|
14-05-2005 |
|
Olandų mokslininkė Nicole de Voogd ištyrė jūrų pinčių auginimo galimybes Indonezijoje. Keletas šių pinčių savo sudėtyje turi medžiagų, kurios galėtų būti pritaikytos farmacijos pramonėje. Kadangi tokias medžiagas tampa vis sunkiau išgauti, pastoviai didėja susidomėjimas alternatyviais jų išgavimo metodais, pavyzdžiui, pinčių auginimu. Atlikdama tyrimą, De Voogd taip pat aprašė tris naujas pinčių rūšis ir ištyrė keturių pinčių rūšių sąveiką su galimais aplinkos konkurentais. Ji nustatė, kad kai tik tam tikros pinčių rūšys perauga koralų ribą, pastarųjų audiniai nekrotizuoja. Remdamasi tuo, mokslininkė padarė išvadą, kad pintys gamina bioaktyvią medžiagą, padedančią susidoroti su konkurentais dėl būvio. Tai svarbu, kadangi aplinkoje be konkurentų gali būti gaminami mažesni bioaktyvių junginių kiekiai. Tyrinėtoja bandė kultyvuoti 9 iš 151 pinčių rūšių, tačiau pavyko išauginti tik 3. Nors šių rūšių išgyvenamumas buvo gana aukštas, augimo tempai buvo labai lėti ir nenuspėjami. Be to, išaugintos pintys gamino mažiau biologiškai aktyvių medžiagų, lyginant su natūraliai augančiomis pintimis. Medical News Today Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Naujausi Titano atmosferos tyrimai gali padėti suprasti ir Žemės atmosferos evoliuciją |
|
13-05-2005 |
|
Neseniai Cassini-Huygens erdvėlaivio atsiųsti duomenys leido padaryti keletą svarbių išvadų apie šio Saturno mėnulio atmosferą ir jos panašumus į Žemės atmosferą. Infraraudonojo spektrometro tyrimai parodė, kad, panašiai kaip ir Žemės, jo atmosferoje gausu azoto, bet, skirtingai nei Žemėje, pagrindinis komponentas yra metanas. Titano stratosferoje taip pat pastebėti sezoniniai temperatūrų pokyčiai bei vėjai, visai panašūs į Žemės vėjus. Jo šiaurinis polius taip pat gana panašus į Žemės šiaurinį polių su jo ozono skyle – čia pučia stiprūs sukūriniai vėjai, neleidžiantys maišytis aukštesnės temperatūros vidutinių platumų atmosferai, vyrauja žema temperatūra ir kaupiasi kai kurie cheminiai elementai – Titane tai organinės molėkulės.
Manoma, kad panašios sudėties atmosfera buvo ir Žemėje, kai ji dar tik formavosi ir joje vyko labai panašūs procesai kokie šiuo metu vyksta ir Titane.
Titanas yra vienintelis mėnulis Saulės sistemoje, turintis kiek tankesnę atmosferą. Phys Org - The latest physics and technology news Rašyti komentarą (2 Komentarai) |
|
|
Laikas yra geriausias vaistas |
|
08-05-2005 |
|
Posakis 'Laikas užgydo visas žaizdas' nėra nuvalkiotas ir banalus, anot med. dr. Mark Stafford, vidaus ligų docento. Kada žmonės jaučiasi pavargę, silpni, irzlūs ar jiems paprasčiausiai blogai, žmonės kreipiasi pas šeimos gydytojus, norėdami pasijusti geriau. Beje, nors ir medicina toli pažengusi į priekį, gydytojai dažnai negali nustatyti šių įprastinių, tačiau keliančių susirūpinimą, simptomų priežasčių. 'Gydytojai, kurie visą gyvenimą buvo mokomi kaip nors padėti, priešinasi nieko nedarymui ir dažnai imasi siųsti ligonius darytis tyrimų, nukreipdami juos pas specialistus; bei gydo simptomus, nesulaukdami gerų rezultatų.' Stafford'o patarimas: duokite tam laiko. ‘Laimei, organizmas turi nuostabias galimybes pats pasiekti pusiausvyrą ir pagyti. Laikas iš tiesų yra pats geriausias vaistas.' Medical News Today Rašyti komentarą (1 Komentarai) |
|
|
Daugiau meilės, daugiau nusivylimų: naujas tyrimas apžvelgia nuoskaudas, patiriamas draugystėje |
|
08-05-2005 |
|
Atliekamas naujas tyrimas, kuris bando paaiškinti, kodėl romantiški ryšiai kartais nutrūksta. Taikydama dviejų dalių tyrimų programą, autorė Judith Feeney labiausiai dėmesį kreipė į žmonių tarpusavio vertinimo suvokimą ir emocijas, kurios pasireiškia draugaujančiai porai patekus į skausmingą situaciją. Buvo tiriama, kaip žmonės suvokia ‘skaudulį”, kuomet partneris neleistinai nusižengia ir taip sumenkina draugiškus ryšius, sukeldamas asmeninio įžeidimo jausmą. Nuoskauda buvo stipriai siejama su palaikymo, ištikimybės, atvirumo ir pasitikėjimo jausmų sumenkinimu. Pirmajame tyrime dalyviai pateikė asmeninius pavyzdžius iš savo patirties, kuomet buvo įžeisti savo partnerio. Šie pavyzdžiai patvirtino iškeltą teoriją, ir nors patirtos nuoskaudos tarpusavyje labai skyrėsi, visais atvejais vyravo skausmo jausmas. Emocijų išraiškos, dalyvių nusakytos pirmojoje tyrimų dalyje, buvo panaudotos antrojoje studijoje, jas išskirstant į skirtingas grupes. Antroji studija patvirtino, kad daugelis emocijų buvo labiausiai susijusios su asmeniniu įžeidimu. Padaryta prielaida, kad nuoskauda kyla dėl ‘...draugiškų ryšių pažeidimų, kurie menkina aukos pasitikėjimą savimi ir kitais …[o] asmeninio skausmo jausmas, patiriamas dėl įžeidimo, dažnai lydimas kitų negatyvių emocijų, kurios priklauso nuo patirto skausmingo įvykio masto.”
