Matyt kai kuriems žmonėms nėra ko per daug didžiuotis kad jie gerai įsimena veidus.
Kaip nustatė Anglijos ir Australijos mokslininkai iš Kembridžo ir La Trobe universitetų, kamanės irgi gali prisiminti skirtingų žmonių veidus kelias dienas.
Tyrimo metu joms buvo rodomi tokios pačios nespalvotos žmonių nuotraukos, kokios yra naudojamos ir žmonių atminties testams atlikti. Už teisingą atsakymą kamanėms tekdavo saldus maistas, už neteisingą – rūgštus, ir jos puikiai susidorojo su savo užduotimi.
Greičiausiai šis naujai atrastas kamanių sugebėjimas susijęs su poreikiu atskirti įvairias gėlių rūšis. Tiesa sakant, tai dar vienas iš daugelio pastarojo meto atradimų, patvirtinančių, kad visai nereikia turėti didelės apimties smegenis, norint atlikti gana sudėtingus veiksmus – orientuotis labirinte, susieti daiktus su jų forma, kvapais, kaupti patirtį.

'Kartais aš susimąstau, ką gi mes darome su savo dviejų kilogramų smegenimis, jeigu beveik tą patį gali padaryti vabzdžiai, turintys 20 tūkstančių kartų mažesnes smegenis', - sakė Mandyam Srinivasan, mokslininkė iš Australijos nacionalinio universiteto. Veidų pažinimas yra nelengvas dalykas, ir iki šiol yra tobulinamos įvairios biometrijos ir saugumo kompiuterinės programos, galinčios tai padaryti.

Iš kitos pusės, tai įrodo, kad ir nedidelis neuronų skaičius gali atlikti sudėtingas užduotis, ir tai suteikia vilties, kad  galbūt kada nors ateityje bus galima gydyti žmones, kuriems dėl įvairių priežasčių buvo pažeistos smegenys ir jos prarado dalį savo galimybių.

Discovery Channel

Nustačius, kad įprastiniai plovimo metodai, naudojami šalinti mikrobus nuo šviežių vaisių ir daržovių, yra mažai efektyvūs, Žemės ūkio tyrimų tarnybos (ŽŪTT) mokslininkai nutarė sukurti geresnes technologijas, kurias būtų galima pritaikyti pakavimui ir perdirbimo pramonėje.
Mikrobiologas Bassam A. Annous iš ŽŪTT Rytų regioninio tyrimų centro ir jo kolegos kuria tokias technologijas, kuriomis būtų galima pašalinti ar padaryti neaktyviais patogenus, esančius ant šviežios ar minimaliai apdorotos produkcijos.
Bakterijos gali labai greitai prisikabinti prie produktų paviršių ir čia formuoti bioplėveles, kurios padeda jiems daugintis ir išgyventi. Bioplėvelę sudaro daugybė mikrobų, prisikabinusių prie paviršiaus bei vienas prie kito bakterijų polimerais (sudėtiniais angliavandeniais). Šis polimerinis dangalas gali apsaugoti bakterijų ląsteles nuo įvairių antimikrobinių junginių poveikio, pavyzdžiui, chloro.

Žmogaus patogenas salmonelė ( Salmonella ) dažnai sukelia maisto toksinių infekcijų proveržį. Pavyzdžiui, salmoneles sunku pašalinti nuo melionų paviršiaus, kadangi jos prisikabina sunkiai prieinamose vietose ir suformuoja bioplėvelę. Tai padeda patogenui išvengti dezinfekuojančių tirpalų poveikio. Išgyvenusios salmonelių ląstelės gali patekti nuo meliono paviršiaus į vidinius jo audinius vaisių pjaustant.

A. Annous ir jo kolegos tyrė, kaip salmonelės suformuoja bioplėveles. Jie pastebėjo, kad salmonelių ląstelių sugebėjimas formuoti bioplėveles ant plastikinių ar nerūdijančio plieno paviršiaus yra priklausomas nuo fimbrijų (į plaukelius panašios struktūros) ir celiuliozės, kuri padeda ląstelėms prisikabinti ir kolonizuoti paviršių, gamybos. Salmonelės pradeda formuoti bioplėvelę, vos tik prisikabina prie meliono žievės, greitai augant ir išskiriant polimerus.

Šios naujos žinios padeda geriau suprasti, kodėl salmonelės išgyvena gana nepalankiomis mikrobams sąlygomis.

Science Daily

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Tas, kas teigia, kad smegenų dydis neturi reikšmės, nuo šiol turėtų dukart gerai pagalvoti prieš tai sakydamas, kadangi naujas tyrimas atskleidė smegenų dydį turint įtakos intelekto lygiui.

Tyrimą atliko mokslininkai iš McMaster universiteto ir nustatė, kad nors žmonės su didesnėmis smegenimis buvo aukštesnio intelekto ir kad yra skirtumų tarp moterų ir vyrų. Moterų verbalinis intelektas yra labai susijęs su smegenų dydžiu. Beje, tą patį galima pasakyti tik apie dešiniarankius vyrus, o tai reiškia, kad vyrams svarbus yra smegenų asimetrijos faktorius.

