslininkų teigimu, taip buvo stengiamasi paskatinti žmones naudotis savo vaizduoti, nelikti pasyviais hipnozės dalyviais, o aktyviai reaguoti į tai, kas jiems siūloma. Be to, tiriami subjektai buvo mokomi reaguoti į hipnozės nurodymus, kad nebūtų nesusipratimų ir neatsirastų netinkamų reakcijų. Praėjus dviem trijų metų projekto metams mokslininkai teigia, kad mokymai padeda žmonėms geriau reaguoti į hipnozę. Su tiriamaisiais buvo kalbama, jiems buvo leidžiami stebėti, kaip užhipnotizuoti elgiasi kiti asmenys. Šios veiklos rezultatas buvo tai, kad beveik pusė anksčiau hipnozei menkai pasidavusių asmenų, vėliau ėmė labai palankiai į ją reaguoti. Tačiau komandai dar reikia išsiaiškinti, kuri konkreti mokymų dalis padeda žmonėms pasikeisti. Steven Lynn taip pat ketina tirti, hipnotizavimo lankstumą naujame tyrime, kuriame bus tiriamas žmonių sugebėjimas suvokti savo besikeičiančias mintis ir jausmus. Daugelis psichoterapeutų šiuo metu pripažįsta, kad žmonės stengiasi slopinti ar slėpti savo jausmus, tačiau kuo labiau žmonės užgniaužia nemalonius pojūčius, tuo labiau šie pojūčiai juos persekioja ir trukdo. Išmokę stebėti ir priimti visas savo mintis žmonės galėtų ne taip jautriai reaguoti į savo mintis ir jausmus. Steven Lynn ir jo kolegos mėgina nustatyti kriterijus, nuo kurių priklauso žmogaus atidumas savo mintims ir jausmams, bei ištirti kaip šių kriterijų svarbos pasiskirstymas susijęs su kitomis savybėmis. Pradiniai rezultatai leidžia manyti, kad tokį atidumą sau galima sieti su keletu teigiamų savybių, tokių kaip teigiamas savęs vertinimas ir sugebėjimas domėtis skirtingais patyrimais nuo saulėlydžio stebėjimo iki romanų skaitymo. Mokslininkai taip pat mėgina nustatyti, koks ryšys egzistuoja tarp atidumo sau ir reagavimo į hipnozę. Jeigu mokslininkams pavyks išsiaiškinti kokie mokymai ar paskatinimai padeda žmonėms lengviau pasiduoti hipnozei, tokios žinios padės terapeutams naudoti hipnozę dirbant su pacientais, kurie nori susidoroti su savo nerimu, numesti svorio ar įgyvendinti kitus teigiamus pokyčius. Tyrimo rezultatai taip pat galėtų panaikinti kai kurias mokslines prieštaras. Ne tik visuomenė, bet ir kai kurios psichologų mokyklos mano, kad hipnozė neturi nieko bendro su įprastine sąmoningumo būsena. Todėl šį tyrimą atlikę mokslininkai taip pat stengėsi įrodyti, kad panašūs dalykai būdingi žmonių elgesiui hipnozės metu ir įprastinio sąmoningumo metu. Šiuo metu Steven Lynn įsitikinęs, kad reagavimas į hipnozę susijęs su požiūriais, įsitikinimais, viltimis, motyvais, vaizduotės lakumu ir kitomis žmonių naudojamomis strategijomis.
Eureka Alert
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Cheminiai teršalai teršia Arkties vandenyną. |
|
23-02-2005 |
|
Anglijos Reuters naujienų agentūros atstovai praneša, kad, pasak Anglijos Pasaulinio gamtos apsaugos fondo (WWF) atstovų, Arkties vandenynas sparčiai keičiasi ir tampa pasaulio cheminių nuotekų šuliniu, be to, jis jau anksčiau buvo Rusijos Šaltojo karo radioaktyviųjų atliekų sąvartynu. Naujo tyrimo metu buvo nustatytas dar didesnis uždraustų pesticidų, tokių kaip DDT, kiekis Arkties vandenyno aplinkoje, šalyse, kurios gamina panašias medžiagas. Pasaulinio gamtos apsaugos fondo (WWF) atstovė Elizabeth Salter Green teigė, kad šie įvykiai katastrofiškai pavojingi Arkties vandenynui, užterštumas jame nuolat auga ir vis daugiau chemikalų pėdsakų aptinkama Arkties vandenyno gyvūnuose. Aplinkos apsaugos darbuotojų grupė teigė, kad dalis chemikalų, kurie randami ne tik Arkties vandenyno gyvūnuose (įskaitant žuvis, ruonius ir banginius), bet ir vandenyno lede, įtakoja gyvūnų imunines, hormonines ir dauginimosi sistemas. Pranešama, kad chemikalai pasiekė šiaurinę vandenyno dalį patekę į vandenyno sroves, vėliau įšalo lede ir po keleto metų vėl pateko į aplinką. Pasaulinio gamtos apsaugos fondo atstovų nuomone, ši tendencija išliks, jeigu nebus imtasi veiksmų griežtinant chemijos pramonės kontrolę. Arkties vandenynas ne tik virsta chemine laiko bomba, kartu kenčia ir jo gyvūnai, nes teršalai patenka į jų kraują ir gyvybiškai svarbius riebalinius audinius, kur jie kaupiasi jau keletą metų, o jų koncentracija nuolat didėja. Arkties vandenyno užterštumas kelia grėsmę ne tik laukiniams gyvūnams, bet ir vietiniams žmonėms, kurie maitinasi šiais gyvūnais. Jungtinių Tautų Organizacija jau rengia tarptautinį valymo projektą, vykdant kurį planuojama atsikratyti įvairių toksiškų chemikalų, kurie liko Rusijai priklausančioje Arkties vandenyno dalyje po Šaltojo karo.