Science Daily
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Mokslininkai klonuoja arklį |
|
08-05-2005 |
|
Komanda prancūzų ir amerikiečių tyrėjų sėkmingai klonavo arklį. Kumeliukas buvo pavadintas Paryžiumi Teksasu. Teksaso universitetas, kuriame buvo klonuotas kumeliukas, įsitikinęs, kad tai pirmasis sėkmingai klonuotas arklys Šiaurės Amerikoje, anksčiau arkliai buvo klonuoti Italijoje. Pagrindinė projekto mokslininkė Katrin Hinrichs teigė, kad klonuotasis kumeliukas nuostabus. Dabar jam 6 mėnesiai, jis šviesiai rudas ir neseniai pirmą kartą buvo parodytas visuomenei. Kumeliukas suprunkštė ir prisiartino prie kelių fotografų, kurie padarė momentinių klonuoto kumeliuko nuotraukų. Katrin Hinrichs teigimu, kumeliukas labai drąsus. Kumeliuką klonavusios laboratorijos darbuotojai panaudojo arklio odos ląsteles, kurias biopsijos būdu paėmė iš vertingo žirgo Europoje. Kumeliukas gimė kovo 13 dieną. Klonavimo procesui prireikė 400 bandymų per 4 mėnesių laikotarpį. Buvo sukurti 6 embrionai, tačiau tik vienas buvo sėkmingai perkeltas į kumelę vardu Greta, kurios nėštumas vėliau tęsėsi 12,5 mėnesio. Paprastai arklių nėštumas trunka 11 mėnesių. Klonuojant arklius mėginama išsaugoti išskirtinių žirgų genus klonuojant jų palikuonis, tačiau nėra jokių garantijų, kad Paryžius Teksasas bus visiškai toks pat kaip žirgas donoras. Kumeliuką klonavusiame universitete pirmoji 2001 metų gruodžio 22 dieną buvo klonuota katė. Vėliau universitetas taip pat klonavo keletą paršelių vadų, elnią, bulių ir kitus gyvūnus. CNN News Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Suvokta diskriminacija siejama su vainikinių kraujagyslių kalcifikacija |
|
08-05-2005 |
|
Kuo daugiau diskriminacijos patiria afroamerikietės moterys, tuo didesnė tikimybė, kad jų vainikinės kraujagyslėse ims kauptis kalcis. Ant kraujagyslių sienelių kaupiasi kalcis, kuris siejamas su arteroskleroze. Tokie tyrimo rezultatai rodo, kad nuolatinė diskriminacija gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką afroamerikietėms moterims. Iš anksčiau atliktų tyrimų buvo žinoma, kad stresinės gyvenimo situacijos gali turėti poveikį širdies ir kraujagyslių būklei. Pasirodo, diskriminacija yra stresą sukeliantis veiksnys, kuris labai svarbus afroamerikiečių moterų sveikatai. Ankstesnių tyrimų metu buvo iškelta hipotezė, kad socialinis statusas taip pat yra stresą sukeliantis veiksnys, kuris pasireiškia diskriminacija ir neteisingu elgesiu ir turi neigiamą poveikį įvairioms širdies ligoms. Daugelis šių tyrimų sutelkė dėmesį į kliniškai pasireiškiančias ligas, o taip diskriminacijos poveikis širdies ir kraujagyslių ligoms gali būti nuvertintas. Naujojo atlikto tyrimo metu buvo tiriamas ryšys tarp nuolatinės diskriminacijos ir klinikinių pasekmių, tokių kaip vainikinių arterijų kalcifikacija. Manoma, kad šis reiškinys padeda nustatyti bendrą kraujagyslių būklę, kai kurių tyrimų metu netgi buvo nustatyta, kad kraujagyslių kalcifikacija padeda nustatyti klinikinę kraujagyslių būklę, pavyzdžiui, širdies smūgio tikimybę. Tyrime dalyvavo 181 afroamerikietė moteris nuo 45 iki 58 metų amžiaus. Moterys atsakė į 9 klausimų anketą apie kasdieninę jų patiriamą diskriminaciją, o rezultatai buvo pateikti išvedus 4 metų vidurkį. Kalcio kiekis vainikinėse arterijose buvo matuojamas ketvirtaisiais metais, elektroniniu spinduliu atliekamos tomografijos metu. Anketoje buvo matuojama subtili, o ne atvira diskriminacija, vertinant ją pagal 4 balų skalę (kur 4 yra aukščiausias balas). Kaip diskriminacija buvo vertinamas mažiau mandagus ar mažiau pagarbus aptarnavimas parduotuvėje ar restorane, elgimasis su žmogumi taip, tarsi jis būtų mažiau protingas ar nesąžiningas. Retai pasitaiko, kad viešai būtų vartojami rasistiniai posakiai, tačiau tai nereiškia, kad rasizmas nebėra problema. 59,6 procentų tyrime dalyvavusių moterų vainikinėse kraujagyslėse buvo gausu kalcio. Kuo daugiau diskriminacijos patirdavo moterys, tuo didesnė buvo vainikinių kraujagyslių kalcifikacijos tikimybė. Atskirų moterų diskriminacijos rodikliai siekė nuo 1 iki 3,2 balų iš 4 galimų, vidurkis buvo 1,86 balai. Didžioji dalis moterų patirdavo vidutinišką diskriminaciją. Tyrimo rezultatai įrodė, kad nuolatinė diskriminacija gali būti svarbus rizikos faktorius afroamerikietėms moterims susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Svarbu nustatyti strategijas, kurios galėtų sumažinti neigiamą diskriminacijos poveikį afroamerikiečių moterų sveikatai. Diskriminacija – neišvengiamas streso sukėlėjas afroamerikietėms. Kadangi pakeisti visuomenės neįmanoma, būtina rasti specialių strategijų, kurios padėtų susidoroti su diskriminacijos poveikiu. Eureka Alert Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Spanguolėse esančios medžiagos gali turėti teigiamą poveikį širdžiai |