Tyrime dalyvavo 100 savanorių, kurie sutiko, kad jų smegenys būtų matuojamos po jų mirties.

Tyrimas atskleidė, kad erdvinis intelektas taip pat susijęs su smegenų dydžiu moterims, bet ne taip stipriai, kaip verbalinis. Tuo tarpu vyrų erdvinis intelektas nesusijęs su bendru smegenų dydžiu.

Smegenų dydis mažėja su amžiumi vyrams nuo 25 iki 80 metų, tačiau moterims amžius labai mažai veikia smegenų dydį. Kol kas dar nežinoma, kokie apsauginiai faktoriai (genetiniai, hormoniniai ar aplinkos) tą įtakoja.

Mokslininkai ateityje planuoja išsamiau ištirti smegenų dydžio ir intelekto sąryšį.

Health AllRefer

Neptūnas ir jo didžiausias mėnulis Tritonas gali tapti kosminės misijos tikslu, jei šį projektą siūlantys mokslininkai būtų palaikyti JAV kongreso ir vyriausybės.
Kol kas tik vienas erdvėlaivis, Voyager 2, praskrido pro Neptūną 1989-aisiais.
Toks projektas kainuotų ne mažiau nei 3-4 milijardus JAV dolerių, ir, net patvirtintas, galėtų įvykti ne anksčiau nei po dešimties metų, o pati kelionė iki 4,6 milijardų kilometrų nutolusios planetos ir atgal truktų apie 18 metų.
Neptūnas yra aštuntoji Saulės sistemos planeta, esanti tarp Urano ir Plutono.
Voyager 2 atsiųsta informacija parodė, kad tai mėlynas milžinas su labai aktyvia atmosfera – vėjo greitis gali siekti net 300 m/s, taip pat Neptūnas turi ir žiedus.

Dar įdomesnis gali būti Tritonas, kuris greičiausiai nėra natūralus palydovas, bet dangaus kūnas, atkeliavęs iš kitos Visatos dalies ir sugautas Neptūno gravitacinio lauko. Jis geologiškai aktyvus, paviršiuje buvo pastebėti ir azoto geizeriai.

Numatoma, kad kosminis laivas turėtų būti apie 36 tonas sveriantis gigantas su atomine jėgaine ir jonų čiurkšlės varomąja sistema. Jis galėtų pasiųsti zodus į planetą, kurie, prieš sugniuždomi atmosferos slėgio, spėtų atsiųsti vertingų duomenų, o pats nusileisti ant 2700 km skersmens Tritono, kas būtų sudėtinga užduotis dėl retos Tritono atmosferos, kurioje negalima panaudoti parašiutų.

Be abejo, šis NASA pasiūlymas dar nereiškia, kad jis bus įgyvendintas, tačiau jis leis mokslininkams įvertinti tokio projekto galimybes ir nubrėžti ateities planų gaires.

BBC News

Keletas juodojo šokolado plytelių, vartojamų kasdien, gali sumažinti rimtų širdies ligų riziką, atitolinant aterosklerozės išsivystymą.

Mokslininkai iš Ciūricho ligoninės universiteto ištyrė 20 rūkančių vyrų, turinčių didesnę aterosklerozės riziką, stebėdami juodojo ir baltojo šokolado įtaką arterinio kraujo spaudimui.

Tiriamieji buvo paprašyti parą laiko nevartoti maisto, turinčio daug antioksidantų, jiems buvo duodama suvalgyti 40 gramų šokolado.

Po dviejų valandų ultragarsiniu tyrimu nustatyta, kad juodasis šokoladas, turintis 74 proc. kakavos, žymiai pagerino kraujo tekėjimą arterijomis, kai tuo tarpu baltasis šokoladas, turintis keturis proc. kakavos, neturėjo tokio poveikio.

Mokslininkų manymu, reikalingi tolimesni tyrimai. Jie spėja, kad teigiamą poveikį greičiausiai turi antioksidantai, esantys juodajame šokolade.

'Vien tik nedidelis kasdieninis juodojo šokolado vartojimas gali žymiai padidinti antioksidantų suvartojimą ir teigiamai veikti kraujagysles,' teigia mokslininkai.

Medline Plus

Neseniai Amerikos gastroenterologijos žurnale paskelbtas tyrimas, kuriuo atskleista, kad dietos ypatumai gali įtakoti adenomų ar nepiktybinių polipų gaubtinėje žarnoje išsivystymą.

Šiame tyrime dalyvavusiems virš 1500 pacientų buvo išoperuoti polipai gaubtinėje žarnoje. Jie visi suteikė informacijos apie savo dietą. Praėjus vieneriems ir ketveriems metams, tiriamiesiems gaubtinės žarnos apžiūra, siekiant nustatyti, ar atsinaujino polipai. Tiems, kurie vartojo daugiau perdirbto maisto, nustatyta didesnė adenomų gaubtinėje žarnoje išsivystymo rizika. Tiems, kurie vartojo daugiau baltos mėsos, pavyzdžiui vištienos, nustatyta mažesnė rizika.

