IBM paskelbė sukūrusi technologiją, leidžiančią dar labiau sumažinti integrinių mikroschemų grandynus. Pasinaudodami gerai žinoma ir plačiai naudojama optinės litografijos technologija, IBM inžinieriai iš San Jose laboratorijos (Kalifornija) paskelbė, kad sugebėjo sukurti mikroschemas, turinčias vos 29,9 nanometrų pločio laidininkų takelius, tuo metu kai šiuo metu masinės gamybos mikroschemų takeliai yra 90 nm pločio.

Kaip sakė Dr. Robert Allen iš IBM Almadeno tyrimų centro, tai labai svarbus pasiekimas, nes jis reiškia, kad kol kas pramonei nereikės keisti mikroschemų gamybos technologijų. 'Šis pasiekimas įrodo, kad pramonė dar kokius septynis metus galės 'laisvai kvėpuoti', prieš tai, kai pasirodys, kad tolesnei mikroschemų gamybos pažangai reikalingi radikalūs technologijų pokyčiai', - pažymėjo mokslininkas.

CBS News

NASA astronomai aptiko neįprastą planetų sistemą, kurioje vidinės planetos sukasi į vieną pusę, o išorinės – į kitą. Besiformuojanti planetų sistema smarkiai skiriasi nuo mūsiškės Saulės sistemos, kurioje visos planetos sukasi į vieną pusę.
Astronomai mano, kad ši keista sistema pradėjo formuotis iš dviejų skirtingų materijos debesų, kurie sukosi skirtingomis kryptimis.

Saulės sistemoje visos planetos, pradedant Merkurijumi ir baigiant Plutonu bei objektais, esančiais dar toliau, sukasi apie Saulę viena kryptimi, nes mūsiškė sistema susiformavo iš vienos besisukančios masyvios dujų ir dulkių sankaupos.
Tai, kad panašioje sistemoje galėtų būti planetų, kurios skrietų priešingomis kryptimis, buvo labai netikėta. "Kol kas tai pirmas kartas, kai aptiktas toks procesas, ir tai reiškia, kad planetų formavimasis iš materijos diskų yra sudėtingesnis, nei mes iki šiol manėme," - pasakė Anthony Remijan iš Nacionalinės radijo astronomijos observatorijos.

Šis keistas darinys yra nutolęs 500 šviesmečių nuo Žemės ir yra labai ankstyvoje formavimosi stadijoje – centre jauna žvaigždė, planetos dar nesusiformavusios, sistemoje kol kas yra du plokšti dulkių diskai, besisukantys vienoje plokštumoje priešingomis kryptimis apie centrinę žvaigždę.

Universe Today

Rašyti komentarą (3 Komentarai)

Pacientų, sergančių širdies ligomis ir suvalgančių vieną greipfrutą per dieną, kraujyje žymiai sumažėjo cholesterolio koncentracija, lyginant su pacientais, kurie nevalgė minėto vaisiaus - šis efektas nustatytas neseniai atliktu tyrimu.
Tyrimą atliko grupė mokslininkų, vadovaujama dr. Shela Gorinstein iš Hebrew universiteto farmacijos mokyklos, Vaistų chemijos ir natūralių produktų katedros, bendradarbiaujant kartu su prof. Abraham Caspi, kardiologijos instituto vadovu prie Kaplano ligoninės Rehovote.

Šiame tyrime dalyvavo 57 abiejų lyčių pacientai iš Kaplan ligoninės, sergantys hiperlipidemija (didelis cholesterolio kiekis kraujyje). Visi pacientai buvo neseniai patyrę vainikinių arterijų chirurginę operaciją bei nevartojo statinų grupės vaistų tyrimo metu. Statinai dažnai paskiriami cholesterolio mažinimui.
Pacientų, kurie valgė raudonuosius arba baltuosius greipfrutus, kraujyje žymiai sumažėjo lipidų kiekis, o tuo tarpu pacientų, kurie nevalgė greipfrutų, kraujyje lipidų kiekis nekito. Raudonieji greipfrutai efektyviau mažino lipidų kiekį nei baltieji, ypač trigliceridų (tai cholesterolio rūšis, kurio padidėjęs kiekis yra dažnai susijęs su širdies problemomis).

Greipfrutai pasižymi antioksidantiniu veikimu, kuris turi teigiamą poveikį sveikatai, teigia dr. Gorinstein, pridurdama, kad raudonoji rūšis bendrai turi daugiau antioksidantų negu baltieji. Tačiau taip pat gali būti, kad raudonieji greipfrutai gali turėti kol kas dar nenustatytų cheminių medžiagų, kurios atsakingos už pastebėtą trigiceridus mažinantį efektą.