|
07-05-2005 |
Mokslininkai iš Wisconsin-Madison universiteto nustatė, kad spanguolėse esantys junginiai gali turėti teigiamą poveikį širdies veiklai. Ankstesni tyrimų rezultatai rodė, kad kiaules, kurios genetiškai linkusios sirgti ateroskleroze ar jų kraujagyslės turi tendenciją kalkėti, šeriant spanguolių sulčių milteliais, šių gyvulių kraujagyslės išsiplečia. Veterinarijos anesteziologė Kris Kruse-Elliott ir kolegė Jess Reed siekė įvertinti įvairų maistą, turintį antioksidantų, flavonoidų ir polifenolių – visus junginius, kurie galėtų apsaugoti nuo širdies ligų. Spanguolėse yra visų trijų minėtų junginių, todėl mokslininkės maitino kiaules spanguolių sulčių milteliais. Po šešių mėnesių spanguolių dietos kiaulių kraujagyslės funkcionavo panašiai, kaip sveikų kiaulių. Pakitusi kraujagyslių funkcija yra svarbus veiksnys, lemiantis širdies ligų vystymąsi. Todėl svarbu nustatyti būdus, kaip pagerinti kraujagyslių funkciją ligoniams, turintiems aukštą cholesterolį ir sergantiems ateroskleroze; apsaugoti juos nuo galimų pasekmių, kaip širdies infarktas. Sekantis žingsnis yra nustatyti, kurie specifiniai spanguolių komponentai yra svarbiausi gerinant kraujagyslių funkcionavimą, ir kaip tiksliai jie plečia kraujagysles; kokiu būdu jie galėtų būti įtraukti į dietą. Kol kas kiaulės nesirūpina dėl spanguolių koncentrato aštraus skonio, tačiau kažkam reikės spanguolių sulčių miltelius padaryti skanius žmonėms, prieš įvedant šiuos miltelius į “širdį apsaugančią” dietą.
Science Daily
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Dauguma suaugusiųjų pirmenybę teikia senesniems vaistiniams preparatams |
|
07-05-2005 |
|
Dauguma JAV suaugusiųjų labiau vertina senesnius vaistus, kurie išliko rinkoje mažiausiai 10 metų, nepaisant jų kainos. Kovo mėn. buvo vykdoma apklausa, kurioje dalyvavo 1092 respondentai. Apibendrinus apklausos rezultatus, pasirodė, kad beveik 70% respondentų, teikiantys pirmenybę naujesniems gydymo metodams, labiau vertina senesnius preparatus. Apie 31% respondentų mano, kad senesni vaistai yra saugesni, 14% mano, kad saugesni yra nauji vaistai, o kitų nuomone, tiek seni, tiek nauji vaistiniai preparatai vienodai saugūs. Apie 33% respondentų mano, kad naujesni vaistai efektyvesni, 11% galvoja, kad efektyvesni yra senesni preparatai. Apie 86% respondentų teigia, kad jie generinius vaistus vartotų sirgdami įprastinėmis ligomis, kaip galvos skausmas ar alergija, 46% generinius preparatus vartotų ir sirgdami sunkiomis ligomis, pvz., vėžiu. Daugiau nei pusė respondentų mano, kad sveikatos draudimas turėtų kompensuoti išlaidas svorį mažinantiems preparatams, 36% teigė, kad turėtų būti kompensuojamas lytinės funkcijos sutrikimų gydymas, ir 31% respondentų nuomone, turėtų būti kompensuojami preparatai, apsaugantys nuo plaukų slinkimo. Medical News Today Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Bitės, smegenys ir žalingi įpročiai |
|
07-05-2005 |
|
Norėdami suprasti sudėtingus žmogaus smegenyse vykstančius procesus, kurie paskatina žalingų įpročių atsiradimą, kai kurie mokslininkai grįžo prie bičių. Bičių ir žmonių smegenys nėra panašūs, tačiau tai, kaip bitės reaguoja į tam tikrą atlygį, pavyzdžiui, maistą, gali mokslininkams daug pasakyti apie tai, kaip veikia primityvios mūsų smegenų dalys, kurios „pripratina“ mus prie tabako, alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų. Ši smegenų zona turi tokią stiprią įtaką žmonių ir kitų gyvūnų elgesiui, kad žiurkė gali nepailsdama dirbti, kai elektrodais stimuliuojama ši jos smegenų zona, ir pamiršti maistą, o galiausia netgi mirti iš bado. Neurobiologija ir evoliucijos teorija, kuri sudaro smegenų grandinės, kuri apdoroja informaciją, pagrindą, yra pagrindinės Terrence