'Gauti rezultatai pakartoja ankstesnių tyrimų rezultatus, kad tam tikri dietiniai veiksniai gali būti svarbūs polipų ar vėžio gaubtinėje žarnoje išsivystymui' - teigia Douglas Robertson, pagrindinis tyrėjas.

Ankstesnių tyrimų metu tirta, ar skaidulų vartojimas įtakoja adenomų ir vėžio išsivystymą gaubtinėje žarnoje. Beje, šių tyrimų metu nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys. Tokie patys rezultatai gauti, tiriant riebalų ir raudonos mėsos vartojimo įtaką.

Remiantis Nacionalinio vėžio instituto ir JAV nacionalinių sveikatos institutų duomenimis, gaubtinės žarnos vėžys yra trečias pagal dažnumą, nesusijusių su odos vėžiu grupėje, vyrams (po prostatos vėžio ir plaučių vėžio) ir moterims (po krūties vėžio ir plaučių vėžio). Dėl gaubtinės žarnos vėžio JAV miršta daugiau nei 57000 žmonių kasmet.

Science Daily

Niekam nėra paslaptis, kad vaikai mėgsta saldumynus ir saldžius gėrimus. Taip pat žinoma, kad saldumynai vaikams veikia kaip analgetikas, mažindamas jų skausmo suvokimą. Mokslininkai iš Monelio cheminių pojūčių centro žurnale 'Pain' (Skausmas) praneša, kad saldumynų nuskausminantis efektas priklauso ir nuo to, kaip vaikai mėgsta saldumynus, ir nuo vaikų svorio.
'Kai kurie vaikai mėgsta saldumynus ne vien todėl, kad jiems patinka saldus skonis, bet ir dėl to, kad saldumynai leidžia jiems gerai jaustis,' aiškina autorė dr. Julie Mennella.

Tyrimo metu sacharozės tolerancija buvo tiriama 198 vaikams, skirstant juos į grupes nuo 5 iki 10 metų, bei jų motinoms. Nustatyta, kad vaikai labiau mėgsta didesnę sacharozės koncentraciją, nei suaugusieji. Jų mėgstama sacharozės koncentraciją atitinka maždaug 11 arbatinių šaukštelių cukraus stiklinėje vandens. Nustatyti ir individualūs skirtumai amžiaus grupėse. Apie pusė vaikų ir ketvirtadalis motinų labiau vertino 24 proc. sacharozės koncentraciją (14 arb.š. stiklinėje vandens) ar didesnę.

Norint įvertinti atsaką į skausmą, tyrėjai naudojo klasikinį modelį, žinomą kaip šalčio testą: buvo matuojama, kiek ilgai asmenys gali išlaikyti savo rankas šaltoje (10ºC) vandens vonioje. Šalčio testas buvo kartojamas dukart: pirmiausia asmenims, turintiems 24 proc. sacharozės tirpalą burnoje, antrą kartą - su vandeniu burnoje.
Normalaus svorio vaikams skausmą mažinančios sacharozės savybės buvo susiję su tuo, kaip labai vaikai mėgsta saldumynus: sacharozė labiau mažino skausmo suvokimą tiems vaikams, kurie mėgsta didesnes sacharozės koncentracijas. Vis dėlto, sacharozės, kaip analgetiko, efektyvumas, buvo mažesnis vaikams, turintiems antsvorį.
Skirtingai nuo vaikų, sacharozės nuskausminantis poveikis motinoms nepasireiškė.

Science Daily

Puolant plėšrūnams, jūrų šliužai ginasi nuo šių, į vandenį išskirdami galingą rašalinį skystį, susidedantį iš vandenilio peroksido, amoniako ir kelių rūgščių. Tyrėjų komanda nustatė, kad šios išskyros yra gaminamos iš įprastų inertinių cheminių medžiagų, esančių atskirose šliužų liaukose. Atradimas publikuotas gruodžio 16 d. internetiniame Eksperimentinės biologijos žurnale.

Tyrėjų komanda, vadovaujama Džordžijos universiteto biologo Charles Derby, tyrė rašaliniame skystyje ir jūrų moliuskų Aplysia liaukose esančias chemines medžiagas: L-liziną, L-argininą ir fermentinį baltymą, vadinamą escapinu. Ankstesniais tyrimais Derby komanda nustatė, kad escapinas dalyvauja cheminėje reakcijoje su L-lizinu ir L-argininu, kuomet ir susidaro apsauginis skystis. Panaudojant įvairias chemines medžiagas ir molekulinę techniką, mokslininkai nustatė, kad opalinėje liaukoje iš L-lizino ir L-arginino susidaro lipnus baltas išskyrų komponentas, o kitoje liaukoje yra escapino, ir čia gaminamas purpurinį dažas. ‘Aplysia organizme nekenksmingos medžiagos būna atskirai, jos išskiriamos į mantijos ertmę vienu metu, kada to reikia,' - aiškina Derby. 'Toks mechanizmas užtikrina moliuskams galimybę pasprukti nuo juos puolančių plėšrūnų.'