Health All Reffer

Europoje yra 173 atominiai reaktoriai (neįskaitant Rusijos), keturi šiuo metu statomi, dar keliolika yra planuojama statyti. Situacija skirtingose Europos šalyse labai skiriasi – Vokietija ir Ispanija yra įsipareigojusios atsisakyti atominės energijos gamybos, kitos, kaip Anglija, dar sprendžia kokiu keliu pasukti. O Ukraina ir Suomija jau stato naujas atomines elektrines.

• Po beveik dviejų dešimtmečių pasipriešinimo branduolinei energetikai banga Europoje ėmė slūgti  

BBC News

Atlikus naują tyrimą, nustatytas statistiškai reikšmingas piktybinių auglių, limfomų ir leukemijų išsivystymo padidėjimas žiurkėms, vartojančioms įvairias aspartamo dozes (šis tyrimas greitu laiku turėtų būti publikuotas žurnale Environmental Health Perspectives (EHP)).

'Mūsų tyrimas parodė, kad aspartamas yra potencialus vėžį sukeliantis (karcinogeniškas) junginys, net vartojant jį įprastinėmis dozėmis - 20 mg/kg kūno svorio, žymiai mažesnėmis nei dabar yra patvirtintos dienos dozės žmonėms,' - teigia autoriai. Šiuo metu nustatytos dienos dozės žmonėms yra 50 mg/kg (JAV) ir 40 mg/kg (Europoje).

Aspartamas yra antras plačiausiai vartojamas dirbtinis saldiklis pasaulyje. Jis randamas daugiau nei 6000 produktų, įskaitant gėrimus, prisotintus angliarūgšte, kakavą, kramtomąją gumą, saldainius, desertinius produktus, jogurtą, o taip pat sutinkamas farmaciniuose produktuose. Aspartamą vartoja daugiau nei 200 mln. žmonių pasaulyje, daugiau nei 30 metų. Aspartamo karcinogeniškumo tyrimai, atlikti šios medžiagos gamintojų, buvo neigiami.

Tyrėjai skyrė aspartamo žiurkėms kartu su įprastiniu maistu. Jie pradėjo tirti 8 savaičių amžiaus žiurkes ir tyrimus tęsė iki kiekvieno gyvuliuko savaiminės mirties. Tiriamoji grupė gavo maisto, turinčio aspartamo, dozėmis, atitinkančiomis žmogaus dienos dozes: 5000, 2500, 500, 100, 20, ir 4 mg/kg kūno svorio. Pirmose trijose grupėse buvo po 100 patinų ir patelių, o kiekvienoje mažesnę dozę aspartamo gaunančioje grupėje - po 150 patinų ir patelių.

Eksperimentas baigėsi po paskutinio gyvuliuko mirties (tyrimas truko 159 savaites). Kiekvienas miręs gyvuliukas buvo tiriamas mikroskopiškai. Tiriamiesiems gyvuliukams išsivystė įvairios vėžio rūšys, įskaitant limfomas, leukemijas bei auglius daugelyje organų ir patinams, ir patelėms. Autoriai spėja, kad limfomų ir leukemijų išsivystymo padidėjimas gali būti susijęs su vienu iš aspartamo metabolitų, vadinamu metanoliu, poveikiu. Metanolis metabolizuojamas ir žiurkių, ir žmonių organizme į formaldehidą. Metanolio ir formaldehido limfomas ir leukemijas sukeliantis poveikis yra įrodytas tų pačių mokslininkų anksčiau atliktais ilgalaikiais eksperimentais.

Šiame tyrime dalyvavo daugiau gyvuliukų ir tyrimas truko ilgiau nei ankstesnieji. 'Mūsų nuomone, ankstesni tyrimai neatitinka dabartinių reikalavimų, keliamų fizikinių ar cheminių agentų karcinogeniškumo tyrimams: tiek eksperimentinių gyvuliukų, tiek eksperimento trukmės atžvilgiu,' - rašo tyrimo autoriai.

Science Daily

Paleontologai surado dinozaurų, giminingo garsiesiems Tyrannosaurus rex, liekanas. Trijų metrų ilgio dinozauras klajojo dabartinėje šiaurės vakarų Kinijos teritorijoje prieš 160 milijonų metų, tai yra beveik 95 milijonus metų iki atsirandant tiranozaurams.