Sejnowski tyrimų kryptys. Jo teigimu, neurobiologai geriau suvokia žalingus žmonių įpročius tirdami paprastesnes smegenis, pavyzdžiui, priklausiančias bitėms. Bitės išmoksta nusileisti ant tam tikros spalvos plytelių po to, kai vos vieną kartą yra apdovanojamos vandeniu su cukrumi už nusileidimą ant tokios plytelės. Terence Sejnowski aiškina, kad vienintelė nervinė ląstelė bitės smegenyse yra atsakinga už sprendimą, ar iš juslių gaunama informacija leidžia nuspėti cukrinį apdovanojimą ir siunčia signalus raumenims imtis tam tikrų veiksmų, kad gautų tą apdovanojimą. Kompiuterinis modelis, paruoštas pagal tai, kaip bitė apdoroja ir atsako į informaciją apie apdovanojimą, gali būti vėliau taikomas tyrimams apie žmonių priimamus sprendimus apie apdovanojimus. Nedical News Today Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Abortą patyrusioms moterims vėliau padidėja priešlaikinio gimdymo rizika |
|
07-05-2005 |
|
Britų akušerių ir ginekologų žurnalo balandžio mėnesio numeryje spausdintame straipsnyje teigiama, kad abortą patyrusios moterims vėlesnių nėštumų metu priešlaikinio gimdymo rizika yra didesnė nei niekada aborto neturėjusioms moterims. Dr. Karolina Moro (Caroline Moreau) ir jos kolegos Prancūzijoje atliko tyrimą, kurio metu analizavo įvairių priešlaikinių gimdymų duomenis. 1943 kūdikiai buvo gimę gerokai per anksti, prieš 33 nėštumo savaitę; 276 vidutiniškai anksti gimę kūdikiai buvo gimę 33 – 34 nėštumo savaitę, o 618 kūdikių buvo išnešioti, gimę 39 – 40 nėštumo savaitę. Moterims, kurios turėjo mažiausiai vieną abortą, rizika pagimdyti gerokai per anksti buvo padidėjusi daugiau nei 50 procentų, palyginus su tų moterų, kurios niekada nebuvo patyrusios aborto. Be to, moterims, kurios anksčiau patyrė abortą, rizika pagimdyti kūdikį prieš 28 nėštumo savaitę išaugo 70 procentų, palyginus su moterimis, kurios niekada nepatyrė aborto. Mokslininkai teigė, kad ankstesni abortai buvo siejami su padidėjusia labai ankstyvo gimdymo rizika dėl priešlaikinio membranų suplyšimo, nepaaiškinamo staigaus priešlaikinio gimdymo ir kraujavimo nesusijusio su padidėjusiu motinos kraujo spaudimu. Tačiau mokslininkai nerado ryšio tarp ankstesnių abortų ir labai ankstyvo gimdymo, kuris įvyksta dėl padidėjusio motinos kraujo spaudimo. Išvadose teigiama, kad abortas padidina priešlaikinių gimdymų riziką, ypatingai labai ankstyvų gimdymų riziką, tačiau būtina atlikti daugiau tyrimų, siekiant išsiaiškinti ryšį tarp skirtingų aborto būdų ir skirtingos rizikos. Medical News Today Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Gyvūnų išmatos tiriamos kaip galimas energijos šaltinis |
|
06-05-2005 |
|
Rosamond Gifford zoologijos sodas ketina tapti pirmuoju zoologijos sodu JAV, kuriam energija bus gaminama iš gyvūnų išmatų, daugiausia iš įspūdingų storaodžių gyvūnų paliekamų krūvų. Visame pasaulyje dėl savo Azijos dramblių veisimo programos žinomas zoologijos sodas stengiasi išsiaiškinti, ar įmanoma būtų naudoti gyvūnų išmatas kaip alternatyvų energijos šaltinį ir sumažinti kasmetinę 400 000 dolerių šildymo ir elektros sąskaitą. Šeši zoologijos sodo drambliai per dieną „pagamina“ daugiau nei 1000 svarų mėšlo, teigia zoologijos sodo direktorė Anė Beiker (Anne Baker). Zoologijos sodai siekia apsaugoti gamtą ir sutrukdyti gyvūnų ir jų gyvenamųjų arealų praradimui, teigia zoologijos sodo direktorė, tačiau gamtos apsauga apima ir tai, kaip žmonės naudoja natūralius išteklius. Gyvūnų išmatų naudojimas būtų puiki galimybė parodyti lankytojams visą vaizdą. Didžiąją dalį savo mėšlo zoologijos sodas siunčia į vietinę fermą, kur jis yra pūdomas. Per metus zoologijos sodas išleidžia apie 10 000 dolerių tam, kad pasirūpintų gyvūnų išmatų išvalymu, tačiau Anė Beiker taip pat atkreipė dėmesį į tai jį reikia transportuoti, naudoti tam degalus, o tai galėtų būti fosilijų kuras. Taigi, idėja visapusiškai labai tinkama. Nors kiti zoologijos sodai sugalvojo labai kūrybingų būdų savo dramblių mėšlo pakartotiniam panaudojimui, įskaitant kanceliarinių prekių gamybą, Rosamond Gifford zoologijos sodas greičiausiai bus pirmasis pasiūlęs naudoti gyvūnų išmatas energijos gamybai, teigė Džein Balentin (Jane Ballentine), Amerikos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos atstovė spaudai. Anės Beiker