Ankstesniais tyrimais Derby ir jo kolegos nustatė išskiriamą skystį turint antimikrobinių savybių, atsirandančių dėl cheminės reakcijos tarp escapino ir L-lizino. Dabar mokslininkai tiria šį cheminį procesą. 'Antimikrobinės savybės galbūt reikalingos, norint apsisaugoti nuo plėšrūnų,' - teigia Derby. 'Tačiau gali būti, kad skystis veikia kaip antimikrobinė priemonė, padedanti moliuskui apsaugoti savo žaizdas nuo infekcijos.'

Derby komanda, kuri atrado escapiną ir turi laikiną jo genetinės sekos patentą, siekia ištirti baltymą ir ieškoti jo, kaip antimikrobinio junginio, pritaikymo medicinoje ir jūros pramonėje. 

Science Daily

Ricinų aliejus yra vienas pasaulyje labiausiai vertinamų pramoninių aliejų. Ricinų aliejus pasižymi savo unikalumu: jis vartojamas kaip alyva galingiems mechanizmams sutepti, taip pat naudojamas riebalų, vaistų, dažų gamyboje ir t.t.
Vis labiau aiškėja, kaip ricinmedžiuose šis aliejus gaminamas. Mokslininkai kartu su Žemės ūkio tyrimų tarnyba (ŽŪTT) Albanijoje šiuo metu knaisiojasi po paslaptingojo mechanizmo paslaptis.
ŽŪTT chemikas Thomas A. McKeon dirbo ŽŪTT Vakarų regiono tyrimų centre Albanijoje kartu su chemiku Jiann-Tsyh Lin ir molekulinės biologijos specialistu Xiaohua He.
Mokslininkai pirmą kartą atskleidė, kad genas, vadinamas RcDGAT, priverčia ricinmedžių aliejuje atsirasti pagrindiniam aliejaus komponentui – ricinoleatui.
Ricinoleatas yra saugus ir neturi sudėtyje ricino – ricinų aliejaus natūralios toksinės medžiagos.
Mokslininkai jau pereitais metais pateikė dokumentus geno patentavimui. Šiuo metu tyrėjai tęsia laboratorinius eksperimentus su naujai nustatytu genu, norėdami inkorporuoti jį į mielių ląsteles.

Science Daily

Archeologas William Saturo paskelbė, kad jam Gvatemaloje, San Bartolo vietovėje, jam pavyko aptikti senovinę majų freską, kuri buvo paslėpta nuo žmonių akių daugiau nei du tūkstančius metų.
Freska, nutapyta apie 100-uosius metus prieš Kristaus gimimą, ir, kaip mano William Saturo, vaizduoja keturias majų dievybes ir Žemės sukūrimo sceną.

Viena dievybė stovi vandenyje ir siūlo žuvį, tai simbolizuoja povandeninį pasaulį, kita – stovinti and žemės ir aukojanti elnią – žemės simbolis, trečioji, skraidanti ore ir siūlanti kalakutą – dangaus simbolis, o ketvirta freskoje, rojaus dievybė, stovi gėlių – dievų maisto – lauke.
Freska yra puikiai išsilaikiusi, ji buvo nutapyta ant kambario, prisišliejusio prie piramidės, sienos, vėliau šis kambarys buvo užverstas žemėmis ir pamirštas.

Netoliese archeologai surado ir seniausią iš žinomų majų kapaviečių, datuojamą maždaug 150-aisiais metais prieš mūsų erą.

NBC News

Exxon mobile Corp. savo metiniame pranešime paskelbė, kad energijos poreikis per ateinančius 25 metus išaugs net 60 %.
2030-aisiais žmonijos poreikiams patenkinti reikės 334 milijonų barelių naftos ekvivalento energijos resursų per dieną, tuo metu kai 2000-aisiais buvo suvartojama maždaug 205 milijonai barelių.
Naftos suvartojimas augs maždaug 1,4 % per metus, dujų – 1,8 %, ir šie du energijos šaltiniai sudarys apie 60% bendrojo energijos balanso.

Didžiąja dalimi augimą skatins besivystančiųjų šalių poreikiai, o OPEC šalys, norėdamos patenkinti naftos 'troškulį', 2030 metais turės siurbti bent 47 milijonus barelių per dieną, arba 40% daugiau nei šiuo metu.
Numatoma, kad šalių, nepriklausančių OPEC, naftos išgavimas nustos augti po 2010 metų, taigi OPEC rinkos dalis ir įtaka augs.
Exxon vertina, kad likusios naftos atsargos yra maždaug 2,2 trilijono (10¹²) barelių, o Šiaurės Amerikos suvartojamas kiekis augs maždaug 0,5% per metus, tačiau nuo 2030 metų naftos produktų gamyba joje pradės mažėti. Skirtingai nei JAV, Azijos šalys nustebins savo išaugusiais poreikiais, kurie per ateinančius 25 metus didės net tris kartus.

