Australų mokslininkai atrado vieną iš efektyviausių natūralių repelentų, atbaidančių uodus. Šio repelento šaltinis ganėtinai netikėtas – dvokianti varlės oda.
Šiam tyrimui vadovavo Craig Williams – ekologas iš Adelaidės universiteto Australijoje.

'Varlių oda yra sukurta taip, kad sugertų vandenį iš aplinkos, dėl to jos yra labai jautrios įvairioms infekcijoms ir parazitams, gyvenantiems odoje', teigia Craig Williams. Dėl šio priežasties varlių oda yra tarsi mobili vaistinė, pilna įvairių chemikalų, kurios saugo šių amfibijų sveikatą.

Williamsas spėjo, kad kai kurios varlės turėtų išskirti atbaidančias vabzdžius medžiagas. Anksčiau iš varlių odos mokslininkai išskyrė tokias medžiagas kaip klijus, lubrikantus, haliucinogenus ir antibiotines medžiagas.  Todėl Williamsas darė prielaidą, kad varlės galėtų turėti ir vabzdžius atbaidančių chemikalų.

Norėdami patikrinti šią hipotezę, Wiliamsas ir kolegos tyrė, kaip silpna elektros srovė veikia 5 skirtingų rūšių  australiškų varlių odą. Elektros srovė priversdavo jų odą išskirti daugiau natūralių išskyrų nei jų išsiskiria įprastomis sąlygomis. Po to varlių odos išskyromis mokslininkai patepė pelių uodegas ir graužikus patalpino narvuose, kuriuose gyveno kolonijos uodų. Per pirmą eksperimento valandą pelės, kurios buvo pateptos varlių odos išskyromis, gavo tik po kelis įkandimus. Tos pelės, kurios buvo pateptos vandeniu, tiek pat įkandimų gavo per mažiau nei 15 minučių. 

Williamsas teigia, kad varlių odos išskyros gali būti naudojamos vietoj cheminių medžiagų repelentams gaminti.

Nors dar varlių odos išskyros nebuvo išbandytos su žmonėmis, jau dabar aiškėja, kad greičiausiai iš jų padaryti komercinio produkto nepavyks – jų kvapas yra per stiprus. Be to, kai kurių varlių odos išskyros dvokia pūvančia mėsa, kitų kvepia riešutais ar čiobreliais, tačiau net ir jų kvapas yra per stiprus.

National Geographic 

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Korėjos mokslininkai surado būdą, kaip išsaugoti didelius vandenilio kiekius - tai labai svarbi užduotis, smarkiai stabdanti kuro celių technologijos vystymą - kuro elementų energija gaunama vandeniliui reaguojant su deguonimi, todėl susidaro tik vanduo ir nėra išskiriamos jokios aplinką teršiančios medžiagos.

Viena iš pagrindinių problemų yra sukaupti didelius vandenilio kiekius - kadangi tai dujos, jos užima didelį tūrį, ir yra mėginama jį smarkiai suspausti arba suskystinti ir laikyti žemoje temperatūroje, tačiau čia susiduriama su saugumo problemomis bei papildomos energijos poreikiu.

Korėjos mokslininkai iš Seulo universiteto Fizikos ir astronomijos mokyklos sukūrė technologiją, kuri leidžia vandenilį paversti kietąja medžiaga, jam reaguojant su titanu, o šią medžiagą galima laikyti santykinai aukštoje temperatūroje ir reikia nedidelės energijos iš jos vėl išlaisvinti vandenilį.

Platinum Today

Nors gydytojai galbūt vieną dieną galės nusilpusias kūno dalis sustiprinti įleisdami į jas kamieninių ląstelių, kurios išsivystytų į reikiamus audinius, tačiau pasiekti tai, kad kūno ląstelės būti pajėgios pačios atsikurti būtų dar sėkmingesnis manevras. Kas būtų, jei mes galėtume paprasčiausiai priversti pažeistus organus atsinaujinti ?

Glenn Larsen iš 'Hydra Biosciences' Bostone jau ketvirtus metus vejasi šią degeneratyvinę svajonę. Su Harvardo universiteto komandos pagalba Larsen kuria proteininius vaistus, kurie skatina ataugti po širdies smūgio žuvusius raumeninius audinius.

'Širdis nuolat išskiria chemines medžiagas, reikalingas palaikyti jos veiklai', sako Larsen. 'Mes tik stengiamės suaktyvinti jau vykstantį, natūralų procesą'. Tai gali nuvesti į labai svarbų atradimą, kuris padėtų išauginti audinius tada, kai jų reikia ir būtent ten, kur jų reikia. Jei pavyktų atnaujinti širdies audinio funkcijas, pacientai daug greičiau vėl galėtų pradėti plaukioti, bėgioti ar dirbti sode. Taip pat jie rečiau patirtų kongesiją, kuri kiekvienais metais vien Amerikoje tampa mirties priežastimi 50,000 žmonių.