CNN News
Rašyti komentarą (2 Komentarai) |
|
|
Keičiasi augalinių maisto papildų vartojimo kryptis. |
|
23-02-2005 |
|
Praėjus maisto papildų vartojimo bumui 1990 metais, jų vartojimas stabilizavosi, nors gali ir toliau didėti dėl augalinių maisto papildų įkomponavimo į multivitaminų produktus – rašoma žurnalo Archives of Internal Medicine straipsnyje. Per paskutinį dešimtmetį alternatyvios medicinos taikymas, ypač augalinių produktų vartojimas, žymiai padidėjo. Amerikiečiai per 2001 metus išleido 4,2 bilijonus dolerių augaliniams vaistams, o jų teikiama nauda vis dažniau minima per visuomenės informavimo priemones. Judith P. Kelly iš Bostono universiteto visuomenės sveikatos mokyklos su kolegomis analizavo duomenis, surinktus nuo 1998 iki 2002 metų per interviu telefonu, norėdami nustatyti, kokius maisto papildus vartoja amerikiečiai. 8470 tyrimo dalyviai buvo prašomi išvardinti visus berecepčius ir receptinius vaistus, o taip pat maisto papildus, kuriuos vartojo per paskutines septynias dienas. Žmonių, vartojusių maisto papildus, skaičius išaugo nuo 14,2 proc. 1998 – 1999 metais iki 18,8 proc. 2002 metais, o 2000 ir 2001 metais maisto papildus vartojo atitinkamai 12,3 proc. bei 19,8 proc. Beje, dviskiaučio ginkmedžio (Ginko biloba) ir ženšenio (Panax ginseng) vartojimas tyrimo laikotarpiu mažėjo. Papildus vartojo daugiau vyresnio amžiaus žmonės, pagrinde – moterys (59,9 proc.). Liuteino – multivitaminų produktų komponento – vartojimas padidėjo ir vyrų, ir moterų tarpe nuo 0,3 ir 0,5 proc. iki atitinkamai 6,6 ir 8,4 proc. nuo 1998 iki 2002 metų. Autoriai teigia, kad pastarieji rezultatai dėl liuteino vartojimo buvo netikėti. Šis antioksidantas, kuris, kaip teigiama, gali apsaugoti nuo ragenos degeneracijos (svarbios suaugusiųjų aklumo priežasties), buvo pradėtas pridėti į daugelio multivitaminų produktų sudėtį 1999 pabaigoje. Kitas antioksidantas likopenas buvo pridedamas į daugelio multivitaminų sudėtį 2003 metais kaip profilaktinė priemonė nuo vėžio. Šių papildų pridėjimas į multivitaminų produktų sudėtį rodo du nedidelius, tačiau svarbius pokyčius per pastaruosius metus. Pirma, augalinių maisto papildų naudos sveikatai pripažinimas akivaizdžiai padidėjo. Antra, strategija multivitaminų rinkoje prasiplėtė, ir dabar tiekiami produktai ne tik turintys rekomenduojamas vitaminų ir mineralų dienos normas, tačiau ir galintys apsaugoti nuo tokių lėtinių ligų, kaip ragenos degeneracijos ir vėžio. Maždaug ketvirtadalis suaugusiųjų Jungtinėse Valstijose vartoja multivitaminus, ir ateityje šis skaičius gali dar padidėti.
