Vandená mëgstantis þinduolis, kuris gyveno prieð 50 – 60 milijonø metø greièiausiai yra ¥trûkstamoji grandis´ tarp banginiø ir begemotø, teigiama naujoje analizëje. Biologai ginèijosi dël santykiø tarp begemotø ir banginiø beveik 200 metø. Ðios analizës duomenys gauti JAV ir Prancûzijos komandai iðtyrus skirtingø gyvûnø grupiø savybiø tyrimus. Jean – Renaud Boisserie, Michael Brunet ir fabrike Lehoreau nustatë, kad pusiau vandeniniai begemotø ir banginiø protëviai pasidalino á dvi grupes. Viena ið jø buvo banginiai, kurie vëliau paniekino þemæ, prarado kiauðinius ir tapo visiðkais vandens gyvûnais. Kiaules primenantys kitos grupës gyvûnai klestëjo virð 40 milijonø metø ir iðmirë prieð maþiau nei 2.5 milijonus metø. Jie paliko tik vienà palikuoná – begemotà. Tyrimo rezultatuose banginiai tvirtai priskiriami porakanopiø þinduoliø grupei, kuriai priklauso karvës, kiaulës, avys, antilopës, kupranugariai ir þirafos. Mokslininkai ir anksèiau manë, kad begemotai yra kiauliø pusbroliai, nes ir vieni, ir kiti gyvûnai turi vienodas krûminiø dantø briaunas. Taèiau genetinis tyrimas parodë, kad begemotai artimesni banginiø ðeimai, t.y. grupei, kuriai priklauso banginiai ir delfinai.

BBC News

Ankstyvøjø medþiotojø ir rinkëjø þemës deginimai galëjo paskatinti nesëkmingà lietaus sezonà Australijoje prieð maþdaug 12 000 metø, dël kurio ðalies þemës pavirto dykuma. Kolorado universiteto profesorius Gifford Miller teigia, kad naujasis tyrimas patvirtina jo tyrëjø grupës anksèiau pateiktus duomenis, kad daug dideliø gyvûnø rûðiø iðnyko Australijoje prieð maþdaug 50 000 metø dël pokyèiø ekosistemose, kuriuos sukëlë þmogaus sukelti gaisrai. Naujoje tyrimo rezultatuose teigiama, kad ðie deginimai galëjo taip pakeisti florà, jog sumaþëjo garinamo vandens pasikeitimas tarp biosferos ir atmosferos, sukeldamas nesëkmingus lietaus sezonus Australijoje. Miller teigimu, buvo mëginama atsakyti á klausimà, ar deginimai prieð 50 000 metø galëjo turëti átakos visam þemynui. Buvo numanoma, kad deginimai galëjo pakeisti Australijos þemyno klimatà, nes sumaþëjo lietaus sezonø vandens patekimas á þemynà. Geologiniai árodymai rodo, kad Australijos kraðtovaizdis prieð maþdaug 125 000 metø, per paskutiná tarpledyniná laikotarpá buvo gerokai drëgnesnis. Nors planetø padëtis ir meteorologinë situacija per paskutiná ledynmetá privertë lietaus sezonus þemëje susvyruoti, visi procesai, iðskyrus Australijos lietaus sezonus buvo visiðkai atgaivinti iki Holoceno periodo, prasidëjusio prieð maþdaug 12 000 metø. Nors lietaus sezono metu Australijoje kasmet iðkrenta apie 39 colius krituliø ðiaurinëje pakrantëje, kai lietûs atslenka ið Azijos pietø, tik apie 13 coliø krituliø dabar iðkrenta virð þemyno. Eirio eþeras, gilus eþeras þemyno viduryje, kuris prieð maþdaug 60 000 metø reguliariai prisipildydavo per lietaus sezonà, dabar yra didelë sûri lyguma, kurià retkarèiais padengia plonas sûraus vandens sluoksnis. Manoma, kad ðirmieji kolonizatoriai á Australijà atkeliavo jûra ið Indonezijos prieð maþdaug 50 000 metø. Jie naudojo ugná kaip medþioklës áranká, ja valydavo kelius, vienas kitam siøsdavo signalus ir skatindavo tam tikrø augalø augimà. Ûgliais mintanèiø paukðèiø ir sterbliniø gyvûnø fosilijø liekanos rodo, kad kraðtovaizdá sudarë medþiai, krûmai ir þolës, o ne dykumø krûmynai augantys ðiandien. Daugiau nei 85 procentai stambiosios Australijos faunos, kuri sveria daugiau nei 100 svarø, iðnyko prieð apytiksliai 50 000 metø. Tarp iðnykusiø gyvûnø buvo struèio dydþio paukðtis, 19 sterbliniø gyvûnø rûðiø, 25 pëdø ilgio drieþas ir Volkswagen automobilio dydþio sausumos vëþlys. Apie deginimà liudija didelës medþio angliø atsargos iðsaugotos eþerø, buvusiø tarp drëgnø atogràþø miðkø ir dykumø atsiradimo, nuosëdose. Be to, beveik tuo paèiu metu iðnyko nemaþai augalø, kurie sëklas brandina mezginëse. Mokslininko teigimu, natûralûs gaisrai buvo svarbûs formuojant ðalies kraðtovaizdá ir daugelis augalø rûðiø yra prisitaikæ prie daþnø gaisrø. Taèiau pirmøjø kolonizatoriø sukelti gaisrai smarkiai skyrësi nuo natûralaus gaisrø ciklo ir nebeleido ekosistemoms atsigauti.