Šis dinozauras pavadintas Guanlong wucaii, kas kinų kalba reiškia 'karūnuotas drakonas iš penkiaspalvių uolų', ir šis vardas susijęs su jo maždaug 6 cm aukščio skiautere. Manoma, kad skiauterė buvo per silpna naudotis ja kaip ginklu, ir greičiausiai buvo naudojama atpažinti savo rūšies gyvūnus arba galėjo būti patinų ir patelių skiriamasis ženklas.

Vienoje vietoje buvo rasti du neblogai išsilaikę G. wucaii skeletai - vienas maždaug 12 metų, kitas - jauno 6 metų gyvūno.

Seniau paleontologai manė, kad tiranozaurai kilo iš kitų didelių dinozaurų, gyvenusių Juros periodo pabaigoje, maždaug prieš 145 milijonus metų, tačiau prieš dešimtmetį atsirado teorijų, teigiančių, kad jie kilo iš mažesnio dydžio mėsėdžių dinozaurų. Iškasenos patvirtino, kad G. wucaii skeletai turi daug bendrų bruožų su tiranozaurų skeleto struktūra, taip pat panašias priekines kojas su trimis nagais, panašią dantų struktūrą.

Guanlong wucaii, seniausias žinomas tiranozaurų protėvis, turėjo skiauterę, einančią per snukio viršų. Rekonstrukcija Z. Zhang/Inst. Vertebrate Paleontology and Paleoanthropology

Nors tiranozaurai neabejotinai buvo savo ekosistemos valdovai, jų protėviai, dinozaurai G. wucaii, turėjo būti pakankamai vikrūs ne tik kad sumedžiotų grobį, bet ir kad išvengtų kitų plėšrūnų.

T. Rex buvo gerokai didesni už savo protėvius

Science News

Archeologai surado dar vieną vagių nepaliestą faraonų kapavietę, pirmąją nuo tada, kai 1922 metais buvo surasta faraono Tutanchamuno palaidojimo vieta.

Karalių slėnyje Memfio universiteto archeologų grupė rado penkias mumijas sarkofaguose. Kol kas nepavyko nustatyti, kokie asmenys čia buvo palaidoti. Egipto vyriausiasis archeologas Zahi Hawass mano, kad tai buvo arba karališkos giminės atstovai, arba kilmingi asmenys, perkelti į šią vietą iš kitur, kad išsaugoti nuo kapaviečių plėšikų.
Gal būt tai net Nefertitės, valdžiusios Egiptą 1379 - 1358 m. prieš mūsų erą, ir jos dukrų mumijos. 'Manoma, kad Nefertitė buvo palaidota Egipto šiaurėje, tačiau vėliau pervežta į Tebus, ir Karalių slėnis tikrai galėjo būti ta vieta, kur jos mumija buvo perkelta,' - teigė Bob Partridge iš žurnalo 'Ancient Egypt'.

Karalių slėnyje, vietovėje netoli Luksoro miesto (seniau vadinto Tebais), buvo laidojami karališkos giminės atstovai maždaug 500 metų, pradedant 1540 metais prieš mūsų erą. Tai jau 63-ia kapavietė, rasta Karalių slėnyje nuo tada, kai XVIII a. buvo pirmą kartą sudarytas jo žemėlapis ir vietovę pradėjo kasinėti profesionalūs archeologai.
Ji buvo atrasta visai netikėtai, tyrinėjant 19-os dinastijos faraono Amenmessio kapą, visai šalia Tutanchamuno kapavietės. Atrodo, kad rasti sarkofagai nedidelėje patalpoje dėl nežinomų priežasčių buvo palaidoti labai greitai.

 
Kapavietė (Associated Press nuotrauka) 

Šis atradimas nustebino daugelį, nes buvo manoma, kad slėnis jau seniai detaliai ištyrinėtas. Beje, tas pats buvo sakoma ir iki Tutanchamuno kapavietės atradimo.

Sarkofago fragmentas

 
Karalių slėnio schema (raudonai pažymėta naujai rasta laidojimo vieta)

BBC News

Korporacija ELP pranešė, kad ji sukūrė iš principo naują prietaisą, galintį groti vinilines plokšteles, išgaunant puikios kokybės garsą ir tuo pačiu jų nė trupučio nesudėvint -  garsas yra nuskaitomas ne adata, kaip jau primirštų plokštelių grotuvų, o lazerio spinduliais. Lazerio spindulių - net penki: du nuskaito stereo garsą, du kontroliuoja kairę ir dešinę įrašo griovelio pusę, kad skaitantys spinduliai neiškryptų iš jo, o penktasis - kontroliuoja takelio aukštį ir parenka tinkamą garso informaciją nuskaitančių spindulių sufokusavimą.