CBS News

1930 – aisiais Prancūzijos mokslininkai paskelbė verdiktą – bitės skraidyti negali.
Žinoma, jie puikiai žinojo, kad jos vis tik skraido, bet pagal jų skaičiavimus tai prieštaravo aerodinamikos dėsniams. Jų nuomone, bičių sparnai yra tiesiog per maži, kad galėtų sukurti keliamąją jėgą, pakankamą tokiems santykinai dideliems ir sunkiems vabzdžiams pakelti į orą.

Tačiau pasirodė, kad bičių sparnai gerokai skiriasi nuo nejudančių lėktuvo sparnų, nes bitės ne tik plasnoja jais 240 kartų per sekundę greičiu, bet ir gali juos sukioti, taip sukuriant oro sūkurius, kurie ir pakelia jas į orą. Ši aerodinamika nebuvo žinoma praėjusio amžiaus mokslininkams, ir tik neseniai grupė Kalifornijos technologijos instituto tyrinėtojų matematiškai aprašė bitės skrydį.
Pasirodė, kad bitės, skirtingai nei dauguma kitų vabzdžių, sparnų mostas yra gana nedidelis, tik 90 laipsnių, tačiau jų mosavimo dažnis – gerokai didesnis. Deguonies ir helio atmosferoje, imituojančioje didelį aukštį su išretėjusiu oru, bitės kiek padidina sparnų mostą, tačiau plasnojimo dažnis išlieka toks pat. Paaiškėjo, kad bitės gali sukurti ir didesnę keliamąją galią, jei tik to reikia – o bitėms neretai tenka nešioti krovinius – lervas ar gėlių nektarą.

Mokslininkų darbas šią savaitę bus publikuojamas žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences.

Scientific American

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Sparčiai brangstant įprastinių rūšių kurui, vis daugiau mokslininkų imasi tyrinėti galimą alternatyvių ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą.

Nors tradiciniai saulės energijos elementai, pagaminti iš silicio, žinomi ir tobulinami jau ilgą laiką, kol kas sunkiai sekasi mažinti jų savikainą ir efektyvumą.
Mokslininkų grupė iš Kalifornijos universtiteto (Los Angeles) paskelbė, kad jai pavyko sukurti organinį saulės elementų prototipą, naudojant gerokai pigesnes medžiagas - polimerus. Praktiškai tai specialiu šių mokslininkų atrastu 'lėto augimo' būdu sukurta plėvelė, kuri yra patalpinama tarp dviejų elektrodų ir kuri turi fotoelektrinį efektą, tai yra šviesos fotonai gali joje išmušti elektronus, lygiai taip pat, kaip ir silicio saulės elementuose.

Jeigu pavyktų pasiekti geresnį tokių elementų naudingumo koeficientą, jie labai praverstų nedaug energijos naudojanties elektronikos įrenginiams, tuo pačiu nedidinant jų kainos.

ABC News

Amerikos gastroenterologų asociacijos (AGA) žurnale 'Gastroenterologija' atspausdintame straipsnyje rašoma, kad žmonės, turintys didesnę riziką sirgti kepenų ligomis, gali žymiai sumažinti šią riziką, išgerdami per dieną daugiau nei du puodelius kavos ar arbatos. Šis profilaktinis efektas pasireiškia tik žmonėms, turintiems didesnę riziką sirgti kepenų ligomis dėl dažno alkoholio vartojimo, antsvorio ar diabeto.
Remiantis Sveikatos statistikos Nacionalinio centro duomenimis, kiekvienais metais nuo lėtinių kepenų ligų miršta apie 28000 žmonių, ir daugiau kaip 5 mln. žmonių serga lėtinėmis kepenų ligomis ir ciroze Jungtinėse Valstijose.
'Kol kas būtų per drąsu skatinti pacientus daugiau gerti kavos ar arbatos', teigia med.dr. Constance E. Ruhl, kuri atliko tyrimą kartu su kolega med. dr. James E. Everhart. 'Mes tikimės, kad gauti rezultatai paskatins mokslininkus, tiriančius kepenų ligų progresavimą, tęsti tyrimus šioje srityje'.

Tyrime dalyvavo 9849 dalyviai. Kavos ir arbatos suvartojimas buvo skaičiuojamas puodeliais. Tiriamieji suvartojo nuo 0 iki 16 puodelių per dieną, vidutiniškai - po du puodelius per dieną. Nustatyta, kad tiems, kurie išgerdavo daugiau nei du puodelius kavos ar arbatos kasdien, lėtinės kepenų ligos išsivystė perpus mažiau, nei tiems, kurie išgerdavo mažiau nei vieną puodelį per dieną.
Per pastaruosius keletą metų vis stiprėjo prielaida, kad kava mažina cirozės ir kepenų vėžio riziką. Šis tyrimas patvirtina galimą kavos profilaktinį efektą nuo lėtinių kepenų ligų ir cirozės.
'Tyrimu mes nustatėme, kad kofeinas buvo iš dalies atsakingas už apsauginį efektą. Vis dėlto, dar reikėtų atlikti klinikinius kofeino veikimo mechanizmo tyrimus', teigia Dr. Ruhl.