Science Daily
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Bulvės gali pagelbėti kovojant su hepatitu B. |
|
17-02-2005 |
|
Genetiškai modifikuotos bulvės gali taip pat apsaugoti nuo hepatito B viruso, kaip ir skiepai. Šis virusas atakuoja kepenis ir per metus nusineša daugiau nei pusės milijono žmonių gyvybes. Vakciną reikia laikyti šaltai, dėl ko jos veiksmingumą sunku užtikrinti tolimose besivystančių šalių vietovėse, kur šiltas klimatas, o medikai kartais turi per mažai laiko nustatyti, ar ganėtinai brangi vakcina neprarado efektyvumo. Biologas Charlesas Arntzenas iš Arizonos valstijos universiteto su kolegomis sukūrė valgomą vakciną, kuri gali būti saugoma be šaldytuvo paprastoje bulvėje. Jie paėmė hepatito B viruso geną ir jį prijungė prie bulvės, kuri reagavo, sukurdama antigeną. Kartą prarytas, šis antigenas sukelia imuninį atsaką žmogaus kūne, kuris ir kovoja su hepatitu B. Mokslininkai sako, kad šis atradimas gal ir nepakeis pirminio vakcinavimo, bet skatins anksčiau suleistos vakcinos poveikį, kas padės palaikyti imuniteto stiprumą. Bulvės naudingos pilnos vakcinacijos programoje, kurią sudaro trys injekcijos, suleidžiamos per keletą mėnesių. Pasak imunologų, atradimas gali turėti didelės įtakos visos žmonijos sveikatai. Valgoma vakcina sumažins švirkštų poreikį ir padarys lengvesne sudėtingų atvejų kontrolę. JAV atlikto tyrimo dalyviai buvo gavę pirmines injekcijas prieš hepatitą B prieš 1-15 metų. Ch.Arntzenas su kolegomis nustatė, kad 19 iš 33 žmonių organizmai ėmė gaminti daugiau antikūnų prieš hepatito B virusą po to, kai tiriamieji pavalgė ypatingųjų bulvių. Maždaug 60% sėkmingų atvejų – geras rezultatas. Net tikroji vakcina su ekstra ingridientu, skatinančiu imunines ląsteles sustiprinti pasipriešinimą, 10% atvejų pasirodo neveiksminga. Tačiau žalios bulvės nėra skanios, o ir jose esančių veikliųjų medžiagų dozę apskaičiuoti gana sunku. Dėl to Ch.Anrtzenas su kolegomis ketina sukurti naujas “tabletes” – genetiškai modifikuotus pomidorus.
Nature
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Seniausieji žmonės paseno dar 35 000 metų! |
|
17-02-2005 |
|
Dvi Homo sapiens kaukolės, kurios buvo atkastos 1967 m. Etiopijoje, iš pradžių buvo datuotos 130 000 metų, vėliau – 160 000 metų. Dabar remiantis geologiniais įrodymais paskelbta, jog jų amžius – 195 000 metų. Pasak prie kaukolių Omo I ir Omo II tyrimo dirbusio mokslininko Franko Browno, tai savaime nukelia į gilesnę praeitį anatomiškai modernių žmonių atsiradimo datą. Ištyrę vulkaninius pelenus palei Omo upę, kuriuose aptiktos kaukolės, mokslininkai “Nature” žurnale paskelbė: “Šiuo pagrindu mes manome, kad hominidų Omo I ir Omo II fosilijų amžių gana tikslu datuoti 195 +/- 5 tūkstantmečiais... taip Omo I ir Omo II tampa seniausiomis iki šiol rastomis anatomiškai modernių žmonių fosilijomis”. Naujas terminas stipriai paremia teoriją, kad modernūs žmonės kilę iš Afrikos. Pasak F.Browno, naujieji duomenys, paankstinantys žmonijos pradžios terminą, yra svarbūs – juk daugelis kitų jų egzistavimo įrodymų tik 50 000 metų senumo. “Tai reikštų, kad 150 000 Homo sapiens egzistavo be tokių sugebėjimų kaip žuvies valgymas, muzikavimas, žeberklų, adatų, net kitokių įrankių naudojimas. Šie įrodymai pasiekia mus iš labai vėlyvų laikų, išskyrus nebent akmeninius peilio ašmenis, atsiradusius prieš 50 000 ar 200 000 metų priklausomai nuo to, kurią hipotezę palaikysite”, – sakė mokslininkas. Minėtosios kaukolės buvo rastos per 200 m viena nuo kitos vietoje, seniau buvusioje ežero krantu. Ant jų – kirstinės akmeninių įrankių paliktos žymės, bylojančios apie priešistorinę laidojimo praktiką. Po fosilijų atradimo mokslininkai diskutavo ne tik dėl terminų, bet ir dėl kaukolių fizinio tipo, kadangi Omo I turi daugiau modernių bruožų, nei Omo II. Peršasi mintis, kad modernus žmogus ir jo pirmtakas egzistavo vienas šalia kito. Pasak antropologo Johno Fleagle, naujieji duomenys sutampa su genetiniais tyrimais gautu modernaus žmogaus egzistavimo pradžios datavimu. Be to, pailgėja laikotarpis, per kurį žmonės kėlėsi iš Afrikos į kitus žemynus.
