Pirmas puslapis arrow Mokslo naujienų turinys arrow Mokslo naujienos arrow Gyvūnai įkvėpė naujos kartos šarvų kūrimą
Gyvūnai įkvėpė naujos kartos šarvų kūrimą
28-07-2006

Gyvūnų natūralūs apsauginiai mechanizmai mokslininkams teikia naujų idėjų, kaip gaminti naujos kartos, lengvesnius ir tvirtesnius šarvus.

Benjamin Bruet magistrantas iš Massachusetts Institute of Technology Kembridže dalyvauja komandoje, remiamoje Jungtinių Amerikos valstijų armijos, kuri kuria naujas medžiagas, galėsiančias geriau apsaugoti karius kovos lauke. 
Bruet ir jo kolegos jau išbandė ragus, kanopas ir kitas natūralias medžiagas, norėdami sužinoti, kaip ginasi laukiniai gyvūnai.

Komanda ypač susidomėjo minkštakūne sraige, Trochus niloticus, ir ją saugančiu vidiniu kiauto sluoksniu. Vidinis sraigės kiautas yra padengtas perlamutru.
Perlamutras yra sudarytas iš 95 procentų kalcio karbonato, kuris yra ganėtinai silpnas. Kiti 5 procentai yra minkšta medžiaga, žinoma kaip biopolimeras. Bruet vadina biopolimerą organiniais klijais.

Pažiūrėjus per mikroskopą, perlamutras atrodo kaip plytų sienos tipo medžiaga, sudaryta iš mažų 10 mikronų skersmens ir 1 mikrono storumo plokštelių. Šios plokštelės yra išsidėsčiusios viena ant kitos kaip monetų krūvelės. Jas drauge laiko organiniai klijai. Anot Bruet, ši struktūra mokslininkams yra seniai žinoma, bet iki šiol neaišku, kas ją daro tokią tvirtą. Perlamutro struktūrai sulaužyti reikia dvigubai daugiau jėgos negu teoriškai reikėtų. Todėl manoma, kad šioje sistemoje turėtų būti daugiau mechanizmų, kurie darytų šią struktūrą tokią atsparią lūžiams.

Norėdami sužinoti perlamutro atsparumo paslaptį, mokslininkai panaudojo atominį mikroskopą, kad galėtų apžiūrėti atskiras perlamutro plokšteles. 
Paaiškėjo, kad perlamutro atsparumo paslaptis, anot Bruet, yra biopolimero išsidėstymas ant kiekvienos iš plokštelių.  Svarbiausia yra ryšys tarp organinių klijų ir nanoskopinių kalcio karbonato kristalinių dalelių, kurios sudaro perlamutrą.
Mokslininkai atrado, kad kiekviena plokštelė yra padalinta į atskiras sekcijas, o kiekvienos plokštelės paviršius yra padengtas grupelėmis nanometro dydžio iškilimų.
Mokslininkai tikisi, kad galiausiai jiems pavyks nukopijuoti šią struktūrą ir tai jiems padės kurti stipresnius bei lengvesnius šalmus, neperšaunamas liemenes ir automobilių paviršius. 



National Geographic News

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.