Larsen numatoma strategija yra paprasta, tačiau novatoriška: pacientai naudos pačių valdomą prietaisą, pvz., inhaliatorių arba vaistų pompą, kuris išstumtų regeneracinius proteinus į kraujo apytakos ratą. Cirkuliuojančios molekulės prikibs prie receptorių, esančių ant pažeistų širdies raumens ląstelių, taip sukeldamos cheminę reakciją, kuri prislopins genų, stabdančių ląstelių dalijimąsi, veikimą. Iš karto po to pradės gamintis naujos širdies ląstelės, užpildydamos mirusio audinio tuštumas. Po kelių savaičių bus matomas akivaizdus rezultatas - širdies funkcija bus atkurta visam laikui.

Tyrimai su žmonėmis neprasidės dar kelerius metus, tačiau eksperimentas akivaizdžiai rodo, kad šis gydymo būdas tikrai įmanomas. Šiuo metu jau yra atlikti tyrimai su žiurkėmis. Širdies smūgį patyrusioms žiurkėms 10 dienų buvo duodama CRF-1, vieno iš proteinų junginių, įeinančių į naujo vaisto sudėtį. Po mėnesio po širdies smūgio nauju medikamentu gydytų žiurkių širdies veikla buvo 20 procentų geresnė nei kontrolinės grupės žiurkių

Popular Science

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Pasaulis gali būti varomas link testosterono apokalipsės, sukeltos nevienodo lyčių pasiskirstymo. Mokslininkai iš Kinijos ir Jungtinės karalystės sako, jog vyriškos lyties kūdikių favoritizmas Kinijoje, Indijoje bei kitose panašiose kultūrose užaugino milžinišką perteklių vyrų, kuriems dabar sunku susirasti partneres. Še vyrai taip pat susiduria su grėsme ilgainiui būti nustumtiems už visuomenės ribų.

Vyrų ir moterų skaičiaus santykis daugumoje populiacijų yra stabilus arba netgi beveik nekintantis, jei jis dirbtinai nekoreguojamas. Tačiau tradicija labiau vertinti sūnus iškreipė šį rodiklį didžiojoje dalyje Azijos bei Šiaurės Afrikoje. Skaičiuojama, kad vien Kinijoje bei Indijoje trūksta maždaug 80 milijonų moterų.
Tyrimas teigia, jog per ateinančius 20 metų kai kuriose Kinijos bei Indijos dalyse bus 12-15 procentų per daug vyrų. Šie vyrai liks vieniši ir taps visuomenės atstumtaisiais, nes santuoka jų visuomenėse laikoma kertiniu dalyku. Mokslininkai teigia, jog šie vyrai, suvokę savo būties vienišumą, ims elgtis asocialiai, smurtaus, seksualiai priekabiaus bei įtrauks į organizuotą nusikalstamą veiklą bei terorizmą. O tai sukels grėsmę stabilumui bei saugumui visoje Žemėje.

Šiuo metu Kinijoje 94 procentai nevedusių žmonių yra 28-49 metų vyrai. Šiose bendruomenėse vyrai be šeimos ateities neturės kur išlieti seksualinės energijos. Tai gali nuvesti į įvairius nusikaltimus. Be to, kadangi šiose bendruomenėse yra susibūrę daug tokių vienišų vyrų, gresia organizuotų nusikalstamų grupuočių susikūrimas.

Džiugu tik tai, kad testosterono tunelio gale gali būti šiek tiek šviesos. Anot mokslininkų, visuomenėje sumažėjus moterų skaičiui, turėtų pakilti jų socialinis statusas ir jos turėtų pasipelnyti iš padidėjusios savo vertės. Ilgainiui tai turėtų subalansuoti lyčių santykį, nes daugiau porų rinksis turėti bei auginti mergaites.

Tačiau mokslininkai pastebi, jog būtina ieškoti būdų, kurie padėtų išvengti tolimesnio lyčių santykio didėjimo. Ši problema galėtų būti sprendžiama leidžiant įstatymus, siekiant lygių teisių moterims bei informuojant visuomenę apie lyčių santykio disbalansą bei grėsmingas šios problemos pasekmes visuomenei.

