|
Senovės egiptiečiai tikėjo, kad kūną reikia tinkamai aprūpinti viskuo, ko reikia pomirtiniam gyvenimui ne tik jį mumifikuojant. Naujo tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad karalius Tutanchamonas galėjo palengvinti savo kelionę paslėptu raudonu vynu. Ispanijos mokslininkai sukūrė pirmąjį būdą, leidžiantį nustatyti senoviniuose induose buvusio vyno spalvą. Jie ištyrė karaliaus Tutanchamono kape rastų indų turinį ir nustatė, kad juose buvo vynas, pagamintas iš raudonų vynuogių. Tai vienintelė tokia išsami cheminė karaliaus Tutanchamono kape rasto indo analizė, be to, tai pirmas kartas, kai mokslininkai nustatė archeologiniame radinyje buvusio vyno spalvą. Seniausi moksliniai vynuogių įrodymai yra iš 60 milijonų metų senumo fosilijų, o pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minimas vyno gaminimas, yra iš ne tokio seno laikotarpio – tai Biblija, kurioje pasakojama kaip Nojus pasodino vynuogių sodą. Mokslininkai rado vyno indą, kuris datuojamas 5400 m. pr. m. e. Jis buvo rastas Firuz Tepe, šiandieninėje Irano teritorijoje. Tačiau pirmoji informacija apie vyno gaminimą yra iš senovės Egipto, kur vyno gaminimo procesas buvo vaizduojamas ant kapų sienų, kurios datuojamos 2600 metais pr. m. e. Barselonos (Ispanija) egiptologijos universiteto mokslininkė maria Rosa Guasch–Jane teigia, kad vynas senovės Egipte buvo labai svarbus gėrimas, kurį vartojo aukštesniųjų klasių atstovai ir karaliai. Kartu su Rosa M. Lamuela-Raventos ji ištyrė senovinių indų pavyzdžius, kurie priklauso Kairo Egipto muziejui ir Londone esančiam Britų muziejui. Vienas radinys buvo iš karaliaus Tutanchamono kapo, kurį Vakarų Tėbuose 1922 metais rado Howard Cartier. Rosa Guasch–Jane sako, kad vyno indai buvo dedami į kapus kaip laidotuvių maistas. Naujosios karalystės vyno indai buvo pažymimi užrašant gaminį, metus, šaltinį ir net vynmedžių augintojo vardą, tačiau vyno spalva nebuvo minima. Mokslininkai ir vyno mėgėjai seniai ginčijasi dėl to, kokios rūšies vynuoges vyno gamybai naudojo senovės egiptiečiai. Naudodamos naująjį metodą dabar mokslininkės nustatė, kad vynas induose buvo gaminamas iš raudonų vynuogių. Vyno rūgštis, kuri retai randama kituose šaltiniuose be vyno, buvo naudojamas kaip vyno buvimo senuose induose indikatorius, tačiau pagal ją negalima būdavo nustatyti, kokios spalvos buvo vynas. Malvidinas yra pagrindinis elementas, kuris jauniems vynas suteikia raudoną spalvą, jo nerandama jokiose kitose Artimųjų Rytų ar Viduržemio jūros regione naudojamose sultyse. Vynui bręstant malvidinas susijungia su kitomis medžiagomis ir sudaro dar sudėtingesnes struktūras. Mokslininkai nukreipė savo pastangas į mėginimus sukurti priemonę, kuri leistų išardyti šias struktūras. Senovinių mėginių analizei reikia labai jautraus metodo, kuris leistų sumažinti mėginio, kurį reikia panaudoti, kiekį.
Science Daily
Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje). |
b-a-n-d-i-t-a-s
Parašytas Svečias Data 2006-06-11 19:58:57
man patiko parasykite man i skype mane rasit kaip zodziais MAUZERIS6 o varda kaip B-A-N-D-I-T-A-S | Parašytas Svečias Data 2006-02-16 23:35:18
O kodel Tutanchamonas nemego pvz. kokio nors alaus ar degtines?
:)
| Parašytas Svečias Data 2005-06-10 17:36:43
įėjimas į kapą
Tutanchamonas faraonu tapo aštuonerių metų, o mirė beveik aštuoniolikos (maždaug apie 1325 m.pr.Kr) ! Nedaug tespėjo savo trumpame gyvenime nuveikti. Greičiausiai buvo nunuodytas vyriausiojo žynio Ėjės. Paskubomis palaidotas Karalių slėnyje iškirstoje uoloje, kurios įėjimą vėliau statybininkai, kirtę kapavietes kitiems faraonams, užvertė žemėmis. Taip kapas buvo paslėptas ir išsaugotas.