teigimu, pirmą kartą idėja panaudoti gyvūnų mėšlą energijos gamybai kilo prieš keletą metų, kai ji kalbėjo su vietiniais pareigūnais apie ekologiškesnio ir sugebančio save išlaikyti zoologijos sodo sukūrimą. Kadangi drambliai minta daugiausiai tik šienu, jų mėšlas pats tinkamiausias šiam projektui, teigia zoologijos sodo direktorė. Be to, drambliai iki galo nesuvirškina savo maisto, todėl jų ekskrementai išsaugo daugiau energijos. Zoologijos sodas taip pat svarstys galimybę panaudoti naminių gyvūnų, kitų kanopinių gyvūnų, tokių kaip bizonai ir šiauriniai elniai, netgi savo liūtų ir tigrų mėšlą. Priklausomai nuo proceso, zoologijos sodo gyvūnų išmatos gali būti naudojamos gaminant metaną arba vandenilį, kurie būtų naudojami elektros generatoriuje. JAV keletas fermų naudoja gyvūnų išmatas energijos gamybai, taigi technologiją galima pritaikyti ir zoologijos sodui. Tačiau visų pirma reikia įsitikinti, ar zoologijos sodui toks projektas būtų pelningas. Tyrimo metu pirmiausia bus įvertintas gyvūnų mėšlo energijos gamybos potencialas. Kitas svarbus klausimas, kiek tiksliai gyvūnų išmatų pagaminama zoologijos sode. Yahoo News Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Mirė vienas iš "Greenpeace" finansuotojų Bob Hunter |
|
06-05-2005 |
|
Kanadietis "Greenpeace" aplinkos apsaugos grupės finansuotojas, Bobas Hanteris (Bob Hunter), mirė būdamas 63 metų, po kovos su prostatos vėžiu. Jis padėjo 1971 metais pradėti „Greenpeace“ kampaniją ir siekė patraukti dėmesį visame pasaulyje organizuodamas kampanijas prieš atominius bandymus ir pasaulio vandenynų užteršimą. Bobas Hanteris taip pat buvo gerai žinomas kaip žurnalistas ir kaip autorius. Kanados "Greenpeace‘ padalinio pirmininkas, Džonas Doherti (John Doherty) buvo įkvepiantis pasakotojas, ryžtingas kovotojas – tiesiog mistinė asmenybė. Jis rimtai kalbėjo apie pasaulio išgelbėjimą, tačiau niekada neprarasdavo gero humoro jausmo. "Greenpeace“ grupės teigimu, Bobo Hanterio aistra ekologijai ir požiūris į komunikaciją padėjo apibrėžti "Greenpeace“ kaip organizaciją. Tai jis sukūrė terminą "Vaivorykštės kariai“, kuriuo pavadino „Greenpeace“ aktyvistus, vėliau šis terminas tapo ir "Greenpeace“ laivo pavadinimu. Jis atkreipė visuomenės dėmesį į banginių ir ruonių medžioklę. Ankstesniojo "Greenpeace“ direktoriaus, Rekso Vailderio (Rex Weyler) teigimu, pirmą kartą sutikęs Bobą Hanterį jis susipažino su unikaliu genijumi, kuris matydavo dalykus, kuriuos pražiopsodavo kiti žmonės. Bobas Hanteris yra sakęs, kad ekologija, bus didžiausia revoliucija žmogaus gyvenime. Ji pakeis viską. Tai ne tik upių išvalymas ir išsiliejusios naftos surinkimas, ji pakeis mokslą, politiką ir filosofiją. Šiuo metu "Greenpeace“ organizacija turi 2,5 milijonus narių 40 šalių. Žurnalas "Time“ Bobą Hanterį pavadino vienu iš svarbiausių 20 amžiaus ekologijos veikėjų. BBC News Rašyti komentarą (1 Komentarai) |
|
|
Gyvūnų organų transplantacija žmogaus organizme – puiki galimybė ateityje, rizika šiandien |
|
06-05-2005 |
|
Gyvūnų organų, gyvų ląstelių ir audinių transplantacija žmogaus organizme vadinama ksenotransplantacija. Neseniai eksperimento būdu nustatyta, kad genetiškai modifikuotų kiaulių organų transplantacija babuinų organizme duoda gerus rezultatus, ir tai teikia vilčių ateityje kiaulių organus transplantuoti žmogaus organizme. Beje, ta pačia linkme vystomi tyrimai diabeto ir nervų degeneracinių ligų (pvz., Parkinsono) gydymo srityje yra tik pačioje pradinėje stadijoje. Įvaldytos ksenotransplantavimo procedūros, pvz., gydant didelio laipsnio nudegimus, galimos tik atliekant labai griežtai kontroliuojamus žmonių tyrimus. Patariamoji tarptautinių ekspertų grupė neseniai susitiko su Pasauline sveikatos organizacija (PSO) ir aptarė ksenotransplantacijos progresą. Pagrindinis susitikimo tikslas buvo pasiūlyti būdus, kaip sveikatos agentūra galėtų padėti šalims narėms įgyvendinti griežtesnę ksenotransplantacijos priežiūrą ir padėti užtikrinti šios procedūros kokybę ir saugumą. Pagrindinė ksenotransplantacijos rizika yra ligų perdavimas. Daugelis rimtų infekcijų žmonijos istorijoje persidavė žmogui nuo gyvulio. Naujam patogenui patekus į vieno žmogaus organizmą, infekcija gali išplisti dideliu mastu. Norint sumažinti riziką, keletas šalių sukūrė