Reuters
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Vynas padeda ilgiau išlaikyti normalų moterų širdžių plakimą. |
|
16-02-2005 |
|
Mokslininkai nustatė, kad vyno, bet ne alaus ar degtinės, vartojimas padeda moterų širdims plakti normaliai. Dauguma tyrimų, norint nustatyti galimus teigiamus alkoholio poveikius sveikatai, buvo atlikti su vyrais, ir vis dar nėra visiškai aišku, kodėl maži vyno kiekiai turi naudos širdies veiklai. Švedų mokslininkai tyrė 102 moteris iki 75 metų amžiaus, kurios išgyveno po širdies infarkto ar širdies operacijos dėl arterijų blokados. Visi dalyviai turėjo rinkti duomenis apie jų suvartoto alkoholio kiekį vienos savaitės laikotarpiu, praėjus vieneriems metams. Maždaug po metų buvo tiriama dalyvių širdies veikla 24 valandų laikotarpiu, jiems atliekant kasdieninius darbus, ir nustatyti širdies ritmo svyravimai (ŠRS). ŠRS nusako širdies ritmo pokyčius per laiko intervalą. Sumažėję svyravimai yra susiję su padidėjusia širdies ligų ir mirties rizika. ŠRS buvo didžiausi moterims, kurios vartojo 5 ar daugiau gramų alkoholio per dieną, o mažiausi – toms, kurios visai nevartojo alkoholio. Tolimesnė duomenų analizė parodė, kad vartojamo alkoholio rūšis buvo labai svarbi. ŠRS buvo didžiausi moterims, vartojusioms vyną. Alkoholio rūšis turėjo net daugiau įtakos negu kiti faktoriai, kaip amžius, svoris ir rūkymo įpročiai. Alus ir spiritiniai gėrimai turėjo mažai įtakos ŠRS. Teigiamas poveikis širdies ritmo svyravimams gali būti viena priežasčių, kodėl vyno vartojimas saugo širdį, aiškina autoriai.
Medical News Today Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Birželio mėnesį bus aptariama, kaip mokslas ir technologijos įkvepia menininkus ir skatina... |
|
15-02-2005 |
|
Birželio mėnesį bus aptariama, kaip mokslas ir technologijos įkvepia menininkus ir skatina naujų meno formų atsiradimą.
Sekdami Leonardo da Vinči pėdomis, šiuolaikiniai mokslininkai ir menininkai birželio mėnesį susitiks JAV, Niu Džersyje, kur dalinsis savo darbo rezultatais ir tirs kaip mokslas ir technologijos ir toliau įkvepia mokslą ir suteikia galimybę atsirasti naujoms meno rūšims. Rutgers universiteto profesorių suorganizuotas Ketvirtasis tarptautinis mokslo ir meno simpoziumas tirs, kaip moksliniai vaizdai, tokie kaip mikroskopiniai molekulių atvaizdai, natūralūs ar kompiuteriu sukurti skysčių judėjimo atvaizdai, tolimųjų galaktikų šviesos, tampa paveikslų, fotografijų, animacijos ir skulptūros kūrinių objektais. Konferencijoje taip pat bus aptariama, kaip naujos medžiagos, kompiuterių programinė įranga ir kiti technikos pasiekimai skatina naujas meninės išraiškos formas. Konferencijos direktorius, mechaninės inžinerijos profesorius Norman Zabusky teigia, kad yra daug menininkų, kuriuos įkvepia mokslas ir kurie naudojasi technologijomis norėdami perteikti savo idėjas klasikinėmis ir šiuolaikinėmis priemonėmis. Konferencijoje susitinka mokslininkai, kurie vertina savo tiriamų dalykų teigiamą poveikį menui ir menininkai, kurie naujausiuose moksliniuose atradimuose mato grožį. Jie pasidalins idėjomis ir ieškos įkvėpimo įvairiose sferose: nuo mokslinių pokalbių iki galerijų pristatymų ir muziejų lankymo. Simpoziumas organizuojamas birželio 9 – 12 dienomis, platesnė informacija apie jį pateikiama interneto svetainėje www.mechanical.rutgers.edu/scart4. Kaip skysčių fizikos specialistas, Norman Zabusky jau seniai pastebėjo, kad vaizdai, kuriuos jis sukurdavo norėdamas suvokti fizikinius principus, buvo savotiškai gražūs. Priešingai įsigalėjusiam stereotipui, kad meniškos ir mokslinės asmenybės savybės nebūdingos tiems patiems asmenims, jis savo darbu pasidalino su menininkais ir sukūrė tvirtus ryšius su jais. Paskutiniame simpoziume profesorius pristatė svarbų pranešimą apie skysčių ir bangų atvaizdus atkreipdamas ankstyvą jų įtaką Leonardo da Vinči kūrybai, o vėliau – Japonijos menininkams darantiems atspaudus nuo medžio. Jis taip pat pateikė šiuolaikinių darbų apie mokslinių vaizdinių meniškumą, įskaitant ir kompiuterinę animaciją, apžvalgą. Tarp šio simpoziumo pranešėjų bus Rob Fisher (skulptorius), Peter Galison (Harvardo profesorius ir mokslo istorikas), Ned Kahn (menininkas), Michael Norman (Kalifornijos universiteto profesorius astrofizikas). Mokslininkai aptars skaitmeninį ir interneto amžių mene, pramogose bei mokslo ir technologijų pagalbą. Simpoziumą organizuoja savanorių grupė, jis nėra siejamas su jokia profesionalia organizacija ar meno institucija. Pirmą kartą šis simpoziumas bus organizuojamas JAV. Ankstesni susitikimai vyko Hong Konge (1994), Berlyne (1997), Ciuriche (2000).