Eureka alert

Vaikai, kurie kvëpuoja aplinkoje esanèiais tabako dûmais (pasyvus rûkymas) turi didesnæ plauèiø vëþio iðsivystymo rizikà suaugæ – praneðama ðios savaitës BMJ spaudoje. Tie vaikai, kurie patiria pasyvø rûkymà kasdien po daugelá valandø, yra labiausiai paþeidþiami – jie turi tris kartus (3,63) didesnæ plauèiø vëþio iðsivystymo rizikà, lyginant su vaikais, uþaugusiais nerûkanèioje aplinkoje. Vaikai, patiriantys pasyvø rûkymà kelis kartus per savaitæ, turi pusantro (1,45) karto didesnæ rizikà, o kurie kvëpuoja tabako dûmais kasdien, bet po nedaug – dukart (2,08) didesnæ rizikà. Iðsamaus pasyvaus rûkymo poveikio tyrimo metu mokslininkai iðtyrë 303020 þmoniø Europoje, kurie niekada nerûkë arba metë rûkyti anksèiau nei prieð deðimt metø. 123479 dalyviø buvo veikiami pasyvaus rûkymo, ir tyrëjai stebëjo ðiø dalyviø gyvenimo eigà vidutiniðkai septynerius metus. Toje grupëje, kuri patyrë pasyvø rûkymà (patys tiriamieji nerûkë), 97 iðsivystë plauèiø vëþys, daugiau nei 20 þmoniø – virðutiniø kvëpavimo takø vëþys, pavyzdþiui, gerklø, o 14 tiriamøjø mirë nuo lëtiniø obstrukciniø plauèiø ligø septyneriø metø laikotarpiu. Anksèiau rûkæ, o vëliau tapæ pasyviais rûkoriais, turëjo dukart didesnæ plauèiø ligø iðsivystymo rizikà, negu niekada nerûkæ. Tai gali bûti paaiðkinta tuo, kad jø plauèiai jau yra paþeisti, ir tai nulemia didesnæ rizikà dël aplinkoje esanèiø tabako dûmø, teigia mokslininkai. Ðis tyrimas neabejotinai patvirtina ankstesniø tyrimø iðvadas apie kancerogeniná pasyvaus rûkymo efektà.