Schema, iliustruojanti nuskaitymo procesą lazerio spinduliais nuo abiejų garso takelio briaunų. Vaizdumo dėlei schemoje nupiešta ir adata.  Didinimas - 4000 kartų.

Prietaisas neturi tokių problemų, kaip netinkamas adatos judėjimo greitis, nuo vibracijos peršokantys takeliai, gergždimas ar garso iškraipymai. Atkuriamų dažnių juosta - nuo 20 Hz iki 25000 Hz.

Lazerio spindulio, stereo bei mono adatų dydžių palyginimas, iliustruojantis geresnį aukštųjų dažnių atkūrimą lazeriniu plokštelių skaitytuvu. Didinimas - 1500 kartų.

Prietaiso kaina nemaža ir siekia 18000 JAV dolerių, tačiau gal tai nebus kliūtis profesionalioms studijoms ir tikriems vinilinių plokštelių mėgėjams.

http://www.audioturntable.com/about/index.html

Yra manoma, kad kamuolinis žaibas yra plazmos rutulys, kuris susidaro žaibui trenkiant į žemę. Paprastai rutulys būna apie 30cm diametro ir gyvuoja keletą sekundžių. Nors šis retas reiškinys stebimas esant perkūnijai, tačiau Eli Jerby ir Vladimir Dikhtyar iš Tel Avivo universiteto sugebėjo sukurti plazmos rutulį laboratorijos sąlygomis, naudodami mikrobangį grąžtą.

Prietaisas pagamintas iš įprastos 600 vatų galios buitinės mikrobangų krosnelės magnetrono. Visa mikrobangų galia buvo sufokusuota tik į 1 kubinio centimetro tūrį. Bangos buvo nukreipiamos į ruošinį, pagamintą iš stiklo, silicio, germanio bei aliuminio. Mikrobangų energija sukūrė mažą išsilydžiusios medžiagos sritį ruošinyje. Kuomet mikrobangų spindulys nukreipiamas į šalį, išsilydęs medžiagos lašelis irgi kartu atsiskiria nuo ruošinio bei pakimba ore. Tuomet įkaitintas lašelis tampa apie 3 cm dydžio ugnies kamuoliu, kuris gyvuoja iki kelių dešimčių milisekundžių. Nors toks kamuolys dar turi būti nuodugniau ištirtas, greičiausiai jis yra sudarytas iš jonų, neutralių atomų ir didesnių makroskopinių dalelių. Gali būti, kad panašiai sudaryti ir natūralus kamuoliniai žaibai, kurie atsiranda žaibui išgarinus žemės mineralų daleles. Manoma, jog toliau vyksta dalelių ir deguonies cheminė reakcija, dėl kurios ir stebimas švytėjimas.

PhysicsWeb

Rašyti komentarą (7 Komentarai)

Tirdami ypač trumpai gyvenančias žuvų rūšis, mokslininkai įrodė, kad natūralus junginys, kurio bestuburių gyvūnų gyvenimo trukmę pailginantis poveikis buvo nustatytas jau anksčiau, gali taip pat veikti ir stuburinius gyvūnus.
Vaistų, galinčių sulėtinti su senėjimu susijusių ligų išsivystymą ir pagerinti vyresnių žmonių gyvenimo kokybę, kūrimas įgauna vis didesnį susidomėjimą šiuolaikinėje visuomenėje. Beje, sėkmingam tokių vaistų kūrimui geriausia tinka trumpai gyvenantys gyvūnai - žinduoliai gyvena palyginti ilgai, ir juos daug sunkiau tirti nei trumpaamžes rūšis.

Resveratrolis yra organinis junginys, natūraliai randamas vynuogėse, ypač daug jo esti raudonajame vyne. Ankstesniuose tyrimuose buvo įrodytas resveratrolio sugebėjimas pailginti tokių bestuburių, kaip mielės, kirmėlė C. elegans ir muselė Drosophila, gyvenimo trukmę. Iki šiol gyvenimo trukmės farmakologiniai tyrimai buvo atliekami su kirmėlių ar vabzdžių organizmais, nes jie yra maži, trumpai gyvena ir jų auginimas yra palyginti pigus. Laboratorinės pelės gyvena daugiau nei du metus ir palyginti brangu jas išlaikyti, atliekant didelio masto farmakologinius tyrimus.