Eureka Alert
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Kalifornijoje svarstoma, ar uždrausti naminių gyvūnų klonavimą. |
|
15-02-2005 |
|
Reuters agentūra San Franciske išplatino pranešimą, kad planuojama pateikti įstatymo projektą, kuris draustų klonuoti naminius gyvūnus, taip gali būti sugriauti vienos Kalifornijos įmonės planai klonuoti naminius gyvūnus. Asamblėjos narys Lloyd Levine pareiškė, kad šis draudimas būtinas, nes šiuo metu klonavimo technologijos naudojimas nereguliuojamas, be to, gyvūnų prieglaudos pilnos gyvūnų, kurie gali būti naudojami tokiems tyrimams. Asamblėjos nario teigimu, eksperimentuojant su gyvūnais jie vėliau gali būti naudojami žemės ūkyje ir įvairiais kitais tikslais, o visi šie veiksmai reikalautų teisinio reglamentavimo. Dar daugiau, niekas nežino, kas nutiktų, jei klonuoti gyvūnai būtų paleisti į laisvę. Šis įstatymo projektas buvo pasiūlytas po to, kai pernai buvo klonuotas pirmas naminis gyvūnas. Šį klonavimą atlikęs centras už vienos katės klonavimą taiko 50 000 dolerių mokestį. Kalifornijoje įsikūręs centras gruodžio mėnesį pranešė, kad užsakovo iš Teksaso valstijos pageidavimu klonavo katę. Lloyd Levine manymu, neteisinga yra tai, kad šiuo atveju už katės klonavimą buvo sumokėta 50 000 dolerių. Šalyje nedraudžiami teisėti moksliniai tyrimai, tačiau tokį klonavimą asamblėjos narys laiko lengvai pažeidžiamų žmonių išnaudojimu. Privatus klonavimą atlikęs centras praneša, kad šiuo metu klonuoja dar keturias kates bei kuria šunų klonavimo paslaugą. Centro atstovas Ben Carlson teigia, kad siūlomas draudimas remiasi mitais bei moksline fantastika ir neprisidės prie gyvūnų gerovės ar jų augintojų interesų skatinimo. Jo manymu, draudimo projektą pasiūlęs asamblėjos narys tiesiog pataikauja gyvūnų teisių gynėjams.