Naujo mokslinio tyrimo Toronto universitete metu nustatyta, kad maþos radiacijos dozës gali turëti teigiamà poveiká sveikatai. Mokslinio tyrimo rezultatai publikuoti paskutiniame þurnalo ¥Environmental Toxicology and Chemistry´ numeryje. Nustatyta, kad maþos, lëtinës gama radiacijos dozës, nuo 50 iki 200 kartø virðijanèios natûralios leistinos radiacijos lygá, turëjo teigiamà poveiká streso ir imuniteto atþvilgiu gamtoje gyvenanèiai laukø pelëno populiacijai. Straipsnyje pateikti hormezës árodymai, atlikus tik ðá vienà, didelio masto ilgalaiká eksperimentiná tyrimà, pirmà kartà tiriant lëtiná gama radiacijos poveiká þinduoliams. Hormezë – tai reiðkinys, kuomet maþos dozës bet kokio þalingo agento gali turëti stimuliuojantá ar teigiamà poveiká. Ðis neáprastas reiðkinys pastebëtas daugeliui cheminiø junginiø, áskaitant alkoholá ir jo metabolitus, antibiotikus, herbicidus, insekticidus ir fungicidus, o taip pat hormetiná poveiká turi kai kurie fizikiniai procesai, pavyzdþiui, radiacija. Hormezës efektai pasireiðkia daugeliui organizmø: mikrobams, grybeliams, taip pat augalams ir gyvûnams. Hormetinis atsakas skiriasi ir gali pailginti gyvenimo trukmæ, pagerinti augimà, dauginimàsi. ¥Kaip tiksliai maþos radiacijos koncentracijos sukelia hormetiná atsakà, lieka neaiðku, kadangi tik kelios laboratorijos tyrë þinduolius, paveiktus maþomis radiacijos dozëmis, nesukelianèiomis kenksmingo poveikio,´ teigia prof. Rudy Boonstra ið Zoologijos katedros. ¥Kol kas nustatëme galimà mechanizmà, paaiðkinantá teigiamus poveikius.¡ Tyrimo metu Boonstra kartu su mokslininkais Richard Manzon, Steve Mihok ir Julie Helson tyrë laukiniø pelënø populiacijas. Eksperimentas, pavadintas ZEUS (Zoological Environment Under Stress). Izoliuotos pelënø populiacijos buvo veikiamos nedidele radiacija keturiø metø bëgyje. Tyrimø duomenimis, nedidelis gliukokortokoidø kiekio padidëjimas dël radiacijos poveikio gali bûti svarbus esminis faktorius, susijæs su gyvenimo trukmës pailgëjimu, kuris pastebëtas kitø nedideliø tyrimø su smulkiais þinduoliais, paveiktais maþomis radiacijos dozëmis, metu.

Science Daily

Campral® – pirmasis naujas vaistinis preparatas alkoholizmo gydymui, sukurtas per pastaràjá deðimtmetá. 

Kompanija Forest Laboratories, Inc praneða, kad Campral pailginto atpalaidavimo tabletës (veiklioji medþiaga – camprosate calcium) ðiandienà yra prieinamas preparatas gydytojams, pacientams ir parduodamas vaistinëse. Campral registruotas 2004 metais Jungtinëse Valstijose Maisto ir vaistø valdyboje (¥Food and Drug Administration´ (FDA)) kaip priemonë alkoholio abstinencijos palaikymui ligoniams, kuriems iðsivystë priklausomybë nuo alkoholio. Gydymas preparatu Campral turëtø bûti dalis didelio masto programos, apimanèios ir psichosocialinæ paramà. ¥Manome, kad preparato Campral vartojimas kartu su teikiama psichosocialine parama ásitvirtins kaip naujas standartinis lëtinio alkoholizmo gydymo bûdas,´ teigia Howard Solomon, kompanijos Forest Laboratories pirmininkas ir generalinis direktorius. ¥Mes siekiame uþtikrinti efektyvø ir saugø medikamentiná gydymà, norint padëti kenèiantiesiems nuo alkoholio priklausomybës´. ´Pagrindinis tikslas gydant priklausomybæ nuo alkoholio yra padidinti abstinencijos laipsná,´ teigia neurofarmakologijos profesorë dr. Barbara Mason. ¥Gydymo vaistiniu preparatu Campral derinimas su psichosocialine parama galëtø padëti pacientams pasiekti savo tikslà, nes manoma, kad ðis preparatas padeda atstatyti smegenyse cheminæ pusiausvyrà, kuri buvo sutrikusi dël ilgalaikio piktnaudþiavimo alkoholiu´. Naujo vaisto veikimo mechanizmas palaikant alkoholio abstinencijà nëra visiðkai aiðkus. Kol kas laikomasi hipotezës, kad ilgalaikis alkoholio vartojimas sutrikdo normalià pusiausvyrà tarp neuronø sujaudinimo ir slopinimo. Preparatas Campral sàveikauja su neurotransmiteriø sistemomis ir, manoma, kad atstato normalià pusiausvyrà. Ðis veikimo mechanizmas skiriasi nuo tø, kuriuos turi ðiuo metu vartojami vaistiniai preparatai: pastarieji arba blokuoja ¥euforijà´, siejamà su alkoholiu, arba sukelia vëmimà, pavartojus alkoholio. Klinikiniuose tyrimuose Campral sukëlë nesunkius nepageidaujamus poveikius, daþniausiai pasireiðkë viduriavimas. Gydymas preparatu Campral turëtø bûti pradedamas kaip galima greièiau, nustojus vartoti alkoholá ir pacientui jauèiant abstinencijos poþymius, ir turi bûti pastoviai vartojamas, jeigu pacientas jauèia potrauká vël imti girtauti.