Science a Go Go

Plaučių pajėgumas silpnėja žmogui senstant. Mokslininkai paskelbė, kad šį procesą spartina ir pyktis. Aštuonis metus buvo tirti 670 vyrų, kurių amžius – 45-86 m. Nustatyta, kad tų iš jų, kurie nuolat ilgam supykdavo, plaučių funkcija susilpnėjo labiau nei ramesnių individų. Tyriamųjų pykčio lygis buvo vertintas balais, o plaučių pajėgumas tyrimo metu matuotas 3 kartus. Atsižvelgta ir į kitus kenksmingus faktorius, tarkim, rūkymą. Ir anksčiau neabejota, kad pyktis, kaip ir stresas, turi įtakos ir širdies bei kitoms ligoms. Manoma, kad neigiamos emocijos galbūt kiek pakeičia biologinius organizmo procesus, sutrikdo imuninės sistemos veiklą. Tiesa, dar nėra nustatytas aiškus mechanizmas, kaip nuolatinis pyktis prisideda prie fizinės būklės blogėjimo ir konkrečiai prie plaučių veiklos silpnėjimo.

Reuters

Mokslininkai konferencijoje apie nutukimą Australijoje išgirdo, kad žmogaus kūnas yra sukurtas priešintis bet kokiems bandymams numesti svorio. Kvinslando universiteto apetito reguliavimo ir energijos balanso tyrėjas Dr. Neil King paaiškino konferencijos dalyviams, kad mūsų organizmai turi stiprius mechanizmus, kurie priešinasi svorio metimui, bet labai silpnus mechanizmus, kurie užkerta kelią svorio augimui.

Dr. King atliko du tyrimus apie svorio kritimą ir pademonstravo 'plokščiakalnio efektą', kurio metu svorio kritimas, apribojus kalorijų kiekį ir padidinus judėjimo kiekį, pasiekęs tam tikrą tašką stabilizuojasi ir nebekrenta. 'Šis efektas jau buvo žinomas kurį laiką ir svorio kontrolės specialistai 'plokščiakalnio efektui' įveikti rekomenduodavo sportuoti ilgiau, intensyviau arba keisti įvairias pratimų rūšis, tačiau nauji tyrimai rodo, kad šis efektas pasireiškia bet kuriuo atveju, net ir tada, kai organizmas gauna nepakankamai kalorijų ilgesnį laiką,' teigė Dr. King.

Pirmame Dr. King tyrime dalyvavo 30 nutukusių vyrų ir moterų. Jie turėjo dalyvauti 12 savaičių trunkančioje sporto programoje, kuri buvo vykdoma laboratorijoje. Tyrimo dalyviai turėjo treniruotis 5 kartus per savaitę. Antrojo tyrimo metu buvo stebima, kaip svorį meta 200 vyrų, besilaikantys komercinės svorio metimo programos, susidarančios iš sporto ir dietos.

Pirmojo tyrimo dalyvių energijos deficitas buvo sukeltas tik sporto,  antrojo tyrimo dalyviai metė svorį su dietos bei sporto pagalba. Tačiau jie galėjo rinktis, kiek kurio iš šių veiksnių jie norėtų savo programoje. Anot Dr. King, pirmojo tyrimo dalyvių svoris per pirmas 8 savaites nukrito vidutiniškai 3 kg, bet vėliau, aštuntą savaitę, stabilizavosi ir svoris per kitas 4 savaites krito daug lėčiau.

Antrojo tyrimo dalyvių svoris krito įvariau, bet irgi galiausiai stabilizavosi. Anot Dr. King, mūsų energijos balanso sistema buvo užprogramuota kovoti su badu, o ne su dabartine tukinančia aplinka, kuri mums primeta nejudrumą ir maisto perteklių.

Science a Go Go

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Mokslininkai paskelbė, kad naujos žmogaus embrionų ląstelės gali būti kuriamos nesunaikinant embrionų. 
 
Mokslininkų komanda parodė, kad įmanoma iš žmogaus embrionų paimti pavienes ląsteles ir panaudoti jas tolimesniam ląstelių auginimui.
Šis tyrimas, vykdomas Roberto Lanzos, medicinos direktoriaus iš biotechnologijos firmos 'Advanced Cell Technology' Worčesteryje, Masačiustese, buvo aprašytas rugpjūčio 24 d. žurnale 'Nature'.
'Mes pirmą kartą parodėme, kad yra įmanoma sukurti kamienines ląsteles nesunaikinant embriono', teigė Lanza.  'Tikimės, jog šis atradimas pašalins paskutines racionalias priežastis, dėl kurių žmonės taip priešinasi kamieninų ląstelių tyrimams'.
Kamieninės ląstelės yra primityvios ląstelės, kurias galima paversti į įvairias kitas ląsteles bei audinius, kurie randami žmogaus organizme.
Mokslininkai tikisi, kad tokiu būdu sukurti audiniai vieną dieną bus naudojami gydyti audiniams, auginti naujus organus bei padės gydyti stuburo pažeidimus ar neurodegeneratyvines ligas.
Yra daugybė kamieninių ląstelių rūšių, kurios skiriasi lankstumu. Kai kurie ląstelių tipai gali būti išgaunami iš bambagyslės kraujo, suaugusių žmonių kaulų čiulpų arba netgi iš saugusių žmonių odos.