Įėjimas į kapą iškirstas beveik žemėje, kadangi žemės lygis buvo žemiau nei šiandien, tai ir įėjimas buvo truputį žemiau.
Šio faraono kūnas tebeguli savo karste, toje pačioje vietoje, kur ir buvo paguldytas XIVa. Pr. Kr. kapas buvo vienas iš nedaugelio, kurio vagys visgi nesugebėjo atrasti ir ištuštinti, nuotraukas ir aprašymą apie radinius šiame kape galima rasti daugelyje knygų apie Senovės Egiptą. 1922m. Kapą su visais lobiais atrado Hovardas Karteris (Horward Carter).
Horvardas Karteris, negalvojo tapti archeologu, žadėjo tapti dailininku. Tačiau vieną kartą iš Egipto grįžęs profesorius Persis Niuberis paprašė tušu paryškinti brėžinius. Hovardas buvo pakviestas į ekspediciją ir greitai nebegalėjo įsivaizduoti savo gyvenimo be uolų, kapų , freskų, piramidžių. Pasisamdęs Teodorui M. Deivisui dalyvavo atidengiant daug puikiai išsilaikiusių kapų. Ėmė tyrinėti Karalių slėnį, nesėkmingai, tačiau , po dešimties metų
savo dienoraštyje rašė:
Lapkričio 3d., jau vakarop, mano žmonės atkasė vietą kur senobėje stovėjo keletas amatininkų lūšnų, tiksliau sakant, tų lūšnų akmeninius pamatus, po kuriais mes niekada nieko neieškodavome. Vos tik atvykusį kitą rytą mane nustebino neįprasta tyla, niekas nedirbo, ir iškart supratau: kažkas atsitiko. Jau po pirmąją lūšnele darbininkai pamatė uoloje iškirstą laiptelį. Tai buvo labai netikėtas daiktas, tačiau, kasinėdami toliau, pamatė, kad radome laiptus, iškirstus uoloje per 13 pėdų nuo įėjimo į Ramzio VI kapą
Lapkričio 23d. laipteliai jau buvo nuvalyti ir visi pamatė duris su tikrais faraono Tutanchamono antspaudais, kuriuose matėsi auksiniai mirusiųjų dievo Anubio atvaizdais.
Ilgas, paskubomis iškirstas koridorius, vedė į prieškambarį, iš jos galėjai patekti į laidojimo kamerą, kurios sienos padailintos freskomis, aplinkui sarkofagą stovėjo Anubis, Ozyris, Likimo deivė Maata.
Įveikę pirmąsias duris, mes pamatėme antrą užmūrytą angą. Atėjo lemiamas momentas. Viršutiniame kairiajame akmenų mūro kampe drebančiomis rankomis praardžiau siaurą plyšį. Už mūro buvo tamsu ir tuščia, kiek galėjau pasiekti geležiniu virbu
Žvakės liepsna patikrinome ar kape nėra pavojingų dujų, o paskui aš praplatinau angą, prakišau žvakę ir pažvelgiau vidun. (
) Iš pradžių nieko nepamačiau , nes kašto oro dvelkimas užpūtė žvakę. Tačiau pamažu akys apsiprato mirksinčioje šviesoje ir priešais mane ėmė rodytis keisti gyvūnai, statulos ir
auksas visur tviskėjo auksas! Kokiai akimirkai, stovintiems šalia manęs ji pasirodė amžinybe, aš apstulbęs netekau žado!
Atidarę karstą, mokslininkai buvo priblokšti to , ką pamatė. Mumija buvo pridengta daugiau kaip šimto kilogramų aukso kauke su kvarco, turkio, obsidiano ir kitais akmenimis. gulėjo trijuose karstuose, du iš jų padaryti iš medžio ir aplieti auksu, trečiasis iš gryno aukso. Mumija apsagstyta auksu ir briliantais
Daugiau nuotraukų su rastais lobiais
Pilnas lobynas įvairiausių daiktų taurių, skulptūrų, amuletų, fetišų , brangenybių..viename kambaryje rasta ne mažiau kaip 500 vertingų objektų!
Visi jie dabar saugomi Nacionaliniame Kairo Muziejuje, Egipte.
|
|
Mokslo naujienų turinys 