Medical News Today

Moterys gyvena vidutiniðkai penkiais metais ilgiau negu vyrai. Mokslininkai teigia, kad moterø ðirdis senyvame amþiuje vis dar taip pat gerai atlieka savo funkcijà, o tuo tarpu vyrø ðirdis praranda 25 % savo ¥pumpavimo´ jëgos, kol jie sulaukia 70 metø amþiaus. Komandos vadovas profesorius David Goldspink ið Liverpulio universiteto (Jungtinë Karalystë) teigia, kad ¥tuo pat metu tirdami ir vyrus, ir moteris, mokslininkai galëjo iðstudijuoti panaðumus ir skirtumus tarp abiejø lyèiø, atsirandanèius senstant organizmui. Dabar tapo aiðkesnis holistinis pasikeitimø paveikslas, nusakantis þmogaus organizmo pokyèius ávairiais gyvenimo tarpsniais´. Pasak mokslininkø, reguliariai treniruodamiesi vyrai galëtø þymiai atitolinti laikotarpá, per kurá ðirdis netenka dalá savo jëgos. 50 – 70 metø intensyviai sportuojantis vyras turi tokià pat stiprià ðirdá, kaip ir 20 metø neaktyviai gyvenantis jaunuolis. Profesorius David Goldspink pabrëþë fizinio aktyvumo svarbà ir vyrams, ir moterims. Goldspink teigia: ¥Jei tik galëtume þmonëms tiksliai pasakyti, kokià naudà sveikatai jie galëtø gauti gyvendami skirtingo lygio fiziðkai aktyvø gyvenimà, jie tuomet galëtø pasirinkti sau tinkamiausià ir naudingiausià variantà´.

Didelio masto klinikinis naujos ÞIV vakcinos tyrimas prasidëjo savanoriø suraðymu Ðiaurës Amerikoje, Pietø Amerikoje, Karibuose ir Australijoje. Organizatoriai ieðko maþdaug 1500 dalyviø. Tyrimà finansuoja Nacionalinis alergijos ir infekciniø ligø institutas (NIAID), dalis nacionaliniø sveikatos institutø (NIH) ir farmacinë kompanija Merck & Co. Inc. Kompanija Merck sukûrë eksperimentinæ vakcinà, stimuliuojanèià ÞIV specifiná làsteliná imunitetà, kuris skatina organizme T làsteliø, sunaikinanèiø ÞIV infekuotas làsteles, gamybà. Ankstesniais nedideliais tyrimais nustatyta, kad ði vakcina saugi ir skatina làsteliná imuniná atsakà prieð ÞIV daugiau nei pusei savanoriø. ¥Naujas tyrimas yra pirmasis, kuriame dalyvaus tiek daug þmoniø, siekiant iðsiaiðkinti, ar vakcina, stimuliuodama làsteliná imunitetà, sunaikina ÞIV infekcijà ar jà tik palengvina, ar turi abu poveikius,´ teigia med. dr. Anthony S. Fauci, NIAID direktorius. Ðià prielaidà pagrindþiantis tyrimas bus atliekamas, norint atskleisti esminæ informacijà apie galimà làstelinio imuniteto efektyvumà prieð ÞIV, nors nesitikima surinkti pakankamai duomenø, reikalingø skubiai gauti licencijà vartoti vakcinà plaèiajai visuomenei, teigia dr. Margaret (Peggy) Johnston, kuri priþiûri ÞIV vakcinos tyrimus NIAID AIDS padalinyje. Merck vakcinà sudaro susilpnintas adenovirusas, kuris pasitarnauja kaip trijø ÞIV porûðiø B genø neðëjas. Porûðis B yra vyraujantis ÞIV porûðis minëtose tyrimo vietovëse. Adenovirusai – vieni pagrindiniø virðutiniø kvëpavimo takø susirgimø sukëlëjø, pavyzdþiui, gripo. ¥Jeigu ðio tyrimo metu nustatysime, kad vakcina gali apsaugoti ar kontroliuoti infekcijà, toliau bendradarbiausime su kompanija Merck, gaminant vakcinà didesniam savanoriø skaièiui,´ pridûrë dr. Johnston. ¥Kartu stengsimës sukurti geriausià vakcinos modelá, tinkantá naudoti tyrimams kitose pasaulio dalyse, kur cirkuliuoja kiti ÞIV porûðiai.´ Organizatoriai ieðko sveikø, ÞIV neigiamø vyrø ir moterø savanoriø nuo 18 iki 45 metø, kurie turi padidintà rizikà uþsikrësti ÞIV. Organizatoriai mano, kad savanoriø, norinèiø ir tinkanèiø dalyvauti naujos ÞIV vakcinos tyrime, sàraðø sudarymas truks apie vienerius metus. NIAID ir Merck tikisi, kad tyrimas bus baigtas per keturis su puse metø, rezultatai bus þinomi 2010 metais.