CNN News
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Priešingybės traukia ar kartu būna panašūs žmonės? |
|
15-02-2005 |
|
Ar žmonės renkasi partnerius, kurie į juos panašūs, ar kurie visiškos priešingybės? Ar sutuoktinių panašumas garantuoja sėkmingą santuoką? Viename iš išsamiausių šios srities tyrimų Ajovos mokslininkai nustatė, kad žmonės linkę tuoktis su tais, kurie turi panašius požiūrius, vertybės, išpažįsta tą pačią religiją. Tačiau sėkmingai santuokai svarbesni asmenybių panašumai. Eva C. Klohnen ir Shanhong Luo iš Ajovos universiteto tyrė įvairius poravimosi veiksnius (poravimosi, kuris remiasi panašiais ar priešingais bruožais) tarp 291 jaunavedžių, kurie dalyvavo Ajovos vedybų vertinimo projekte. Jaunavedžiai buvo susituokę trumpiau nei metus, kai prasidėjo tyrimas, o prieš vestuves susitikinėjo vidutiniškai tris su puse metų. Poros buvo vertinamos remiantis įvairiais asmenybės bruožais, požiūriais ir santykių kokybę rodančiais veiksniais. Rezultatai parodė, kad poros turėjo labai panašius požiūrius ir vertybes, tačiau jie buvo visiškai nepanašūs ar nelabai panašūs savo asmeninėmis savybėmis, tokiomis kaip prisirišimas, komunikabilumas, sąmoningumas ir teigiamos bei neigiamos emocijos. Nebuvo rasta jokių įrodymų, kad priešingybės traukia. Labiausiai intriguoja tai, kad tiriant santuokos kokybę ir joje patiriamą laimę nustatyta, kad asmenybių panašumai yra susiję su tuo, kad poros buvo patenkintos santuoka, tačiau požiūrių panašumai visiškai su tuo nesusiję. Žmones gali traukti asmenys, kurie turi panašius požiūrius, vertybes ir įsitikinimus, jie gali net susituokti su tokiais asmenimis (bent iš dalies santuoka įvyksta dėl šios priežasties), nes požiūriai yra labai pastebimi ir pagrindiniai bruožai, be to, jie lemia žmonių gyvenimo būdą, teigia tyrimo autoriai. Tačiau, kai žmonių santykiai remiasi įsipareigojimu, visų pirma asmenybių panašumai turi įtakos sėkmingai santuokai, nes santykiai, kuriais įsipareigojama siejami su nuolatiniu bendravimu ir reikalauja sutarimo atliekant užduotis, sprendžiant kasdieninio gyvenimo problemas. Asmenybių panašumai palengvina šiuos procesus, o asmenybių skirtumai gali baigtis didesniu konfliktų kasdieniniame gyvenime skaičiumi. Tyrimo rezultatai rodo, kad panašūs požiūriai ir vertybės vaidina skirtingą vaidmenį vystant santykius, nei asmenybių panašumai. Todėl tyrimo autoriai siūlo vėliau tirti kaip panašumai įvairiose sferose susiję su porų santykiais ankstyvaisiais ir vėlyvaisiais santykių vystymosi etapais.
Eureka Alert
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Įsimylėti galima per tris minutes ir net greičiau. |
|
14-02-2005 |
|
Psichologai iš Pensilvanijos universiteto nustatė, kad širdis pati žino, ko trokšta, ir ji gali tai suvokti gana greitai. Tyrėjai studijavo kompanijos HurryDate, organizuojančios „greitų pasimatymų“ vakarėlius, surinktus duomenis apie susitikimus iš 10526 anoniminių dalyvių, ir padarė įdomias išvadas apie žmonių nuoširdų elgesį susitikimų metu. Docento iš Penn Psichologijos katedros Robert Kurzban teigimu, kai kurie žmonės sako, kad jie ieško vienokio asmens, o pasirenka kitą. Kiti sako, kad ir patys gerai nežino, ko ieško. Tačiau, remiantis faktais, vis dėlto žmonės greit supranta, ko ieškojo, vos tik pamato savo antrąją pusę. Kiekviename HurryDate vakarėlyje apie 25 vyrai ir 25 moterys bendrauja vienas su kitu po tris minutes. Šio renginio pabaigoje kiekvienas dalyvis nurodo, su kuriuo (kuria) iš sutiktųjų norėtų susitikti ateityje. HurryDate taip pat renka bendrus duomenis apie dalyvius, įskaitant amžių, ūgį, išsilavinimą, pajamas, žalingus įpročius, tautybę ir religiją. Nors dalyviai turi tik tris minutes, dauguma padaro savo sprendimą, remdamiesi informacija, gauta greičiausiai per pirmąsias tris sekundes. Anot Kurzban, tyrėjus apstulbino, kad veiksniai, kuriuos būtų galima laikyti svarbiais, pavyzdžiui, religija, išsilavinimas ir pajamos, vaidino labai mažą vaidmenį apsisprendžiant. Psichologai dažnai draugystę vertina kaip sąveiką, kur žmonės pasirenka partnerį, atsižvelgdami į esmines savybes, kurias partneris gali pasiūlyti, pavyzdžiui, į valdžią ir pinigus. Tuo tarpu tyrimo duomenys rodo, kad žmonėms susitikus akis į akį, tokie dalykai, kaip žalingi įpročiai ir sąskaita banke, nevaidina pagrindinio vaidmens. Šie greiti susitikimai, kaip teigia Kurzban, suteikė tyrėjams, kaip psichologams, kažką, ką jie retai gauna atlikdami valdomą tyrimą: čia jie galėjo pažvelgti į nuoširdų žmonių elgesį pasirenkant partnerius. Tikras žmonių elgesys yra vertingesnis negu jų išsakyta nuomonė. Šiuo atveju, išvengdami galimybės kentėti dėl nepavykusio susitikimo su kažkuo, kas galbūt visai atrodytų tinkamas partneris, remiantis surinktais duomenimis apie šį asmenį, dalyviai galėjo geriau įsiklausyti į savo širdį ir troškimus. Mokslininkai perspėja, kad tokie greiti pasimatymai nebūtinai atspindi, kaip žmonės bendrauja susitikinėdami ilgesnį laiką.