griežtus priežiūros vadovus ir procedūras. Vis dėlto, ksenotransplantacija atliekama ir šalyse, neturinčiose tokios priežiūros, ir kur procedūros apskritai neužtikrina saugumo. Tokiais atvejais ši problema tampa pasauline. Todėl 2004 m. PSO priėmė rezoliuciją dėl ksenotransplantacijos, pagal kurią šalys narės gali atlikti transplantaciją tik tuomet, kai šalyje sukurta efektyvi priežiūros ir kontrolės sistema. PSO patariamoji grupė ir ekspertai nutarė imtis griežtesnių priemonių, norint sustabdyti nelegalią ksenotransplantaciją ir siekiant harmonizuoti kokybės ir saugumo kontrolę. Jie peržiūrėjo veiksmų planą, kuris padės šalims narėms įdiegti PSO rezoliuciją, t.y. nacionaliniams sveikatos organams pasiūlyta atnaujinti vadovus ir rekomendacijas, kurie susiję su ksenotransplantacija; pagerinti informacijos apie ksenotransplanatcijos praktiką rinkimo ir platinimo metodikas; skatinti kurti aukštus etinius standartus. Science Daily Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Klaidinga tunų žvejojimo politika |
|
05-05-2005 |
|
Atlanto mėlynpelekių tunų tyrimo metu buvo įrodyta, kad būtini griežtesni žvejybos apribojimai siekiant apsaugoti šiuos gyvūnus. Šiuo metu yra dvi atskiros žvejybos kvotos vakarų ir rytų Atlanto tunui, nes ekspertai įsitikinę, jog šių dviejų populiacijų gyvūnai nebendrauja. Tačiau naujo stebėjimo metu buvo pateikta teorija, kad iš tiesų taip nėra, nes iš tiesų žuvys laisvai migruoja iš vienos populiacijos į kitą. Mokslininkų teigimu, būtina nauja žvejybos politika siekiant apsaugoti šiuos gyvūnus. Mokslininkų teigimu, būtina nustatyti kvotas atsižvelgiant į tai, kad išskyrus ikrus, tunų populiacijos individai laisvai migruoja iš vakarų į rytus ir atvirkščiai. Atlanto mėlypelekis tunas (Thunnus thynnus) yra stambus jūros grobuonis, kuris gali sverti iki 650 kg. Visame pasaulyje tunas labai vertinamas dėl mėsos. Pastaraisiais metais tarptautiniai siekiai tinklais pagauti kuo daugiau tunų gerokai sumažino jų populiaciją. Remiantis statistiniais duomenimis, vakarų tunų populiacija nuo 1970 metų sumažėjo daugiau nei 80 procentų, taip pat sumažėjo ir rytų populiaciją, todėl būtini žvejybos apribojimai. Pastaruosius 10 metų Dr. Block vadovaujama tyrėjų komanda atliko mėlynpelekių tunų migracijos tyrimą. Mokslininkai laukinėms žuvims pritaisė daviklius, kurie leido sekti jų judėjimą žuvims nukeliaujant tūkstančius kilometrų jūra, didesniame nei 910m gylyje, kur jos ieško maisto ir poruojasi. Dr. Block ir jos kolegos analizavo 9 metų duomenis ir nustatė, kad mėlynpelekiai tunai turi sudėtingą migracijos ciklą, kuris keičiasi priklausomai nuo sezono, gyvūnų amžiaus ir kūno masės. Tyrimas patvirtino, kad šiaurinėje Atlanto dalyje gyvena mažiausiai dvi populiacijos: vakarinė, kurios ikrai veisiasi daugiausiai Meksikos įlankoje, ir rytinė, kuri veisiasi Viduržemio jūroje. Tyrimo metu buvo įrodyta, kad priešingai paplitusiam įsitikinimui, vakarinės populiacijos tunai dažnai plaukioja kartu su rytinės populiacijos tunais. Atrodo, kad dalis suaugusių žuvų iš rytų, kurios maitinasi ir išdykauja vakarinėje Atlanto dalyje, grįžta į Viduržemio jūros populiaciją, kai yra pasiruošusios susilaukti palikuonių ir vėliau nebegrįžta į Šiaurės Ameriką. Tačiau nepaisant šios migracijos, pačios populiacijos retai susimaišo todėl dabartinė žvejybos politika ir remiasi šia prielaida. Kadangi vakarų tunų populiacija per pastaruosius 35 metus taip sumažėjo, tai dabar jie labiau saugomi. Žvejams leidžiama sugauti tik 3000 tonų tunų vakarinėje Atlanto dalyje, o rytuose galima pagauti 32000 tonų tunų. Tačiau pasak Dr. Block komandos, ši griežta kontrolė gali neapsaugoti trapios vakarų populiacijos, jeigu jos nariai nuolat keliauja į rytus, kur leidžiama pagauti daugiau žuvų. BBC News Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Sodininkas atkasė bronzos amžiaus įrankių ir ginklų |
|
05-05-2005 |
|