Science Daily

Ði prielaida paaiðkina, kodël þmonës nutraukia savo vaikø maitinimà motinos pienu daug ankstyvesniame amþiuje, negu didþiosios beþdþionës. Neindustrinëse visuomenëse moterys maitina krûtimi savo vaikus vidutiniðkai du su puse metø, tuo tarpu ðimpanzës – penkerius metus. Antropologas Gail Kennedy ið Kalifornijos universiteto mano, kad þmonës ðá ankstyvà maitinimo krûtimi nutraukimo áprotá iðsiugdë prieð 2,6 milijonø metø. Kaip tik tuo metu dalis hominidø pradëjo valgyti paskerstus gyvulius – prasidëjo pavojinga veikla, privertusi juos tiesiogiai susidurti su kitais plëðrûnais, ir dël to þymiai padidëjo medþiotojø mirtingumas. Tai greièiausiai ir paskatino savo kûdikiø maitinimà krûtimi nutraukti vis ankstyvesniame amþiuje, kadangi nebepriklausomi nuo maitinimo motinos pienu vaikai turëjo daugiau ðansø iðgyventi po motinos mirties, teigia Kennedy. Be to, mësos valgymas ankstyvesniame amþiuje galëjo padëti vaikø smegenims augti ir vystytis greièiau. Þmogaus smegenys auga tris kartus greièiau negu ðimpanziø. Taèiau Barry Bogin ið Mièigano universiteto ankstyvà maitinimo krûtimi nutraukimà aiðkina skirtingai. Jis mano, kad tai leido hominidø motinoms susilaukti daugiau palikuoniø. ¥Nustojus maitinti 30 mën. vaikà, turime didesná reprodukciná ðuolá, lyginant su artimiausiais pusbroliais; mes galime susilaukti dviejø kûdikiø per tà patá laikà, kol ðimpanzë augina tik vienà.´

New Scientist

Raðyti komentarà (1 Komentarai)