University of Pennsylvania
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Vaistiniai augalai, vartojami diabeto gydymui, veikia panašiai kaip šiuolaikiniai vaistai. |
|
14-02-2005 |
|
Atlikus naują tyrimą, nustatyta, kad augalas, vartojamas tradicinėje indų medicinoje diabeto gydymui, mažina cukraus ir insulino kiekį panašiai kaip receptiniai vaistai. Mokslininkai paskyrė augalo Salacia oblonga ekstraktą 39 sveikiems suaugusiems ir gavo gerus rezultatus. Didžiausia augalinio ekstrakto dozė – 1000 mg – sumažino insulino ir gliukozės kiekį kraujyje atitinkamai 29 ir 23 procentais. Vieno tyrimo vadovų, Ohajo valstijos universiteto docento Steve Hertzler teigimu, panašus efektas stebimas ir vartojant receptinius geriamuosius vaistinius preparatus nuo diabeto. Augalas Salacia oblonga, augantis Indijoje ir Šri-Lankoje, susiriša su virškinimo fermentais, kurie skaldo angliavandenius organizme. Šie fermentai, vadinami alfa-gliukozidazėmis, paverčia angliavandenius į gliukozę – cukrų, kuris cirkuliuoja organizme. Fermentui susirišus su augaliniu ekstraktu, mažiau gliukozės patenka į kraujotaką, dėl to sumažėja gliukozės ir insulino koncentracija. Sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje mažina ir su diabetu susijusių komplikacijų riziką. Tyrimo metu 39 sveiki suaugusieji dalyvavo keturiuose atskiruose maisto toleravimo testuose. Ekstraktas buvo skiriamas gėrimo forma. Kiekvienas dalyvis pasninkavo mažiausiai 10 valandų prieš vartojant testinį gėrimą, kurio sudėtyje buvo 0, 500, 700 arba 1000 mg Salacia oblonga ekstrakto. Po to mokslininkai ėmė iš piršto kiekvieno dalyvio kraujo pavyzdžius kas 15 – 30 min. trijų valandų laikotarpiu ir juose nustatė insulino bei gliukozės koncentracijas. Gėrimas, kuriame buvo didžiausia augalinio ekstrakto koncentracija – 1000 mg – labiausiai mažino insulino ir gliukozės koncentraciją. Taip pat buvo tiriami ir galimi šalutiniai ekstrakto poveikiai. Nors gėrimai su Salacia oblonga ekstraktu didino dujų kaupimąsi žarnyne (buvo tiriamas išsiskiriančio iš organizmo vandenilio ir metano kiekis), labai mažai pastebėta virškinimo trakto sutrikimų. Šiuo metu doc. Hertzler kartu su kolegomis nustatinėja, kokia augalo dozė pati efektyviausia, ir kuriuo metu geriausia vartoti augalą. Dalyviai tyrimo metu vartojo augalą su maistu, tačiau galbūt jo vartojimas prieš valgį duotų geresnį efektą, aiškina Hertzler. Daug atliktų tyrimų parodė, kad gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas mažina visų rūšių su diabetu susijusių komplikacijų (pavyzdžiui, inkstų ligos, nervų, regėjimo sutrikimai) riziką. Mokslininkai nori nustatyti, ar šis augalas taip pat turi tokį efektą. Salacia oblonga vis dar palyginti retai sutinkama JAV, nors kai kurie gamintojai šį augalą siūlo ir prekiauja Internetu. Medical News Today
Rašyti komentarą (1 Komentarai) |
|
|
Žmonės neadekvačiai žiūri į savo ateitį. |
|
11-02-2005 |
|
Naujas tyrimas byloja, kad kieno nors prašyti paslaugos geriausia dar prieš keletą savaičių. Tuomet žmogus veikiausiai sutiks, mat jis tikisi ateityje turėti daugiau laiko, negu šiuo metu. Ankstesni JAV atlikti tyrimai rodė, kad žmonės dažniausiai “daiktus ateityje vertina mažiau, nei dabar”. Tarkim, daugelis verčiau sumokėtų už prekę ar paslaugą per savaitę, negu iš karto, net jeigu kaina vėliau bus kiek aukštesnė. Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai paskelbė, kad ši tendencija dar ryškesnė, kai kalbama ne apie pinigus, o apie laiką. Paprašytas kažkuo pagelbėti – išversti iš užsienio kalbos tekstą ar persikraustyti į naują butą – tolimoje ateityje, pašnekovas veikiausiai neatsisakys. Žmonės nuolat linkę viską atidėlioti, ir jie dar optimistiškiau žiūri į tai, kiek ateityje turės laiko, nei kiek turės pinigų. Mokslininkai priėjo tokių išvadų, pateikę studentų grupėms įvairių klausimynų. Tarkim, viename jų teirautasi, kiek apklausiamieji turi laisvo laiko ir “atliekamų” pinigų tą dieną, ir kiek tikisi turėti per ateinantį mėnesį. Studentai vylėsi, kad po mėnesio ir vieno, ir kito bus daugiau, o ypač padaugės laisvo laiko. Taigi žmonės tiksliau įvertina savo materialinę padėtį, o ne dienotvarkę. Šiek tiek atsižvelgdami į galimus pokyčius darbovietėje ar šeimoje, jie savo pajamas ir išlaidas vertina gana objektyviai. To nepasakysi apie požiūrį į laiką. Žmonės nelinkę deramai įvertinti to, kiek laiko prireiks užbaigti kokiai nors užduočiai. Taip pat vargiai atsižvelgiama į tai, kiek užtruks papildomų darbų atlikimas. Tyrinėtojams įdomu, kaip galima būtų žmonėms parodyti, jog ateityje jie bus lygiai tokie pat užsiėmę, kaip ir dabar. Kol kas galima tuo naudotis – jeigu nujaučiame, kad po kurio laiko prireiks pagalbos, vertėtų nedelsti ir dėl jos sutarti kuo anksčiau.
New Scientist
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Kūdikiai gali išmokti žodžių dar nesulaukę savo pirmojo gimtadienio. |
|
11-02-2005 |
|
Nors dauguma tėvų, pedagogų ir mokslininkų mano, kad vaikai negali išmokti specifinių žodžių greičiau, nei per pusantrų metų, iš tikrųjų, net nesulaukę vienerių, vaikai gali išmokti tam tikrų žodžių, apibūdinančių daiktus, kurie nėra jų kasdieninio gyvenimo dalis. Naujas dr. Graham Schafer iš Jungtinės Karalystės atliktas tyrimas atskleidė, kad vadinamasis „formalus“ žodžių mokymasis gali prasidėti daug anksčiau. „Pasirodo, kad maži vaikai gali suprasti žodžio prasmę žymiai anksčiau negu mokslininkai ir tėvai anksčiau galvojo,“ teigia dr. Schafer. Jis suabejojo paplitusia nuomone, kad anksčiau, nei sulaukę dviejų metų, dauguma vaikų greičiau išmoksta žodžius apibūdinti daiktams, jeigu jais susidomi, ir norėjo patikrinti, ar vaikai greičiau išmoksta žodžius, kada jie susiję su kasdienybe, pavyzdžiui, „vonia“, „mašina“ ar „katė“.Dr. Schafer paprašė 52 tėvus, auginančius devynių mėnesių amžiaus kūdikius, namuose naudoti tam tikras knygas ir 48 korteles, vaizduojančias įprastus daiktus, kaip obuoliai, žuvis ir kėdė, žaidžiant paprastus žaidimus su savo vaikais maždaug po 10 minučių keturis kartus per savaitę. Praėjus trims mėnesiams, jau vienerių metų sulaukusiems vaikams buvo atliekamas testas iš žodžių supratimo. Tyrėjai rodė paveikslėlių poras, ir vaikai ir turėjo pažiūrėti į vieną iš paveikslėlių, priklausomai nuo to, ką tyrėjas sakė. Dr. Schafer fiksavo, ar vaikas žiūrėjo į teisingą paveikslėlį. Vaikai, kurie treniravosi su tėvais, žiūrėjo į teisingą paveikslėlį, o kontrolinė grupė, sudaryta iš nesitreniravusių vaikų – ne, jiems viskas tyrime – paveikslėliai, balsai ir kontekstas – buvo nauja. Schafer teigimu, galima daryti išvadą, kad vaikai šiuos ypatingus žodžius išmoko dalyvaudami žaidimuose su savo tėvais, ir tai nesusiję su specialiu kontekstu. Koks būtų patarimas tėvams? Jie turėtų žinoti, kad nėra žemutinės amžiaus ribos, nuo kada jų vaikai gali išmokti naujų žodžių. Tėvai neabejotinai turėtų kuo daugiau kalbėtis su savo mažais vaikais. .
Medical News Today
Rašyti komentarą (1 Komentarai) |
|
|
Mokslo naujienos