Embrioninės ląstelės labiausiai tinkamos tyrimams, nes jos gali išsivystyti į daugiau skirtingų ląstelių rūšių nei kitos kamieninės ląstelės. Bet iki šiol embrioninių ląsteių tyrimai buvo vertinami prieštaringai, nes jų metu buvo naikinami gyvi embrionai.
Taikant dabartinę technologiją, kamieninės ląstelės išgaunamos iš embriono paimant masę ląstelių. Kadangi embiornas yra sudarytas tik iš 8 ar 10 ląstelių, norint sukurti gyvybingą kultūrą, paimamos beveik visos ląstelės, o tai nužudo embrioną.

Praeitais  metais Lanzo komanda parodė, kad įmanoma paimti vieną ląstelę iš pelės embriono jo nenužudant. Įvairiai manipuliuojant, iš vienos ląstelės pavyko išauginti koloniją embrioninių kamieninių ląstelių. Ląstelės paėmimimui naudojama procedūra yra panaši į tą, kuri naudojama apvaisinimo mėgintuvėlyje metu paimant vieną ląstelę priešimplantacinei genetinei diagnozei. Paėmus vieną ląstelę iš embriono, jis išgyvena. Tačiau tyrimo metu Lanzo grupė, siekdama gauti kiek galima daugiau informacijos iš savo mėginių, ėmė iš embrionų po kelias ląsteles, taip juos nužudydama.
Iš 16 embrionų buvo paimta 91 ląstelė, iš kurių buvo išaugintos dvi stabilios žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių linijos, kurios šiuo metu jau auga 8 mėnesius. Lanza teigia, kad šios dvi naujos kamieninių ląstelių linijos auga taip pat, kaip ir įprastos embrioninės kamieninės ląstelės.
Anot Ronald M. Green, Darthmouth'o universiteto Hanoveryje, Naujajame Hampšyre direktoriaus, šis tyrimas išsprendė etines kamieninių ląstelių tyrimų problemas.

National Geographic

  Šis teleskopas, o tiksliau milžiniškų antenų kompleksas, pavadintas ALMA (Atacama Large Millimeter Array), yra statomas Atacamos dykumoje Čilės šiaurėje. Jis leis astronomams fiksuoti elektromagnetines bangas, turinčias mažesnį nei milimetras bangos ilgį - jų optiniai ar infraraudonieji teleskopai fiksuoti negali. Teleskopą planuojama baigti statyti 2012 metais, jį sudarys net 66 antenos, išdėstytos Llano de Chajnantor plokštikalnėje Anduose, 5000 metrų virš jūros lygio. Čia atmosfera net du kartus retesnė nei jūros lygyje ir darbininkai turi naudotis kvėpavimo aparatais arba dirbti mašinų kabinose, kuriose dirbtinai yra palaikomas aukštesnis slėgis.

Išanalizavus visų antenų duomenis, bus gaunami vaizdai, maždaug 10 kartų detalesni nei šiuo metu fiksuojami Hubble teleskopo.
Be to, čia atmosfera labai sausa, o tai irgi buvo svarbu parenkant vietą šiam teleskopui - vanduo ir to garai intensyviai sugeria milimetrinio ilgio elektromagnetines bangas.
Kol kas sumontuota ir išmėginama tik viena antena, kitos bus padėtos statyti 2008 metais.
Projektas yra finansuojamas kelių Europos šalių, taip pat Čilės, JAV, Kanados, Japonijos ir Taivanio. Padėjęs veikti, teleskopas gali radikaliai pakeisti mūsų žinias apie Visatą - tikimasi, kad mes pamatysime daug naujų objektų, kuriuos kol kas užstoja kosmoso dulkės, o naujos galaktikos bus aptinkamos tiesiog stebėtinu greičiu - kas trys minutės.

Manoma, kad kosmoso dulkės užstoja iki pusės visų žvaigždžių, tačiau submilimetrinės bangos (mažesnio nei milimetras bangos ilgio) nesunkiai įveikią tokias kliūtis.
Mokslininkai tikisi gauti ir daugiau žinių, kaip formavosi Visata savo ankstyvojoje fazėje, taip pat aptikti ir stebėti vadinamus protoplanetinius diskus, kuomet pradeda formuotis planetų sistema su žvaigžde viduryje ir materijos diskais, besisukančiais aplinkui, iš kurių pradeda susidaryti planetos.
Manoma, kad ateityje teleskopas, analogiškas ALMA, bus iškeltas ir į Žemės orbitą.