Rytų Anglijoje savo sodą tvarkęs žmogus atkasė didžiules atsargas įrankių ir ginklų, kurių amžius beveik 3000 metų. Šios atsargos – vienas iš didžiausių bronzos amžiaus radinių Didžiojoje Britanijoje. Jį sudarė 145 daiktai, tarp kurių buvo ietis ir kirvių galvos, kardai ir metaliniai darbo įrankiai. Alan West, Norvičo muziejaus, esančio už 100 mylių į šiaurės vakarus nuo Londono, kuratorius, teigė, kad tai ne tik vienas iš didžiausių radinių Norfolke, bet ir vienas iš svarbiausių bronzos amžiaus radinių visoje Didžiojoje Britanijoje. Visi radiniai yra gerai išsilaikę, todėl muziejaus kuratorius juos pavadino svarbia detale bronzos žinių apie bronzos amžių dėlionėje. Tarp šių radinių buvo ir Vikingų laikų sagė, kurią komentuodamas Alan West teigė, kad neįprasta rasti skirtingų periodų daiktus kartu. Bronzos amžius buvo po akmens amžiaus ir paprastai manoma, kad jis tęsėsi nuo 2 500 m. pr. m. e. iki 700 m. pr. m. e. Jį sekė geležies amžius (650 m. pr. m. e. – 43 m. e. m.). Alan West teigimu, seniausias radinys gali būti datuojamas 800 m. pr. m. e. Muziejaus kuratoriaus teigimu, greičiausiai visi šie daiktai buvo paslėpti asmens, kuris juos gamino, nes tarp rastų daiktų buvo sulūžusių kardų, kuriuos būtų reikėję lydyti iš naujo. Kol kas neaišku, kodėl visi šie daiktai buvo paslėpti ir kodėl juos slėpęs žmogus nesugrįžo jų pasiimti. Vėlyvajame bronzos amžiuje Didžiojoje Britanijoje greitai plito žemdirbystė ir gyvenviečių kūrimas – taip atsirado ryškus kontrastas su ankstesne normandų era. Be to, bronzos amžiuje pradėta gaminti sudėtingesnius metalo gaminius, molinius indus. Daugelis panašių įgūdžių į šalį buvo atvežti iš žemyno atkeliavusių žmonių. Kol kas muziejaus kuratorius atsisakė bandyti įvertinti paskutinįjį radinį teigdamas, kad jo dar neapžiūrėjo visi ekspertai. CNN News Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Rastas gyvas "išnykęs" genys |
|
05-05-2005 |
|
Dramblio kaulo spalvos snapą turintis genys, įspūdingas paukštis, kuris ilgą laiką buvo laikomas išnykusius, buvo rastas gyvas Šiaurės Amerikoje. Šios naujienos pribloškė ornitologus visame pasaulyje, kai kurie šį atradimą palygino su dronto atradimu. Mokslininkai pradėjo intensyvius metus trukusius tyrimus po gauto pranešimo apie paukštį ir tęsė juos tol, kol galiausiai pavyko užfiksuoti paukštį vaizdo juostoje. Šis atradimas įžiebė mokslininkų viltį, kad kai kurie išnykusiais laikomi paukščiai gali mėginti išlikti izoliuotose vietovėse. Alistar Gammell, iš Didžiosios Britanijos Karališkosios paukščių saugojimo bendruomenės BBC žinių tarnybai teigė, kad atradimas toks svarbus, kad sunku apibūdinti jo reikšmę. Gaila, kad mokslininkams jau nebepavyks rasti dronto, tačiau jie jaučiasi esantys tokiame pat lygmenyje. "Pritrenkiantis" genys, turintis raudonų, baltų ir juodų plunksnų anksčiau buvo paplitęs JAV pietryčiuose ir Kuboje. Šis paukštis išskaptuoja sau siauras nišas senuose medžiuose. Miško ruoša ir miškų kirtimas ruošiant žemę žemdirbystei pradėjo kelti grėsmę jo aplinkai. Iki 1920 metų šis paukštis buvo laikomas išnykusiu, nors 1944 metais Šiaurės Amerikoje buvo pastebėta poros neturinti patelė, skraidžiusi virš iškirsto miško likučių. Vėliau dešimtmečius trukusios paieškos nedavė jokių rezultatų, tačiau dabar paukštis ir vėl pastebėtas dideliuose rytų Arkanzaso miškuose. 2004 metų vasario 11 dieną paukštį pirmasis pastebėjo Gene Sparling, kuris baidare plaukė rezervato upe. Jis matė neįprastai didelį, raudoną skiauterę turėjusį genį, kuris skrido link jo ir nusileido gretimame medyje. Jo teigimu, paukštis nebuvo panašus į jok anksčiau jo matytą paukštį, todėl jis susiekė su Kornelio universiteto žurnalu. John Fitzpatrick iš Kornelio universiteto vadovavo tyrėjų komandai. Po mėnesio buvo pastebėtas dramblio kaulo spalvos snapą turintis genys. Galiausiai tyrėjų komanda užfiksavo paukštį vaizdo juostoje ir tai leido patvirtinti paukščio rūšį. Tarp didžiausių pasaulio genių dramblio kaulo spalvos snapą turintis genys yra vienas iš šešių Šiaurės Amerikos genių, kurie buvo laikomi išnykusiais nuo 1880 metų. BBC News Rašyti komentarą (2 Komentarai) |
|
|
Mokslininkai mano, kad Marse gyvybė yra galima |
|
03-05-2005 |
|
Dar ne taip seniai toks teiginys būtų atrodęs keistas, o diskusija šia tema būtų tikusi nebent 'X failų' serijos filmams, o rimtiems mokslininkams gal net būtų reiškusi profesinę savižudybę.
Tačiau dabar jau taip nebeatrodo, nes atsiranda įrodymų, jog Raudonojoje planetoje gali vykti biologiniai procesai.
Didele dalimi tokį požiūrio pasikeitimą lėmė Vittorio Formisano, Italijos Fizikos ir tarpplanetinės erdvės instituto mokslininko, darbai.