Neseniai mokslininkai šiems tyrimams panaudojo žuvų rūšį, kuri nelaisvėje gyvena tik tris mėnesius. Mokslininkai resveratrolio pridėjo į įprastinį žuvų maistą ir nustatė, kad jis pailgina gyvenimo trukmę bei atitolina senėjimo pradžią.

Resveratrolis yra pirmasis junginys, kurio gyvenimo trukmę ilginantis poveikis nustatytas labai skirtingoms gyvūnų rūšims, ir jo molekulė turėtų būti pradinė molekulė vaistų, lėtinančių su senėjimu susijusių ligų išsivystymą, kūrimui.

Eureka Alert

Amazonės džiunglėse gyvenančių žmonių tyrimai rodo, kad žmonės greičiausiai turi įgimtą geometrijos supratimo jausmą. 
Net jei jūs niekada nesimokėte apie skirtumus tarp trikampio, apskritimo ir kvadrato, niekada nematėte žemėlapio ar liniuotės, jūs vis vien visai neblogai įveiksite geometrijos testą, parodė neseniai atlikti atokių Amazonės vietovių gyventojų tyrimai,

Tai įrodė keturiolika Mundurukú kaimo vaikų bei 30 suaugusių, niekuomet nesimokiusių mokykloje ir net nežinančių kas ta mokykla yra.
Testo metu jiems buvo rodomi įvairūs piešiniai su 6 geometrinėmis figūromis, iš kurių jie turėjo išrinkti vieną, išsiskiriančią iš kitų savo geometrinėmis savybėmis.

Keli tokių paveiksliukų pavyzdžiai:

Viename iš jų atkarpos kertasi ne stačiu kampu. 
Net 93% eksperimento dalyvių pasirinko teisingą atsakymą.

Jame tik viena figūra nėra uždara.
Su šiuo uždaviniu susidorojo 77% kaimo gyventojų.

 Šiame paveiksliuke vienas trikampis yra nelygiakraštis. 
Nežinodami geometrijos teorijos apie galimus trikampių tipus, 66% dalyvių nesuklydo.

Sunkiausiai sekėsi atskirti, kuris piešinys 'iškrenta iš konteksto' šioje figūrų grupėje - tiktai 23 procentai atsakė teisingai, tai maždaug atitinka atsitiktinio spėjimo rezultatą, tačiau pasirodė, kad ir vakariečiams tokio tipo uždaviniai yra patys sunkiausi.

Bendras rezultatas peržiūrėjus visus 43 piešinius - 2/3 atsakymų buvo teisingi, ir tai beveik toks pat rezultatas, kurį pasiekia vaikai Amerikoje.

Šio kaimo vaikai ir suaugusieji taip pat sėkmingai sugebėjo suprasti žemėlapius ir rasti juose pažymėtus daiktus - o tam reikia žemėlapyje nupieštą dvimatį vaizdą įsivaizduoti trimatėje erdvėje bei įvertinti mastelį. Jų rezultatas buvo toks pat, kaip ir vaikų Amerikoje, tačiau prastesnis, nei Amerikos suaugusiųjų.

Šis tyrimas, be abejo, paskatins diskusijas, kiek universali yra geometrija ir kaip žmonės, net niekuomet nesusidūrę su tokiais terminais kaip lygiagretės, simetrija ar status kampas, ją supranta, ir ar tai įgimta, ar šie gebėjimai išsivysto vaikystėje.

MSNBS Science News

Indijos mokslininkai nustatė, kad net 90% žiurkių smegenų neuronų, atsakingų už kvapų atpažinimą, skirtingai reaguoja į kvapus, atėjusius į kairę ar dešinę šnervę.  

Grupė mokslininkų iš Žemės ūkio mokslų universiteto iš Balgalorės (Indija) išsiaiškino, kad žiurkėms pakanka tik vieną ar du kartus pauostyti orą, kad tiksliai nustatytų kvapo šaltinį.  
'Kiekvienas žiurkių pauostymas joms suteikia pilną vaizdą apie jas supantį kvapų pasaulį, įskaitant kvapų šaltinius bei jų vietą. Tai tarsi 'stereo' uoslė,' -  sakė grupės vadovas Raghav Rajan. 'Panašiai kaip klausantis stereo garso, gaunama informacija ir apie jo sklidimo vietą ir kryptį'. Eksperimentų metu žiurkės sugebėdavo tiksliai nustatyti kvapo kryptį tik per 50 milisekundžių (0,05 s).