Science Daily

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Tyrimo duomenimis šiuo metu su ŽIV virusu visame pasaulyje gyvena 40,3 milijonai žmonių, apie 5 milijonai iš jų užsikrėtė 2005 metais. Įspėjama, kad epidemijos Rytų Europoje ir Centrinėje bei Rytų Azijoje auga. Tačiau tyrimo ataskaitoje dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad tam tikrose grupėse sergančiųjų skaičius sumažėjo, pavyzdžiui, tarp sekso paslaugas teikiančių asmenų Tailande ir Kambodžoje. Kitos grupės, kuriose švietimas ir prevencijos pastangos padėjo sumažinti užsikrėtusių ŽIV skaičių, yra jauni Ugandos gyventojai, intraveninius narkotikus naudojantys asmenys Ispanijoje ir Brazilijoje ir homoseksualūs vyrai visose Vakarų šalyse. Ataskaitoje teigiama, kad 2005 metais daugiau nei 3 milijonai žmonių mirė nuo ligų, susijusių su AIDS, daugiau nei 500000 iš jų buvo vaikai. Afrikos Sacharos regionas vis dar labiausiai kenčia nuo ŽIV/AIDS. Šiame regione gyvena du trečdaliai asmenų, sergančių ŽIV (25,8 milijonai). 2005 metais šiame regione nuo ligų, susijusių su ŽIV mirė 2,4 milijonai žmonių, o dar 3,2 milijonai užsikrėtė šiuo virusu. Gerokai pagerėjo ŽIV gydymas, nes vaistai nuo šios ligos dabar pasiekia daugiau žmonių visame pasaulyje. Dabar gydomi yra ne tik turtingų Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos šalių gyventojai. Gydymo pasiekiamų teritorijų dalis Argentinoje, Brazilijoje, Čilėje ir Kuboje dabar viršija 80 procentų. Tačiau situacija vis dar sudėtinga neturtingiausiose pasaulio šalyse. 2005 metų viduryje geriausiu atveju vienas iš 10 afrikiečių ir vienas iš septynių azijiečių gaudavo jiems būtinus vaistus. AIDS epidemija kol kas pralenkia pasaulinius mėginimus ją sustabdyti. Šioje srityje būtina pereiti nuo trumpalaikių projektų prie ilgalaikių. Reikia didesnių investicijų į saugaus sekso kampanijas homoseksualiems vyrams ir Afrikos gyventojams. Ši ataskaita primena, kad panašios kampanijos iš tiesų svarbios.

Visa UNaids ataskaita (anglų kalba)

BBC News

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Našlaičių gyvenimas sudėtingas, ypatingai Rytų Europoje, kur valstybinių institucijų rūpinimasis kartais apsiriboja maitinimu ir pervystymu su minimaliu bendravimu. Šis nesirūpinimas gali padaryti didžiulę emocinę ir fizinę žalą, ypač didelės įtakos turinčią vaiko neurobiologijai. Naujo tyrimo duomenimis, iš tokių institucijų įvaikinti vaikai, kurie naujuose namuose praleidžia tris metus, vis dar turi sumažėjusį kiekį hormonų, kurie be kitų dalykų siejami su prisirišimu, rūpinimusi, bendravimu ir streso reguliavimu. Alison Wismer Fries ir jos kolegos iš Viskonsino - Medisono universiteto palygino 21 vaiką iš Milvokio ir 18 vaikų, kuriuos įsivaikino Milvokio regiono gyventojai, po to, kai pirmuosius savo gyvenimo metus jie praleido rumunų arba rusų našlaičių namuose. Naudodami šlapimo pavyzdžius mokslininkai nustatė, kad įvaikinti našlaičiai turi gerokai mažiau vazopresino - hormono, kuris vaidina svarbų vaidmenį atpažįstant šeimos narius. Tada mokslininkai paprašė dviejų grupių vaikų pažaisti interaktyvų kompiuterinį žaidimą su savo mamomis, o vėliau su nepažįstama moterimi. 30 minučių žaidime buvo kutenimo, tapšnojimo per galvą, vienas kito pirštų skaičiavimo, šnibždėjimo vienas kitam į ausį. Su gyvūnais atliktų tyrimų metu buvo įrodyta, kad panašus malonus fizinis kontaktas paskatina oksitocino (hormono, kuris atrodo padeda sukurti saugius santykius) padidėjimą, ypatingai kai prisilietimas yra giminaičio. Nors savo šeimose išaugę vaikai patvirtino tokius rezultatus, kai juos lietė mamos, našlaičiai tokios stiprios reakcijos nepademonstravo. Tyrimo autoriai teigia, kad turėjo retą galimybę stebėti vaikus, kurie augo ypatingai nenormalioje socialinėje aplinkoje, kur jais nebuvo įprastai rūpinamasi. Šio eksperimento rezultatai leidžia manyti, kad netipiškas įprastinių mechanizmų funkcionavimas gali paaiškinti, iš kur atsiranda vaikų, kuriais buvo per menkai rūpinamasi, socialinės ir emocinės problemos. Mokslininkai perspėja, kad tai nereiškia, jog vaikai visiškai negali sukurti normalių santykių, tačiau tai gali paaiškinti, kodėl jie vienodai reaguoja į nepažįstamuosius ir į savo naujas šeimas, kodėl jiems sunku susidraugauti. Tyrėjų vadovo Seth Pollak teigimu, šiuo atveju biologinis pagrindas gali paaiškinti socialines problemas ir padėti rasti būdus, kaip jas spręsti.

