Pirmas puslapis arrow Mokslo naujienų turinys arrow Mokslo naujienos arrow Spąstus spendžiančios skruzdės kankina savo grobį
Spąstus spendžiančios skruzdės kankina savo grobį
25-04-2005

Žiaurių Amazonės skruzdžių rūšių atstovės spendžia sudėtingus spąstus, kuriuose bejėgiai grobiu tapę gyvūnai yra tempiami kaip viduramžių kankinimų aukos, o vėliau lėtai suplėšomi į gabalus. Kantriai ir sumaniai Allomerus decemarticulatus skruzdės darbininkės nupjauna plaukelius nuo augalo, ant kurio gyvena, kamieno ir panaudoja mažyčius plaušus akytų kilpų gamybai. Išradingas statybos būdas buvo užfiksuotas kaip būdingas tik vienos kitos panašios rūšies skruzdėms, teigia prancūzų mokslininkai. Skruzdės nupjauna plaukelius ir taip išvalo taką ant augalo stiebo, o kitus plaukelius palieka to paties ilgio ir jie sudaro savotiškus "bokštus", ant kurių pakabinama mirtina platforma. Naudodamos nupjautus augalo plaukelius skruzdės pačios išaudžia tą platformą, kurią suriša ir sutvirtina naudodamos specialius grybus. Užbaigusios darbą skruzdės visame platformos paviršiuje pridaro skylių, į kurias telpa tik jų galvos. Tada šimtai skruzdžių darbininkių užkopia į viršų ir laukia nelaimingos aukos. Vienas iš tyrimo autorių, Jerome Orivel iš Tulūzos universiteto (Prancūzija), teigia, kad skruzdės darbininkės pasislepia platformoje taip, kad pro skylutes matytųsi tik jų žiauturai ir laukia grobio. Be koks gyvūnas plonomis kojomis, kurios telpa į kruopščiai suprojektuotas skyles, sulauks liūdno galo, jei tik bus pakankamai kvailas, kad pakliūtų į šiuos spąstus. Dr. Jerome Orivel teigimu, skruzdės gaudo bet ką, kas tik patenka ant spąstų ir čiumpa ką tik gali: kojas, čiuptuvėlius. Kai tik grobis gerai laikomas visų jo galūnes pačiupusių žandikaulių, jis yra ištempiamas per visą platformą kaip senovinė auka dievams. Tada daugybė skruzdžių darbininkių išlenda iš po platformos ir gelia aukai sukeldamos paralyžių. Kai tik gyvūnas miršta arba visiškai nebegali pajudėti, skruzdės nusineša jį į savo lizdą, kur sudrasko grobį į gabalėlius prieš nešdamos į vidų. Maži vabzdžiai yra iš karto suplėšomi į gabalėlius ir nunešami į lizdą, o didesni vabzdžiai lieka ant tinklo maždaug 12 valandų. Skruzdžių užmojai neturi ribų ir jos mėgins sugauti bet kokį vabzdžių pasaulio mamutą, kuris tik turi plonas kojas. Dr. Jerome Orvel teigimu, jų sėkmė priklauso nuo vabzdžio tipo. Vabzdžio kojos turi būti plonesnės negu skylutės, nes kitaip skruzdės negalės jo pačiupti. Skruzdės turi turėti už ko pačiupti, pavyzdžiui, vikšrai nėra gaudomi, nes jie neturi kojų, už kurių galima būtų pačiupti.

BBC News

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.