Ši savybė, išsivysčiusi evoliucijos procese, neabejotinai suteikia šiems graužikams pranašumų, ieškant maisto ar aptinkant pavojus.

BBC News

Rašyti komentarą (1 Komentarai)

Jeigu žmonės, dirbdami darbą, gali mokytis ir tobulėti, kodėl to negalėtų padaryti programinė įranga? Nors jau yra sukurta programų, kurias galima 'apmokyti', tačiau sukurti tokias programas, kurios pačios 'mokytųsi' ir net keistų savo programinį kodą  darbo metu, yra gerokai sudėtingiau.  

Princetono Universiteto mokslininkai sukūrė prototipus tokių programinės įrangos algoritmų, kurie mokosi, analizuodami tokius duomenis, su kokiais programa prieš tai nebuvo dirbusi, ir pati prisiderina prie jų, kad galėtų kuo geriau apdoroti tokio tipo duomenis. Šie algoritmai sukurti taip, kad analizuotų, kaip pateiktų duomenų dalys galėtų atitikti tam tikras kategorijas, vietoj to, kad mėgintų tirti duomenų visumą, o po to juos pradėtų nagrinėti detaliai.

Pasirodė, kad nors kiekviena duomenų dalis yra parinkta atsitiktiniu būdu, jų elementai išlieka santykinai nedideliame pasiskistymo diapazone, ir algoritmas gali greičiau suprasti kokie tai duomenys, be to, algoritmas gali 'pasitobulinti', išanalizavęs pakankamai nedidelį duomenų dalių skaičių. Kol kas tyrėjai sukūrė du 'besitobulinančius' algoritmus - vieną rūšiuojantį duomenis tam tikromis tvarkomis, kitą - juos skirstantį į grupes.

Tai nemažas žingsnis į priekį kuriant programas, kurios galės pačios keisti savo kodą darbo metu.

Self-Improving Algorithms, ACM-SIAM Symposium on Discrete Algorithms, January 22-24, 2006, Miami, Florida

Dr. Orson Sutherland su kolegomis iš Australijos Universiteto Plasmos ir reaktyvinės traukos grupės  kartu su ESA (Europos komsinė agentūra, European Space Agency) sukūrė patobulintą jonų čiukšlės variklį kosminiams laivams. Jis net keturis kartus efektyviau naudoja kurą lyginant su analogiskais varikliais, ir net 10 kartų - lyginant su raketa, kuri pristatė ESA zondą Smart-1 į Mėnulį.

Tai suteikia vilties, kad realiomis taps kosminės kelionės į tolimesnes Saulės sistemos planetas, kaip Plutonas, ir jos netruks tiek ilgai, kad astronautai grįžtų į Žemę tik po dešimčių metų.
Nors ši technologija žinima jau apie 40 metų, mokslininkams pavyko ją smarkiai patobulinti visai nedideliais pakeitimais: jonų čiurkšlės variklis, pavadintas dviejų pakopų keturių elektrodų varikliu (Dual Stage Four Grid Thruster, DS4G), turi papildomą, ketvirtą elektrodą, greitinantį jonus.
Jonų variklis naudoja šiuos elektrodus, kad ištraukti jonus iš plazmos (paprastai ksenono dujų), kurie vėliau yra fokusuojami į pluoštus, dėl aukštos įtampos greitėja ir pereina pro elektrodų plyšius, taip sukurdami varomąją jėgą.

Iki šiol buvo naudojami tik trys elektrodai, tarp kurių būdavo sukuriama 5000 voltų įtampa – didesnė įtampa priversdavo jonus ne tik išlėkti per elektrodų skyles, bet ir atsimušti į juos, taip tiek gadinant elektrodus, tiek mažinant variklio efektyvumą.
Sutherland surado būdą pridėti ketvirtą elektrodą ir padidinti bendrą įtampą iki 30000 voltų, išvengiant jonų atsimušimo į elektrodus. Kuo didesnė įtampa, tuo didesnį greitį įgauna jonai ir taip sukuria didesnę variklio trauką.

Šis variklis išmesdavo jonus 210 000 m/s greičiu. Jonų variklis pranašesnis prieš cheminį (deginantį raketinį kurą) ir tuo, kad gali veikti nuolat, taip leidžiant geriau valdyti kosminį laivą.
Tačiau jam reikia ir daugiau energijos plazmai kurti ir aukštai įtampai palaikyti, todėl galbūt ateityje tam bus panaudota branduolinė jėgainė. Smart-1 pakako ir fotoelementų, tačiau ir jo kelionė nebuvo ilga, be to, toliau nuo Saulės fotoelementai nustotų veikti.