Daug tikimasi ir iš James Webb kosminio teleskopo (James Webb Space Telescope, JWST), kuris pakeis Hubble teleskopą 2013 metais - kartu JWST ir ALMA, dirbdami skirtingose elektromagnetinių bangų ilgių ruožuose, suteiks neįkainuojamų žinių apie Kosmosą.

CNN 

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Dulkių audros didele dalimi nulemiamos ne tik stipraus vėjo, bet ir elektros laukų.  Šis atradimas ne tik leis patobulinti klimato modeliavimo metodus, bet galbūt ir paaiškins, kodėl Marsas yra tokia dulkėta planeta. 

Jasper Kok ir Ann Arbor, mokslininkai iš Mičigano universiteto, tyrinėdami dulkių audras ir sūkurius, atrado, kad juose susikuria ypač stiprūs statinės elektros laukai,galintys siekti net 100,000 voltų metrui.
Dulkių sūkurio susidarymas prasideda nedideliu sausu vėju dulkėtoje vietoje, kuris pakelia nuo žemės smulkias smėlio daleles, o šios susiduria su stambesnėmis ir pradeda įsielektrinti.
Tai labai panašu tarsi žmogus trintų kojas į vilnonį kilimą - jos įsielektrintų neigiamai, o kilimas - teigiamai.  Pakilusios nuo žemės šios mažos dalelės sukuria elektros lauką, ir tuomet jau šis laukas kelia nuo žemės daugiau smėlio dalelių. Dulkės - tai arsi aerozolis, kuris gali atspindėti Saulės šviesą, taip atvėsindamas Žemės paviršių, taip pat jos lemia ir oro kokybę. 

Tai pat elektriniai laukai gal būt paaiškins, kaip susidaro vadinamieji 'dulkių vaiduokliai' Marse ir kodėl ši planeta tokia dulkina - turėdama gana retą atmosferą ir žinant jos vėjų stiprumą, ji tokia neturėtų būti. Atrastasis procesas galės padėti tiksliau modeliuoti didelius dulkių srautus - pavyzdžiui, tai labai svarbu Kinijai, kur jos šiaurinės dalies dykumose kilusios smėlio audros perneša dulkes į pietus, o keliaudamos užgriebia ir didelius teršalų kiekius iš pramoninių rajonų.

 News in Science

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Stokholmo tarptautinio vandenų instituto mokslininkų teigimu, maisto produktų etiketėse žymint kiek jų gaminimui sunaudota vandens, galima būtų prisidėti prie pasaulinių gėlo vandens atsargų taupymo. Jungtinių tautų duomenimis, vidutiniškai 1 maistinei kilokalorijai išgauti reikia litro vandens. Tačiau 1 kg mėsos reikia apie 10 000 l vandens, o 1 kg grūdų - tik 500-4000 l. Žinoma, neišeitų nustatyti, kiek vandens produktui teko kartu su krituliais, o kiek - dirbtinai drėkinant, tačiau švedų mokslininkai mano, kad šių skaičių žinojimas vis tiek ugdytų visuomenės supratimą apie tai, jog vandenį reikia tausoti. Pavyzdžiui, toks produktų ženklinimas galbūt paskatintų tarp veršienos kepsnio ir žuvies file besirenkantį pirkėją imtis pastarosios, o jai vandens sąnaudų beveik nereikia. Iš augalinio maisto gana mažai vandens reikia kruopoms, citrusiniams vaisiams alyvuogėms, figoms, avokadoms užauginti.

Reuters

Sekančiais metais Ženevoje pradės veikti Didysis hadronų greitintuvas (Large Hadron Collider), ir didelių energijų fizikos traukos centras persikels iš JAV į Europą. Gana nemaloni žinia amerikiečiams, kurie nuo pat šio mokslo susikūrimo pradžios buvo lyderiai, pritraukę ir geriausius kitų šalių mokslininkus į savo universitetus ir tyrimų centrus.

Tačiau amerikiečiai nenori užleisti savo pozicijų ir jau parengė planą, kaip vėl išsiveržti į lyderius - pastatyti savo greitintuvą, pavadintą International Linear Collider (ILC), trisdešimties kilometrų ilgio megastatinį, kainuosiantį keliolika milijardų JAV dolerių.

Šio plano kritikai teigia, kad tai gerokai sumažintų kitų mokslo sričių finansavimą, tačiau remėjai mano, kad to nepadarius, būtų apleistas pačios fundamentaliausios mokslo šakos vystymas.