Rusenanèios cigaretës yra pagrindinë mirèiø gaisruose prieþastis, dël jø þûna daugiau nei 800 þmoniø per metus. Vien tik 2001 metais ávyko 31200 tokiø gaisrø, kuriuose þuvo 830 þmoniø – 60 ið jø buvo vaikai – neskaitant patirtø daugiau nei 386 mln. doleriø nuostoliø. Beje, saugesniø cigareèiø gamybos technologija jau sukurta. Norëdamas patenkinti Niujorko saugumo standartus, kurie ásigaliojo nuo 2004 metø birþelio 28 d., pagrindinis JAV cigareèiø gamintojas pakeitë cigareèiø, parduodamø ðioje valstijoje, prekës þenklo dizainà. Tuo pat metu, kai vienos kompanijos parduoda sumaþinto ákaitimo savo cigareèiø rûðis Niujorke, tos paèios senosios cigareèiø rûðys vis dar parduodamos skirtingose valstijose. Mokslininkai ið Harvardo visuomenës sveikatos mokyklos atliko tyrimà ir palygino fizines savybes cigareèiø, parduodamø Niujorke, su tø paèiø rûðiø cigareèiø, parduodamø Masaèiusetse ir Kalifornijoje, savybëmis. Tyrëjai nustatë, kad 1) nors ir savaime neuþgæstanèios, Niujorko cigaretës daug maþiau dega pabaigoje, negu tø paèiø rûðiø cigaretës Kalifornijoje ir Masaèiusetse; 2) silpnesnis degimas pasiektas dël cigareèiø popieriaus suriðimo technologijos; 3) dauguma (14) toksiniø junginiø savo toksiðkumu nesiskyrë tarp abiejø rûðiø cigareèiø; 4) naujø cigareèiø pardavimai Niujorke nebuvo maþesni, ir tai rodo jø prieinamumà vartotojams; 5) remiantis Niujorko patirtimi, nëra prieþasèiø, dël ko cigareèiø gamintojai negalëtø parduoti naujø cigareèiø didesniu mastu. ¥Atlikæ tyrimà, nustatëme, kad Masaèiusetse ir Kalifornijoje cigaretës sukelia daugiau gaisrø negu tos paèios rûðys Niujorke,´ teigia Greg N. Connolly, tyrimo vadovas. ¥Niujorko rûkoriai palankiai ávertino saugesnes rûðis, ir jos nëra brangesnës ar toksiðkesnës nei kitose valstijose. Visos valstijos turëtø pritaikyti Niujorko standartus, siekiant apsisaugoti nuo bereikalingø mirèiø ir nuostoliø dël gaisrø, kylanèiø dël rusenanèiø cigareèiø´.

Science Daily

Raðyti komentarà (0 Komentarai)

Ankstyvøjø medþiotojø ir rinkëjø þemës deginimai galëjo paskatinti nesëkmingà lietaus sezonà Australijoje prieð maþdaug 12 000 metø, dël kurio ðalies þemës pavirto dykuma. Kolorado universiteto profesorius Gifford Miller teigia, kad naujasis tyrimas patvirtina jo tyrëjø grupës anksèiau pateiktus duomenis, kad daug dideliø gyvûnø rûðiø iðnyko Australijoje prieð maþdaug 50 000 metø dël pokyèiø ekosistemose, kuriuos sukëlë þmogaus sukelti gaisrai. Naujoje tyrimo rezultatuose teigiama, kad ðie deginimai galëjo taip pakeisti florà, jog sumaþëjo garinamo vandens pasikeitimas tarp biosferos ir atmosferos, sukeldamas nesëkmingus lietaus sezonus Australijoje. Miller teigimu, buvo mëginama atsakyti á klausimà, ar deginimai prieð 50 000 metø galëjo turëti átakos visam þemynui. Buvo numanoma, kad deginimai galëjo pakeisti Australijos þemyno klimatà, nes sumaþëjo lietaus sezonø vandens patekimas á þemynà. Geologiniai árodymai rodo, kad Australijos kraðtovaizdis prieð maþdaug 125 000 metø, per paskutiná tarpledyniná laikotarpá buvo gerokai drëgnesnis. Nors planetø padëtis ir meteorologinë situacija per paskutiná ledynmetá privertë lietaus sezonus þemëje susvyruoti, visi procesai, iðskyrus Australijos lietaus sezonus buvo visiðkai atgaivinti iki Holoceno periodo, prasidëjusio prieð maþdaug 12 000 metø. Nors lietaus sezono metu Australijoje kasmet iðkrenta apie 39 colius krituliø ðiaurinëje pakrantëje, kai lietûs atslenka ið Azijos pietø, tik apie 13 coliø krituliø dabar iðkrenta virð þemyno. Eirio eþeras, gilus eþeras þemyno viduryje, kuris prieð maþdaug 60 000 metø reguliariai prisipildydavo per lietaus sezonà, dabar yra didelë sûri lyguma, kurià retkarèiais padengia plonas sûraus vandens sluoksnis. Manoma, kad ðirmieji kolonizatoriai á Australijà atkeliavo jûra ið Indonezijos prieð maþdaug 50 000 metø. Jie naudojo ugná kaip medþioklës áranká, ja valydavo kelius, vienas kitam siøsdavo signalus ir skatindavo tam tikrø augalø augimà. Ûgliais mintanèiø paukðèiø ir sterbliniø gyvûnø fosilijø liekanos rodo, kad kraðtovaizdá sudarë medþiai, krûmai ir þolës, o ne dykumø krûmynai augantys ðiandien. Daugiau nei 85 procentai stambiosios Australijos faunos, kuri sveria daugiau nei 100 svarø, iðnyko prieð apytiksliai 50 000 metø. Tarp iðnykusiø gyvûnø buvo struèio dydþio paukðtis, 19 sterbliniø gyvûnø rûðiø, 25 pëdø ilgio drieþas ir Volkswagen automobilio dydþio sausumos vëþlys. Apie deginimà liudija didelës medþio angliø atsargos iðsaugotos eþerø, buvusiø tarp drëgnø atogràþø miðkø ir dykumø atsiradimo, nuosëdose. Be to, beveik tuo paèiu metu iðnyko nemaþai augalø, kurie sëklas brandina mezginëse. Mokslininko teigimu, natûralûs gaisrai buvo svarbûs formuojant ðalies kraðtovaizdá ir daugelis augalø rûðiø yra prisitaikæ prie daþnø gaisrø. Taèiau pirmøjø kolonizatoriø sukelti gaisrai smarkiai skyrësi nuo natûralaus gaisrø ciklo ir nebeleido ekosistemoms atsigauti.