Jonų čiurkšlės variklis

News in Science

Šaltasis pasaulis, pavadintas Ksena (angl. Xena), mažų mažiausiai turi tiek pat teisių vadintis planeta, kaip ir Plutonas, kadangi pagal paskutines studijas Ksena tikrai yra didesnė už Plutoną. Pirmą kartą astronomai pastebėjo Kseną, kuri tuomet buvo geriau žinoma formaliu UB 313 pavadinimu, 2003 metais, nors apie atradimą oficialiai buvo paskelbta tik 2005 metais.
Iki oficialaus paskelbimo jau buvo žinoma, jog planeta yra gana toli, kartais net tris kartus toliau nuo Saulės nei Plutonas. Pagal planetos ryškumą ir nuotolį buvo nustatyta, jog ji turėtų būti šiek tiek didesnė už Plutoną, įskaitant, kad ji, kaip ir Plutonas, atspinti šiek tiek daugiau nei pusę į ją krentančios Saulės šviesos.

Kad tiksliau įvertintų Ksenos dydį, Frankas Bertoldis ir jo kolegos  iš Bonos universiteto Vokietijoje matavo Ksenos ryškį ties 1,2 mm bangos ilgiu, naudodami Ispanijos Sierra Nevada teleskopų junginį. Šio ilgio bangas planetos spinduliuoja nepriklausomai nuo paviršiaus atspindžio koeficiento. Jų intensyvumas priklauso nuo to, kiek Saulė įšildo planetos paviršių. Naudojant šį tobulesnį metodą buvo nustatyta, jog Ksenos diametras yra apie 3000 km. Ji apie 30% didesnė už Plutoną. Dar tikslesni matavimai naudojant Hablo (angl. Hubble) teleskopą leis įvertinti planetos dydį 50 km tikslumu.  

Ksena (NASA/JPL nuotrauka)

NewScientist

Rašyti komentarą (2 Komentarai)

Mokslininkai iš Mičigano universiteto ir Kolumbijos universiteto neseniai tyrė, kaip žmonės įvertina draugų sugebėjimą juos gerai pažinti pagal tai, kokius filmus ar restoranus draugai jiems siūlo. Tyrėjai nustatė, kad mes linkę labiau pervertinti savo artimus draugus nei pažįstamus. 
'Ar jūs manote, kad jūsų draugai jus gerai pažįsta? Dar kartą pagalvokite apie tai,' rašo Andrew D. Gershoff (Mičigano universitetas) ir Gita Johar (Kolumbijos universitetas) savo straipsnyje. 'Mes blogiausiai įvertiname savo artimiausius draugus. Tai labai svarbu, kadangi nuo mūsų požiūrio į draugus labai priklauso tai, ar esame linkę pasitikėti savo draugų patarimais ir žodinėmis rekomendacijomis'.

Kodėl mes galvojame, kad mūsų draugai mus geriau pažįsta, nei yra iš tikrųjų? Gershoff ir Johar tai bando paaiškinti tuo, kad iš tikrųjų mes norime išsaugoti draugystę. ‘Mes norime tikėti, kad esame svarbūs kitiems, ypač tiems, kuriais rūpinamės. Todėl, kada mes galvojame apie savo artimus draugus, mes labiau norime tikėti, kad jie mus geriau pažįsta, lyginant su ne tokiais artimais draugais, ir todėl dažnai pervertiname savo artimiausius draugus˙.
Tyrėjų teigimu, mūsų artimiausių draugų rekomendacijos apie tokius skonio dalykus, kaip filmai ar restoranai, gali būti ne tokios svarbios, kokiomis jas laikome. Vis dėlto, 'draugystė yra šis tas daugiau negu gauti geras rekomendacijas'.

Eureka Alert 

Sidnėjaus universiteto doktorantas Peter Liddicoat, analizuodamas lengvųjų metalo lydinių, naudojamų aviacijos pramonėje, struktūrą, padarė įdomų atradimą.