Greitintuve fundamentaliosios dalelės - elektronai ir pozitronai - yra įgreitinami beveik iki šviesos greičio, o jų susidūrimų metu vykstančių procesų tyrinėjimai gali padėti atsakyti į tokius svarbius klausimus kaip kas yra tamsioji materija, iš ko susikūrė Visata ir kaip ji evoliucionuos, kiek joje yra dimensijų ir kitus fundamentalius klausimus.

Nors tikimasi, kad Šveicarijos greitintuvas, pavadintas Large Hadron Collider arba LHC, padės atlikti svarbius eksperimentus - gal būt net įrodyti Higso bozono  - dalelės, kuri, kaip manoma, suteikia materijai masę - egzistavimą, tačiau be abejonės prireiks ir jautresnių tyrimo įrankių, kad išsiaiškinti šios dalelės savybes. Čia ir galėtų pasitarnauti amerikiečių greitintuvas.

Mokslininkų taryba (Board on Physics and Astronomy) JAV taip pat mano, kad apart šių tyrimų, naujasis greitintuvas toliau trauktų iškiliausius mokslininkus į JAV ir skatintų jaunimą rinktis fiziko specialybę.

Tarybos ataskaitoje rekomenduojama skirti 500 milijonų dolerių per artimiausius penkis metus technologijų, reikalingų šiam greitintuvui, tyrinėjimams. O visas projektas kainuotų net 12 milijardų dolerių.

Popular Science

Organizacija Darpa, Pentagono mokslinių tyrimų padalinys, pradėjo kurti viršgarsinį nepilotuojamą lėktuvą, kuris galėtų skraidyti ir kaip paprastas lėktuvas, o pakeitęs savo sparnų geometriją virsti viršgarsiniu naikintuvu.
Jo sparnų plotis siektų 60 metrų, jie įprastinio skridimo rėžimu būtų statmeni korpusui, tačiau prieš pat pasiekiant garso greitį sparnai atsilenktų atgal 60 laipsnių kampu.

Northrop Grumman jau gavo užsakymą parengti tokio lėktuvo koncepciją iki 2007 metų pabaigos, o skraidantis lėktuvo prototipas turėtų pakilti į orą dar po ketverių metų.

Tai nėra pirmas mėginimas sukurti lėktuvą su besikeičiančia sparnų geometrija -  SpaceShipOne lėktuvo konstruktorius Burt Rutan sukūrė tokį lėktuvą dar 1979 metais NASA užsakymu, tačiau pasirodė, kad jį labai sunku valdyti.

Dabar tikimasi, kad šį darbą sėkmingai atliks elektronika, kuri, be kita ko, nereikalaus ir poilsio, bus atspari perkrovimams - planuojama, kad tokie lėktuvai galės sklandyti ore iki 15 valandų o iškilus grėsmei greitai atsidurti reikiamoje vietoje.

Trečiadienį Kinijos kosmoso technologijos akademija paskelbė, kad 2009 metais Rusija ir Kinija planuoja pradėti bendrą misiją rinkti Marso ir vieno Marso mėnulių uolienų pavyzdžių.

Rusija paleis erdvėlaivį, o Kinija parūpins visa reikiama tyrinėjimų įranga, teigia  Ye Peijian (Kinijos kosmoso technologijos akademijos vyr. mokslininkas). Tai bus kitas Kinijos žingsnis stengiantis užimti pirmaujančias pozicijas kosmoso tyrinėjime.

Praeitą mėnesį  Sun Laiyan (Kinijos nacionalines kosmoso administracijos direktorius) paskelbė, kad Kinija sieks tarptautinio bendradarbiavimo tyrinėjant Mėnulį ir tolesnes kosmoso platybes.
Anot spaudos pranešimų, Kinija tikisi paleisti pirmąjį mėnulio zondą jau kitais metais. Zondas skries Mėnulio orbita visus metus, rinks duomenis apie Mėnulio paviršių ir aplinką.

2003 Kinija tapo trečia šalimi, po JAV ir Sovietų Sąjungos, kuri nuskraidino žmogų į kosmosą. 2005 spalį Kinija pasiuntė 2 žmones į žemės orbitą. Kitą skrydį Kinija planuoja 2007 m.

Reuters

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Paryžiaus meras Bertrand Delanoe paskelbė, kad iki 2007 metų pabaigos mieste planuojama įdiegti visą miestą apimantį bevielio interneto ryšį.
Tam bus įrengta 400 nemokamų bevielės prieigos taškų ir privačioms bendrovės leista iškelti antenas ant visuomeninės paskirties pastatų, esančių strategiškai svarbiose vietose.