Scientific American

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Naujame pranešime teigiama, kad nepaisant to, jog daugėja įrodymų, jog rūkymas po to, kai diagnozuojamas vėžys turi reikšmingą neigiamą poveikį gydymo efektyvumui, bendrai išgyvenimo tikimybei, kitų vėžio formų rizikai ir gyvenimo kokybei. Iki pusės vėžiu sergančių rūkančių pacientų ir toliau rūko arba nesugebėję mesti grįžta prie šio įpročio. Publikuotame pranešime taip pat teigiama, kad rūkymo atsisakymas yra nuvertintas įrankis kovoje prieš vėžį, tačiau sveikatos priežiūros darbuotojai dažnai pamiršta patarti savo pacientams mesti. Rūkymo sukelia grėsmė sveikatai yra gerai suvokiama. Rūkymas siejamas su daugeliu svarbių ligų, pavyzdžiui, su vėžiu ir kvėpavimo takų susirgimais. Pagal neseniai atliktų tyrimų rezultatus, pacientams, kuriems buvo diagnozuotas vėžys, rūkymas taip pat siejamas su prastais gydymo rezultatais. Nepaisant šios rizikos iki 50 procentų vėžiu sergančių pacientų ir toliau rūko arba grįžta prie rūkymo pabandę mesti. Šio žalingo įpročio gydymo dėmesys buvo sutelktas į sveikus rūkalius ir kritiškai priklauso nuo rūkaliaus motyvacijos. Tyrimo duomenimis, vėžio diagnozė daugeliui rūkančiųjų yra tvirta motyvacija, todėl suteikia galimybę pradėti gydyti nuo rūkymo. Ellen R. Gritz vadovaujami mokslininkai peržiūrėjo mokslinę literatūrą norėdami pateikti išsamią ataskaitą apie metimą mesti ir vėžį, ypatingai apie įrodymais pagrįsta gydymą nuo šio žalingo įpročio. Jie nustatė, kad literatūra pateikia pakankamai įrodymų, kad pacientų, kurie metė rūkyti maždaug tada, kai jiems buvo diagnozuota liga, gydymas buvo sėkmingesnis, nei tų, kurie ir toliau rūkė. Pacientų, kurie nemeta rūkyti, vėžio gydymas rečiau būna sėkmingas, pasitaiko šalutinių gydymo poveikių atvejų, mažiau pacientų išgyvena. Nerūkančių pacientų gyvenimo kokybė taip pat geresnė. Pavyzdžiui, daugelio tyrimų metu buvo nustatyta, kad kasdieninė rūkančių fizinė ir psichologinė būklė yra prastesnė. Tyrėjai pateikia bendras išvadas apie metimą rūkyti, bet padedant mesti rūkyti vėžiu sergantiems pacientams turėtų būti atsižvelgta į daug veiksnių. Pavyzdžiui, tam tikrų farmacinių priemonių taikymas gali sukelti neigiamą poveikį arba apskatinti ligos paūmėjimą, derėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip depresija, suvartojamo alkoholio kiekis. Sukurtose gydymo gairėse siūloma derinti elgesio terapiją ir gydymą vaistais, bet tėra atlikti keli tyrimai, kurie įvertino tokio gydymo efektyvumą. Kitas trūkumas yra tai, kad visi šie tyrimai be išimties dėmesį sutelkia į vėžiu segančius pacientus, kurių vėžio forma susijusi su rūkymu. Dažna išvada yra tai, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turi didžiulės įtakos metimui rūkyti. Intervencija šiuo atveju turėtų didesnį poveikį, jeigu ji būtų pradėta iš karto po ligos diagnozės. Tarp autorių rekomendacijų yra tai, kad vėlesni tyrimai turėtų nustatyti, kokios individualios priežastys paskatina vėžiu sergančius pacientus nemesti rūkyti,. O tyrimuose turėtų dalyvauti ir pacientai, kurių vėžio forma nėra susijusi su rūkymu. Galutinė autorių išvada yra, kad pacientai, sugebantys mesti rūkyti po diagnozės ir nepradedantys vėl rūkyti vėliau, gali tikėtis geresnės gyvenimo kokybės, jų fizinė ir psichologinė būklė pagerėja, galima gyvenimo trukmė pailgėja.

