Pagal Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją, viskas prasidėjo nuo Didžiojo sprogimo, kuris išlaisvino erdvėlaikį ir sukūrė materiją. Tačiau ši klasikinė teorija nesuteikia jokių žinių, kas galėjo vykti prieš tai, ir atsakymą pamėgino surasti mokslininkai iš JAV, pasinaudoję šiuolaikine kvantinės gravitacijos teorija.

'Bendrąją reliatyvumo teoriją galima naudoti tik iki tada, kol materijos tankis netampa lygus begalybei, o nuo šio taško mes pritaikėme kvantinės teorijos lygtis, kurios dar nebuvo atrastos, Einšteinui kuriant savo teoriją,' – pasakė mokslininkas.
Suderinę kvantinės fizikos ir bendrosios reliatyvumo teorijos lygtis, Abhay Ashtekar kartu su Tomasz Pawlowski ir Parmpreet Singh iš Gravitacinės fizikos ir geometrijos instituto apskaičiavo, kad prieš sprogimą egzistavo besitraukianti Visata, turinti tokias pačias savybes, kaip ir mūsiškė.

Šią besitraukiančią Visatą gravitacinės jėgos suspaudė į tašką, kuriame jau kvantinės medžiagos savybės tapo lemiančiomis, ir pasikeitė gravitacijos kryptis - ji tapo atstumiančia, o ne traukiančia jėga.
Jų išvada - Didįjį sprogimą tiksliau būtų pavadinti kvantiniu šuoliu.

Pagal Gravitacinės fizikos ir geometrijos instituto skaičiavimus, laikas neprasidėjo ties Didžiuoju sprogimu (grafiko pikas), tačiau egzistavo ir prieš tai. Grafiko dešinioji atšaka vaizduoja mūsiškę besiplečiančią Visatą, mūsų dabartinis laikas yra ties atžyma 1,8. Kairė atšaka vaizduoja besitraukiančią Visatą. 

Nors hipotezės apie kitą Visatą, egzistavusią prieš Didįjį sprogimą, egzistuoja jau seniai, tačiau šis darbas yra pirmasis matematinis to pagrindimas, tuo pačiu leidžiantis apskaičiuoti tos Visatos fizines savybes.

Science Daily

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).