Plane numatoma gerokai sumažinti mokesčius kompanijoms, tiesiančioms optinius duomenų perdavimo tinklus mieste - norima, kad 80% miesto pastatų turėtų greitąjį interneto ryšį iki 2010 metų.
Miesto tikslas - tapti viena iš patraukliausių vietų darbui ir gyvenimui, ir panašu, kad bent jau interneto ryšio pasiekiamume Paryžiui tai pavyks, ir net be didesnių miesto investicijų.

Be abejo, taip tikimasi pritraukti ir daugiau tarptautinių kompanijų ir užsienio investuotojų.

ZD Net

Ginkmedis (Ginko biloba) - jau pagarsėjęs savo gydomosiomis savybėmis, atskleidė dar vieną paslaptį. Jo ląstelėse glaudžiasi dumbliai, kurie neaptinkami jokiuose kituose medžiuose. Be to, jie randami viso pasaulio ginkmedžiuose, kas rodo ilgą ir paslaptingą partnerystę.

Ginkmedis, gana įprastas dekoratyvinis augalas, auginamas pakelėse ir soduose visame pasaulyje, jau gerą tūkstantmetį laikomas augaliniu gydomuoju preparatu. Devintajame dešimtmetyje atlikti tyrimai patvirtino, kad ginkmedžio ekstraktai padeda stiprinti atmintį. Iki šių dienų ginkmedis išliko populiari priemonė ne tik atminčiai stiprinti, bet ir kaip vaistas nuo depresijos ar net antihemarojinis preparatas.

2002 metais farmakologas Jocelyne Trémouillaux-Guiller iš François-Rabelais de Tours miesto Prancūzijoje pastebėjo, kad ląstelių kultūros, sukurtos gaminti ginkmedžio junginius, kartais įgauna žalią spalvą. Ištyrus šį reiškinį, buvo nustatyta, kad ginkmedžio ląstelėse gyvena dumblių ląstelės, praradusios branduolį ar chloroplastą. Šeimininko ląstelėms nustojus funkcionuoti, dumbliai transformuojasi į laisvai gyvenančias, fotosintetinančias ląsteles.

Neseniai algologas Volker Huss iš Erlangen universiteto Vokietijoje įrodė, kad dumbliai randami ne tik ląstelių kultūrose, bet ir gyvuose ginkmedžių augaluose. Išanalizavęs ginkmedžių pavyzdžius iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir Kinijos, jų lapų ir reprodukcinių audinių RNR-genetinę medžiagą, paskelbė, kad dumbliai aptikti visuose ginkmedžiuose, bet tik reprodukciniuose organuose. Lapuose dumblių nerasta.

Mokslininkas negalėjo paaiškinti, kaip veikia ši simbiozė. Žinoma, kad gyvose ląstelėse dumbliai yra priklausomi nuo maisto medžiagų ir galbūt padeda gamintis medicininiams junginiams ginkmedžio ląstelėse, mąstė Volker Huss. Apie šių unikalių junginių gamybą ląstelėse žinoma tik tiek, kad procesui reikalingi du kompartmentai - citozolis ir nežinoma organelė. Gal ta organelė ir yra dumblis?

Kokia bebūtų šios partnerystės prigimtis, jai gali būti šimtai milijonų metų. Ginkmedžiai yra dinozaurų amžiaus, mokslui taip pat žinomi kiti du šio amžiaus augalai, priklausomi nuo simbiontų. Taigi simbiozės fenomenas yra esminis gyvajam pasauliui.

Elizabeth Pennisi, Science

Japonas turistas, tikėjęsis ateinantį mėnesį pakilti į kosmosą rusų raketa, šį pirmadienį medikų pripažintas netinkamu kelionei. Veikiausiai jį pakeis moteris iš JAV. Buvo planuota, kad rugsėjo 14 d. verslininkas Daisuke Enomoto 'Sojuz' kapsule iš Baikonuro kosmodromo Kazachstano stepėse pakils iki tarptautinio erdvėlaivio. Kosmoso tyrimų agentūros 'Roskosmos' atstovas Igoris Panarinas teigė: 'Negaliu pateikti tikslių medicininių tyrimų išvadų, bet panašu, jog vietoje jo skris Irane gimusi JAV verslininkė Anousheh Ansari'. Ji būtų trečioji kosmoso turistė. Pirmasis buvo JAV verslininkas Dennis Tito, skriejęs orbita 2001 m. balandį, sekančiais metais tą patį padarė Markas Shuttleworthas iš Pietų Afrikos. Manoma, kad šįsyk potenciali turistė už skrydį bei 10 d. orbitoje rusams sumokės apie 20 mln. JAV dolerių.

