Ian Salmon, aeroinžinierius iš Quantas (Sidnėjus, Austalia) firmos, neseniai pademonstravo savo išradimą išradimų forume Melburne.
Lėktuvams gali būti pražūtingas greičio praradimas, kuomet staiga sumažėja keliamoji galia ir jie nosimi sminga į žemę. Norint išlaikyti lėktuvą ore, lakūnai turi reguliuoti sparnų kampą, tačiau esant nedideliems greičiams, neretai susidaro sąlygos, kai oras nustoja tolygiai aptekėti sparnų paviršių. Lakūnai tokiu atveju stengiasi nemėginti kilti aukščiau, o įgyti didesnį greitį ir tik po to kilti. Blogiausia, kad tai nutinka nedideliame aukštyje, kai lėktuvai kyla ar leidžiasi, jų greitis yra mažiausias ir nelieka erdvės atlikti manevrus.
Amerikos federalinės aviacijos administracijos duomenimis, net 25% mažųjų lėktuvų avarijų įvyksta dėl greičio netekimo.
Jau prieš dešimtmečius inžinieriai pastebėjo, kad veikiant sparną garso bangomis, pagerėja oro aptekėjimas jo paviršiumi, tačiau šiuo reiškiniu iki šiol nebuvo pasinaudota.

Ian Salmon pamėgino garso šaltinį - nuo kintamos srovės įsitempiančią ir atsileidžiančią plastikinę membraną - patalpinti į sparno vidų ir, jį tirdamas aerodinaminiame vamzdyje, gavo įdomius rezultatus - lyginant su įprastiniais sparnais, tokių sparnų kilimo kampą galima padidinti 5 laipsniais ir gauti net 22% didesnę keliamąją jėgą, esant tam pačiam greičiui.
Vos girdimas sparno dūzgimas gerokai atitolino sąlygas, kuomet atsiranda pavojingasis greičio praradimas.
Šį reiškinį bus galima panaudoti tiek didinant lėktuvų saugumą, tiek ir jų efektyvumą bei mažinant nepilotuojamų lėktuvų sparnų gabaritus.

News in Science

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).