Pirmas puslapis arrow Mokslo naujienų turinys arrow Mokslo naujienos arrow Šviesos difrakcijos ir poliarizacijos savybės žada dideles DVD talpos galimybes
Šviesos difrakcijos ir poliarizacijos savybės žada dideles DVD talpos galimybes
27-05-2005

JAV kompanija Iomega pateikė paraišką naujo duomenų saugojimo metodo patentui, kuris leistų DVD diske išsaugoti 40 – 100 kartų daugiau informacijos, nei įprastiniame DVD diske.
DVD diskuose informacija įrašoma lazeriu sukuriant jų paviršiuje įdubimus ir iškilimus, atitinkančius dvejetainius '0' ir '1', o nuskaitoma matuojant lazerio spindulio kampą, kuriuo jis atsispindi nuo paviršiaus.
Sekančios kartos DVD diskai naudoja trumpesnio bangos ilgio lazerius, ir tai leidžia sutalpinti maždaug 10 kartų daugiau duomenų. Ši technologija jau pritaikoma ir praktiškai, vadinamuosiuose HD-DVD diskuose (Toshiba, NEC ir Sanyo standartas) bei Blue-Ray Disk (mėlynojo spindulio diskas, Sony)
Tačiau Iomega pasiūlė kitą metodą, pavadintą Segmentiniu optiniu skaitmeniniu įvairialypiu disku (Articulated Optical Digital Versatile Disc, AO-DVD) – jis pagrįstas tuo, kad jo paviršiaus įdubimai ir iškilimai yra pakrypę skirtingais kampais, o tai leidžia įrašyti net 100 kartų daugiau informacijos. Šie kampai yra išmatuojami po to, kai šviesa atsimuša nuo keliolikos paviršių nelygumų ir apskaičiuojama, kokia atspindžių seka davė šį rezultatą.

Šiuolaikiniai DVD talpina apie 8,5 gigabaitų informacijos, o AO-DVD teoriškai gali sutalpinti net 800 gigabaitų. Šis dydis jau artimas terabaitui ir didesnis nei daugelio modernių kompiuterių standžiųjų diskų talpa. Be to, Iomega teigia kad duomenų nuskaitymas ir įrašymas taip pat paspartės apie 30 kartų. Šios technologijos patentas Nr. 6879556 buvo išduotas Iomegai 2005 m. balandžio 12 dieną.

Be abejo, Iomega yra ne vieniša naujų DVD technologijų kūrime – panaši technologija buvo sukurta Didžiosios Britanijos Londono imperatoriškajame koledže (Imperial College London, UK), tačiau joje naudojamas ne šviesos difrakcijos, o atspindėtos šviesos poliarizacijos efektas.
Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad galų gale šių technologijų praktinis pritaikymas labiausiai priklausys ne nuo jų, o nuo pramogų pramonės, tai yra nuo Holivudo.

New Scientist

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.