Veikiausiai kilsianti į kosmosą amerikietė A.Ansari pozuoja astronautų kostiumų gamykloje prie Maskvos

Reuters

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Žurnale 'Science' Nicholas J. Mulcahy ir Josep Call iš Makso Planko Evoliucinės antropologijos instituto (Leipcigas, Vokietija) publikavo įdomius tyrimų rezultatus apie šimpanzių ir orangutangų sugebėjimus numatyti savo veiksmus ateityje.

Pasirodė, kad abiejų rūšių gyvūnai sugeba išsirinkti tinkamą įrankį maistui pasiekti, gali tą įrankį pasiimti su savimi ir grįžti su juo į tą pačią vietą po kelių valandų vėl norėdami pasiekti maistą.
Jų tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad žmonių protėvių sugebėjimai planuoti savo veiksmus atsirado maždaug prieš 14 milijonų metų, kuomet išsiskyrė beždžionių ir žmonių evoliucijos šakos.

Tame pačiame 'Science' žurnalo leidinyje Joanna Dally iš Kembridžo universiteto (Anglija) spausdina panašius žemaūgių kėkštų stebėjimų rezultatus - jos turi įprotį slėpti savo maistą, tačiau, taip darydamos, visuomet stebi aplinką, kad kitos papūgos nepamatytų jų slaptavietės.
Tai leidžia manyti, kad ir kai kurie paukščiai gali suprasti kitų gyvūnų mintis ir numatyti jų veiksmus. Tačiau mokslininkė įspėja, kad toks elgesys nebūtinai turi būti nulemtas veiksmų planavimo - tai gali būti ir patirties išdava.

Tačiau panašus paukščių ir primatų elgesys gali būti susijęs ir valdomas tų pačių smegenų sričių - atsiranda vis daugiau įrodymų, kad atsiminimai ir numatytai - galimybė 'pažvelgti' į ateitį ir praeitį yra glaudžiai persipynę procesai.

Žmonės su sutrikusia atmintimi, negalintys atsakyti į paprastus klausimus apie vakarykščią dieną, dažniausiai taip pat negali pasakyti, kas turėtų įvykti rytoj. Vaikai į abu šiuos klausimu prasmingai atsakyti pradeda maždaug tuo pačiu metu, todėl greičiausiai ateities įvykių įsivaizdavimas ir praeities prisiminimas yra vykdomas tų pačių smegenų sričių.

 
Kėkštas sprendžia, kur saugiau padėkle paslėpti kirmėlę.

World Science

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Korporacija 'General Motors' paskelbė, kad jai pavyko pasiekti esminių laimėjimų, kuriant vandenilio kuro elementų varomą automobilį. Šis koncepcinis automobilis, pavadintas 'Sequel', yra pirmasis toks šios korporacijos automobilis.

Jo forma yra kaip miniveno, tačiau 'Sequel' yra kiek mažesnis. Automobilis be kuro papildymo gali nuvažiuoti maždaug 500 kilometrų.
Tačiau GM dar neskelbia, kada galėtų prasidėti serijinė tokių mašinų gamyba.

Praktiškai visi didieji automobilių gamintojai atlieka intensyvius mokslinius tyrimus, norėdami transporto priemonėms pritaikyti alternatyvius kuro šaltinius, dalis jų tai daro ir su vyriausybių parama. Pavyzdžiui, JAV šiam tikslui skirta 1.2 milijardo dolerių.

Tačiau ekspertai mano, kad vandeniliu varomi automobiliai gali pasirodyti rinkoje tik apie 2020 metus – kol kas ši technologija per brangi, be kuro papildymo įveikiamas atstumas – per trumpas, nėra ir degalinių tinklų.

CBS News

2003 metais Ispanijos laikraštis 'El Mundo' internete publikavo pora straipsnių apie AIDS ir hepatitą C. Palaipsniui šis skyrelis išsiplėtė naujienomis, interaktyvia grafika, galimybe užduoti anoniminius klausimus specialistams.
Dabar šis interneto tinklapis sulaukia net 700000 lankytojų per mėnesį ir užregistravo 899 anoniminius klausimus.
Maždaug trečdalis klausimų ateina iš Karibų baseino šalių, kuriuose yra 1,9 milijono žmonių, užsikrėtusių AIDS. Tinklapis publikuoja ekspertų atsakymus, taip pat pateikia nuorodas į puslapius ar publikacijas, kuriuose galima rasti daugiau informacijos šia tema.

Šios svetainės populiarumas paskatino Ispanijos medikus sukurti panašių paslaugų tinklapius ir kitoms sveikatos problemoms - rūkymui bei širdies ligoms.
Jų nuomone, tokie tinklapiai labai padėtų ir besivystančioms šalims, nes tai - patogi priemonė medicininiam švietimui, taip pat padedanti medikams sužinoti apie žmonių poreikius ir juos dominančias medicinos temas.

Science and Development Network