Eureka Alert

Cincinačio universiteto mokslininkai nustatė, kad saldaus maisto valgymas arba gėrimas gali sumažinti su stresu siejamo hormono gliukokortikoido gamybą, kuris būti siejamas su nutukimu ir sumažėjusia imunine reakcija. Gliukokortikoidai gaminasi, kai psichologinis arba fizinis stresas aktyvuoja smegenų dalį, kuri vadinama ‘streso ašimi˙, teigė Yvonne Ulrich-Lai. Šie hormonai padeda individui išgyventi stresą ir atsigauti po jo, bet jie buvo siejami su apdidėjusiu nutukimu pilvo srityje ir sumažėjusia imunine funkcija, kai jų pasigamina daug. Kito kūno reagavimo į stresą būdo radimas ir gliukortikoido gamybos sumažinimas galėtų sumažinti tokį pavojingą sveikatai poveikį. Pristatydama tyrimą Yvonne Ulrich-Lai ir mokslininkų komanda įrodė, kad kai laboratorijos pelės pasirenka valgyti saldžius užkandžius, jų kūnai pagamina mažesnį gliukokortikoido kiekį. Mokslininkė teigė, kad saldumynai, ypatingai tie, kuriuose yra cukraus (ne dirbtinio saldiklio) gali šitaip veikti organizmą. Ji pabrėžė, kad kalba ne apie nedaug kalorijų turinčių cukraus pakaitalo variantą, nes iš tiesų buvo nustatyta, kad cukraus, o ne dirbtinių saldiklių turintys užkandžiai yra geresni vaistai nuo dviejų labiausiai žinomų streso rūšių: psichologinio ir fizinio streso. Psichologinis stresas siejamas su tokiais dalykais kaip kalbėjimas viešai, gydymasis, mylimo žmogaus netektis. Fizinio streso pavyzdžiai yra susižalojimai, ligos arba ilgalaikis peršalimas. Tyrimo metu mokslininkai žiurkių patinėliams leido ėsti maisto ir gerti vandens kiek nori, taip pat pasiūlydami jiems nedidelį kiekį cukrumi saldinto gėrimo, dirbtiniu saldikliu saldinto gėrimo arba vandens du kartus per dieną. Po dviejų savaičių žiurkėms buvo sukeltas fizinis ir psichologinis stresas. Patyrusios dviejų rūšių stresą, žiurkės, kurios vartojo cukrumi saldintą gėrimą pasižymėjo mažesniu kiekiu gliukokortikoido nei tos, kurios gėrė vandenį. Tų, kurios gėrė dirbtiniu saldikliu pasaldintą gėrimą, gliukokortikoido lygis sumažėjo tik truputį. Yvonne Ulrich-Lai atkreipė dėmesį į tai, kad nors komanda netyrė saldintų gėrimų poveikių, jie nepastebėjo, kad saldintus gėrimus vartojusių žiurkių svoris būtų pakitęs. James Herman, tyrimo bendraautorius, psichiatrijos skyriaus streso neurobiologas, teigė, kad kitas žingsnis bus nustatyti, kaip šie saldinti gėrimai sulėtina gliukokortikoido gamybą. Jis teigė, kad reikia išsiaiškinti, ar yra konkrečios smegenų dalys, kurios kontroliuoja reakciją į stresą, tada nustatyti, ar šių smegenų dalių veikimui įtakos turi cukraus turinčių užkandžių valgymas.

Science Daily 

JAV korporacija Bose sėkmingai išmėgino naują mašinų pakabos sistemą, kurios pagrindas – keturi elektromagnetiniai motorai, valdantys kiekvieną ratą ir reikiamu laiku juos šiek tiek pakeliantys ar nuleidžiantys, atsižvelgiant į kelio reljefą. Skirtingai nei įprastiniai amortizatoriai, į kelio nelygumus reaguoja aukštavoltės ritės ir magnetai. Stebint bandymus atrodė, kad eksperimentinė mašina tiesiog tolygiai peršliuožia per kliūtis, tarsi lygiu vandens paviršiumi, nesukeldama jokių vibracijų ar kitokių pojūčių važiuojantiems.

Nors Bose plačiai žinoma kaip aukštos klasės audio įrangos gamintoja, šia technologija ji planuoja  įsiveržti ir į kitų mašinų pramonės technologijų tiekėjų sritį.

Ši pakabos sistema yra pakankamai brangi ir kainuoja 5000 JAV dolerių, todėl galės būti diegiama tik į aukštos klasės mašinas, be to, ji sveria per šimtą kilogramų. Iki šių metų pabaigos Bose korporacija planuoja pasirinkti vieną iš automobilių gamintojų, ir, matyt, ši naujovė bus diegiama prabangiausiuose automobiliuose jau po kelių metų.

Associated Press nuotrauka

NBC News