Tiriant lydinius stipriame elektriniame lauke žemose temperatūrose, buvo tarsi 'atplėšiami' pavieniai medžiagos atomai, kurie vėliau buvo identifikuojami ir atvaizduojami trimatės kompiuterinės grafikos pagalba.
Pasirodė, kad metalų, esančių lydiniuose – aliuminio, cinko ir vario - atomai sudaro nedideles sankaupas – klasterius, kurie ir lemia tokias lydinio savybes, kaip atsparumas, kietumas, lankstumas ar tąsumas.
Jau ir seniau buvo teorijų, teigiančių, kad šias lengvųjų lydinių savybes lemia tam tikras atomų grupių išsidėstymas medžiagos tūryje, tačiau pirmą kartą tai pavyko įrodyti tiesiogiai.
Peter Liddicoat mano, kad šis tyrimas labai padės modeliuoti ir pagaminti lydinius su reikiamomis fizinėmis savybėmis.

Aliuminio, magnio ir cinko lydiniai paprastai yra kietinami 460 C temperatūroje, po to atšaldomi vandeniu ir vėl kaitinami iki 150 C. Po 60 sekundžių medžiaga tampa dvigubai kietesnė, nei ją apdirbant kitais būdais. Šis procesas yra žinomas jau 50 metų ir buvo atrastas bandymais, tačiau kodėl – iki šiol paaiškinta nebuvo.
'Daugeliu atveju naujų metalo liejinių kūrimas panašus į įmantraus maisto gaminimą – niekada tiksliai nežinai kas gausis', - sako Liddicoat. 'Mes pamėginome į šiuos procesus įnešti šiek tiek mokslo'.

Cinko, aliuminio ir magnio atomų klasteriai (kompiuterinio modeliavimo vaizdas, Peter Liddicoat )

News in Science

2005 metai buvo patys šilčiausi per pastarąjį šimtmetį, teigia NASA mokslininkai. Klimatologai iš NASA Goddard Erdvės tyrimų instituto (GISS) (Niujorkas) pastebi, kad aukščiausia pasaulio metinė vidutinė temperatūra fiksuojama daugiau nei šimtą metų.

Norėdami įvertinti, ar pasaulio klimatas šyla ar šąla, mokslininkai naudoja temperatūros rodmenis iš įvairių oro stočių ant žemės, taip pat satelitinius jūros paviršiaus temperatūros matavimus nuo 1982 metų, bei ankstesniųjų metų duomenis, gautus iš laivų. 
Iki šiol šilčiausi šimtmečio metai buvo 1998-ieji, kada El Nino, stipri, šilta vandens srovė rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, prisidėjo prie pasaulio metinės temperatūros pakilimo. Vis dėlto svarbu tai, kad šiuo metu vidutinė aukščiausia metinė pasaulio temperatūra yra panaši į 1998 metų, net ir be El Nino pagalbos.
Analizės rezultatai rodo, kad stiprus atšilimo procesas tęsiasi. Pasaulio temperatūra nuo 1970 metų vidurio iki dabar padidėjo apie 0,6º C. Bendras atšilimas praėjusiame šimtmetyje buvo apie 0,8° C. 

'Penki šilčiausi pastarojo šimtmečio metai buvo per paskutiniuosius aštuonis metus,' teigia James Hansen, NASA GISS direktorius. Tai buvo 2005, 1998, 2002, 2003 ir 2004 metai (išvardinti šiltumo mažėjimo eile).

Medical News Today

Mokslininkų iš Šv. Judo vaikų ligoninės (Memfis, JAV) teigimu, visi paukščių gripo virusai, kuriuos jie ištyrė, turi unikalų geną, kuris nerandamas žmonių gripo viruso sudėtyje. Šis unikalus genas greičiausiai yra svarbiausia priežastis, dėl ko H5N1 paukščių viruso padermė yra tokia virulentiška (galinga).

Mokslininkai ištyrė daugiau nei 11000 gripo virusų. Komandos vadovas dr. T. Webster teigia, kad keletas šių virusų kilę jau 1976 m. 7000 tirtų pavyzdžių yra paukščio gripo virusai.
Dėl gripo viruso mirė apie 40 mln. žmonių per 1918 metų Ispanijos gripo pandemiją.

Nežinoma, kaip ilgai H5N1 virusas žudė paukščius. Pirmasis žmogus nuo H5N1 infekcijos mirė 1997 metais. Po to keletą metų nieko nenutiko, kol 2003 metais užsikrėtė virš 160 žmonių, iš jų apie pusė mirė (nuo 2003 metų nuo paukščių gripo mirė virš 100 mln. paukščių).

Mokslininkai bijo, kad H5N1 paukščių gripo virusas gali mutuoti ir tapti lengvai perduodamas tarp žmonių.

Medical News Today

Rašyti komentarą (4 Komentarai)