2005 m. vasario mėnesį 'Mars Express Science' konferencijoje jis pristatė duomenis, įrodančius formaldehido buvimą Mrso atmosferoje. Formaldehidas yra metano skilimo produktas, o metano buvimas Marso atmoseroje buvo žinomas, tačiau Formisano išmatavo, kad formaldehido koncentracija yra labai didelė, ir jai palaikyti turi būti sukuriama net 2,5 milijonų tonų metano per metus, nes formaldehidas atmosferoje suskyla vos per 7,5 valandos.
Jo nuomone, tegali būti trys racionalūs tokio metano kiekio atsiradimo Marso atmosferoje paaiškinimai cheminiai procesai Marso paviršiuje, nulemti Saulės radiacijos, geoterminis ar hidroterminis aktyvumas planetos gelmėse. Arba biologinis aktyvumas.
Kadangi kol kas nėra žinomų geologinių metano šaltinių Marse, tampa aišku į kurią pusę Vittorio Formisano suka savo išvadas. Jo nuomone, yra didelė tikimybė, kad po Marso paviršiumi egzistuoja mikrobai ar bakterijos, nors tiesioginių to patvirtinimų jis pateikti kol kas negali.
Europos Kosminė Agentūra turi planų pasiųsti marsaeigį Marso paviršiaus tyrimui, tačiau kažin ar tai galės padaryti be NASA pagalbos. Tačiau NASA, matyt prisimindama Vikingą, kuris buvo specialiai sukurtas ieškoti gyvybės Marse, tačiau nerado visai jokių gyvybės požymių, į šiuos entuziastingus Europos mokslininkų pareiškimus žiūri gana skeptiškai ir kol kas nežada prisijungti prie Europos iniciatyvos.
Wired News
Rašyti komentarą (1 Komentarai) |
|
|
Dvasingumas ir religijos praktikavimas gali sulėtinti Alzhaimerio ligos progresavimą |
|
02-05-2005 |
|
Tokį teiginį įrodantys tyrimai bus pristatyti Amerikos neurologijos akademijos 57 – ajame kasmetiniame suvažiavime Miami Beach‘e. Tyrimo metu buvo stebimi 68 žmonės, kurie buvo 49 – 94 metų amžiaus ir pasižymėjo Alzhaimerio ligai būdingais požymiais. Buvo matuojamas jų religingumas ir dvasingumas remiantis dviejų anksčiau atliktų tyrimų skalėmis. Remdamiesi šiais metodais mokslininkai surinko informaciją apie pacientų religijos praktikavimą, pavyzdžiui, jų dalyvavimą religinėse šventėse ir privačioje religinėje veikloje. Buvo nustatyta, kad asmenų, kurie yra dvasingesni arba religingesni, kognityvinės funkcijos gali regresuoti pastebimai lėčiau, teigė tyrimo autorius Yakir Kaufman. Yakir Kaufman teigimu, dvasingumas ir religingumas ir anksčiau buvo siejami su geresne sveikatos būkle. Tačiau dabar atliktas tyrimas dėmesį skyrė tam, ar dvasingumą ir religingumą taip pat galima sieti su geresne pacientų, kurie serga Alzhaimerio liga, būkle. Dvasingumu ir privačiu religijos praktikavimu buvo pateisintas 20 procentų nuokrypis nuo bendrų rezultatų. Yakir Kaufman teigimu, būtina atlikti papildomus tyrimus siekiant geriau suvokti ryšį tarp religingumo ir kognityvinių funkcijų prastėjimo. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad būtina atlikti intervencinį tyrimą, kuriame galima būtų išsiaiškinti dvasinės gerovės veiksmingumą kaip priemonės palaikyti kognityvines funkcijas. Science Daily Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Paieškos sistema “Google“ pateiks informaciją kokybės, o ne kiekybės principu. |
|
02-05-2005 |
|
GOOGLE ateityje planuoja žymiai pagerinti naujienų pateikimą, jas grupuojant pagal kokybę, o ne dabartiniu principu – atsižvelgiant į naujienų datą ir ryšį su paieškos žodžiais. Ši paieškos sistema yra užpatentuota JAV ir visame pasaulyje (WO 2005/029368). Šiuo metu sistema paieškos metu pateikia tūkstančius nuorodų, net ieškant rezultatų pagal tokius paprastus žodžius, kaip „Irakas“, ir taip nukreipia vartotoją į naujus tinklapius. Šie yra sugrupuoti arba pagal jų ryšį su paieškos žodžiais, arba pagal datą, dėl to pati naujausia arba daugiausiai sukaupta informacija atsiranda pačiame milžiniško sąrašo priekyje. Tai reiškia, kad labiau autoritetingi straipsniai, kaip teigia CNN ar BBC, gali net nebūti tarp pirmojo puslapio rezultatų paprasčiausiai dėl to, kad jie nėra tokie nauji ar tiksliai atitinkantys raktinius žodžius, įvestus paieškos eilutėje. Dabar Google planuoja sukurti duomenų bazę, kuri palygins naujienų šaltinių patikimumą visame pasaulyje ir atitinkamai sugrupuos bet kokius paieškos rezultatus. Duomenų bazė bus sudaryta atsižvelgiant į naujienų šaltinių citavimą, straipsnio publikavimo internete trukmę, šalių skaičių, kurioms prieinamas straipsnis, ir pan. Beje, net pardavimai ir patarnavimai, remiantis tokiu principu, ateityje bus pateikiami, atsižvelgiant į jų kainą ir kompanijos reputaciją. New Scientist Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Mokslo naujienos