Eureka Alert

Raðyti komentarà (0 Komentarai)

Poliarinës upës á vandenynà iðleidþia daugiau gëlo vandens – tai hidrologinio ciklo pokyèiø atspindys.

Tolimos ðiaurës upës dël padidëjusio krituliø kiekio, kurá sukëlë pasaulinis atðilimas, á Arkties vandenynà iðleidþia vis didëjantá kieká gëlo vandens, teigia Jungtinës Karalystës Hadley Klimato prognoziø ir tyrimø centras. Vandenyne, atmosferoje ir þemëje esanèio vandens pasikeitimas vadinamas pasauliniu hidrologiniu ciklu. Atðylant þemës klimatui tikimàsi, kad ðio pasikeitimo mastas gali iðaugti. Manoma, kad dël ðio proceso padaugës krituliø ðiaurinëse platumose ir upiø nuotëkiø. Dël ðios prieþasties gali pakisti vandens pasiskirstymas þemës pavirðiuje, o tai gali turëti svarbiø socialiniø ir ekonominiø pasekmiø. Dël to gali pakisti visos klimato sistemos pusiausvyra, pavyzdþiui Atlanto vandenyno ðilto ir sûraus vandens cirkuliacija, kuri sudaro savotiðkà konvejerio juostà. Ðaltas vanduo Atlanto vandenyne teka giliai pietø kryptimi á tropikus, kur jis suðyla, pakyla ir gráþta á ðiauræ bûdamas netoli pavirðiaus. Ði srovë padeda iðlaikyti vidutiná ðiaurës Europos klimatà, kai tokiose pat Ðiaurës Amerikos platumose plyti retai gyvenama tundra arba taiga. Mokslininkai Peili Wu, Richard Wood ir Peter Scott ið Hadley centro lygino stebëjimo duomenis, rinktus nuo 20021 metø su modeliais pagamintais Hadley centro, kuris yra Jungtinës Karalystës meteorologijos stoties dalis. Mokslininkai pastebi, kad þmogaus sukeltos ðiltnamio dujø emisijos gali suaktyvinti hidrologiná Arkties ciklà, t.y. ciklà vandens, kuris þemæ ir jûras pasiekia lietaus forma, suteka á upes ir iðgaruoja tam, kad tæstø ciklà. Padidëjusiø krituliø Arktyje pusiausvyrà iðlaiko sumaþëjæs krituliø kiekis tropinëje juostoje, teigia mokslininkai. Mokslininkai tyrë sukurtà modelá per 4 imitacijas, kuriose buvo atsiþvelgiama á þmogaus átakà bei natûralius veiksnius, áskaitant saulës nepastovumà ir ugnikalniø iðsiverþimus. Rezultatai parodë, kad Arkties upës nuolat, ypaè po 1960 metø iðskiria didesná kieká vandens. Nuo 1965 metø kasmetinis kiekis padidëja 8.73 kubiniais kilometrais per metus, o tai gerokai daugiau nei ilgà laikà vyravusi tendencija. Siekiant iðsiaiðkinti pastaruosius deðimtmeèius stebëto augimo prieþastis, mokslininkai visø pirma iðkëlë klausimà, ar tai galëtø bûti prognozuoto pasaulio hidrologinio ciklo augimo prieþastis dël pasaulinio atðilimo. Jø imitacijos vienu atveju atmetë þmogaus poveiká, kitu atveju – natûralius veiksnius, o treèiuoju – ignoravo visus veiksnius. Jie padarë iðvadà, kad jei þmogaus átakos nebûtø buvæ, nebûtø pastebëta jokiø hidrologinio ciklo pasikeitimø 20 – ame amþiuje, jei bûtø nebuvæ natûraliø veiksniø, tik þmogaus veiklos átaka, ilgalaikë tendencija bûtø 50 procentø didesnë nei tuo atveju, kai atsiþvelgiama á visus veiksnius. Galutinë mokslininkø iðvada yra tokia, kad per pastaruosius keturis deðimtmeèius þmogaus veiklos átaka buvo lemiama padidëjusiam vandens kiekiui Arkties upëse. Stebëti duomenys atitinka Hadley centro prognozes, susijusias su þmogaus veiklos átaka. Tyrëjai teigia, kad tikëtina, jog padidëjæs kiekis vandens upëse ið tiesø gali bûti iðaugusio hidrologinio ciklo ankstyva stadija.

