|
Projektas, kuris apims 5 žemynus, bus skirtas tam, kad būtų išsiaiškinta, kaip atskirais istorijos etapais migravo žmogus, sekant jo DNR. Šis geno-grafinis projektas yra bendradarbiavimas tarp Nacionalinės geografijos (National Geographic) ir IBM, kurio metu bus surinkta daugiau nei 100 000 žmonių DNR pavyzdžiai. Kompiuteris ir laboratorinis pavyzdžių, surinktų iš vietinių žmonių, tyrimas padės susidaryti aiškesnį suvokimą, kaip buvo kolonizuota žemė. Tyrėjų vadovas Dr. Spencer Wells šį planą vadina „antropologijos nuotrauka iš mėnulio“. 40 milijonų dolerių vertės, 5 metus trunkantis projektas apjungė geriausius pasaulio gyventojų genetikus ir geriausius senovinės DNR specialistus, lingvistus ir archeologus. Dr. Spencer Wells jie tyrimą laiko į ateitį žvelgiančiu žmogiškumo šaltiniu, kuris gali potencialiai tapti pačia didžiausia kada nors sukurta genetinių duomenų baze. Visuomenės nariai taip pat galės patalpinti savo genetinius duomenis šioje duomenų bazėje įsigydami rinkinį, kuriuo yra imami mėginėliai nuo žandų, kad būtų gautas DNR pavyzdys. Genetiniai ir archeologiniai įrodymai Homo sapiens kilmės vieta laiko Afriką prieš maždaug 200 000 metų. Pirmieji šiuolaikiniai žmonės, kurie paliko šį žemyną, iškeliavo prieš maždaug 60 000 metų. Tirdami vyriškąsias arba Y chromosomas ir mitochondrijų DNR, kurios paveldimos tik pagal motinos liniją, mokslininkai susidarė apytikslį supratimą apie kelius, kuriuos rinkosi mūsų protėviai klajodami po pasaulį. Spencer Wells teigimu, trūksta dabar tik galutinių smulkmenų, kurias galima būtų užpildyti tokio didžiulio masto projekto metu. Anot mokslininko, dabar jie žino, kokių Y chromosomų bruožų reikia ieškoti ir yra gana gerai ištyrę mitochondrijų genomą. Tačiau kol kas mokslininkai neturėjo pakankamai pavyzdžių, kuriems galėtų taikyti savo išrastus metodus. Dar yra likusių daug neatsakytų klausimų: Ar buvo kokia nors kraujomaiša, kai neandertaliečiai kaip šiuolaikiniai žmonės persikraustė į Europą? Ar kuri nors iš migracijų į Šiaurės ir Pietų Ameriką vyko per Ramųjį ar net Atlanto vandenyną? Tarp tyrimo tikslų yra ne tik šie, bet ir kiti neatsakyti klausimai: kas yra seniausi Afrikos, o kartu ir viso pasaulio gyventojai? Ar Aleksandro didžiojo armijos paliko genetinį pėdsaką? Kas buvo pirmieji žmonės apsigyvenę Indijoje? Kaip kolonizacija įtakojo Afrikos genetinius bruožus? Ar buvo kokia nors kraujomaiša su Homo erectus, kai šiuolaikiniai žmonės paplito visoje pietryčių Azijoje? Ar yra koks nors ryšys tarp Australijos aborigenų genetinių savybių ir jų pasakojamų istorijų? Kokia yra skirtumų tarp atskirų žmonių grupių kilmė? Ar galima išskirti nepaliestą Homo erectus ir kitų išnykusių hominidų DNR? Kadangi tyrimo centrai yra kiekviename žemyne, projektas bus orientuotas į DNR pavyzdžius, paimtus iš vietinių žmonių, kurie geriausia atspindi genetinę anksčiau gyvenusių žmonių įvairovę. Tačiau tokia informacija gali būti klaidinga tuose regionuose, kur vietiniai žmonės buvo išnaudojami, kaip, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje ar Australijoje. Mokslininkai teigia, kad nori paskatinti vietinius žmones dalyvauti projekte labai aiškiai juos informuodami apie tai, ką jie daro. Pavyzdžiui, mokslininkai neketina genetinės įvairovės naudoti medicininiais tikslais. Projekto dalyviai turi nusiųsti savo žandų mėginėlius į centrinę laboratoriją. Po 4 – 6 savaičių žmonės patys galės peržiūrėti genetinę informaciją, siejančią juos su jų protėviais, įvesdami anoniminį kodą interneto svetainėje. Projekto biudžetas priklausys nuo to, kiek rinkinių mėginėlių ėmimui bus parduota visuomenei. Iš pardavimo gauti pinigai grįš į projektą ir bus skirti projekto tęstinumui bei vietinių žmonių rėmimui. Projekte dalyvaujantys asmenys praneša, kad biologinio banko duomenys bus prieinami visai visuomenei. BBC News Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje). |