Eureka alert

Natûraliai paplitæs haliucinogenas, kai kuriø klinicistø propaguojamas kaip stipriai veikiantis þalingus áproèius vaistas, pirmà kartà kruopðèiai iðtirtas, patvirtinant jo galimybæ blokuoti alkoholio potrauká grauþikams, iðaiðkintas jo veikimo mechanizmas smegenyse. Naujo tyrimo duomenys apie vaistà Ibogainà atveria kelià kûrimui kitø vaistø, kurie ðalintø þalingus áproèius ir neturëtø Ibogaino nepageidaujamø reiðkiniø, taip papildydami nedidelá arsenalà vaistø, efektyviai ðalinanèiø þalingus áproèius. Mokslininkai ið Kalifornijos universiteto Ernest Gallo klinikos ir Tyrimø centro eksperimentais su pelëmis ir þiurkëmis neabejotinai pagrindë, kad Ibogainas tikrai maþina potrauká alkoholiui. Jie nustatë, kad Ibogainas maþina smegenø baltymo, vadinamo glijos làsteliø linija, kieká – èia gaminasi neurotrofinis faktorius (GDNF). Kito tyrimo metu jie árodë, kad GDNF maþina alkoholio suvartojimà. Tyrimo rezultatai publikuoti þurnalo ¥The Journal of Neuroscience´ sausio 19 d.numeryje. ¥Identifikuodami smegenyse baltymà, kurá Ibogainas veikia, maþindamas þiurkiø potrauká alkoholiui, mes nustatëme ryðá tarp GDNF ir þalingø áproèiø naikinimo. Þinios apie veikimo mechanizmà molekuliniame lygyje ateityje leistø kurti naujus vaistus þalingø áproèiø ðalinimui, neturinèius Ibogaino sukeliamø nepageidaujamø reiðkiniø,´ teigia dr. Dorit Ron, neurologijos docentas ir pagrindinis tyrëjas ið Gallo centro. Mokslininkai pirmiausiai atliko klasikiná elgesio tyrimà, parodantá, kad Ibogainas maþina alkoholio vartojimà. Mokslininkai alkoholio þiurkëms davë tol, kol jos tapo ¥uþkietëjusiomis´ girtuoklëmis. Tada jie nebedavë alkoholio dvi savaites, o tai normaliai priverèia gerti þymiai daugiau alkoholio, kuomet vël jo gaunama. Kada mokslininkai paskyrë Ibogaino, padidintas potraukis ir alkoholio suvartojimas þymiai sumaþëjo. Pasirodë, kad Ibogainas gana efektyvus ir norint iðvengti ligos atsinaujinimo, t.y. pakartotinio besaikio gërimo ar vaistø vartojimo. Atradimas, kad Ibogainas maþina padidintà potrauká alkoholiui po abstinencijos, yra labai reikðmingas, kadangi toká áprotá turintiems pacientams gydyti yra labai maþai vaistø. Anot Ron, ¥jeigu sugebëtume keisti GDNF kelius, galëtume sukurti naujà gydymo metodà ðalinti potrauká alkoholiui ir vaistus, neturinèius Ibogaino nepageidaujamø reiðkiniø´.

Science Daily

Wake Forest universiteto mokslininkø teigimu, vyresniø moterø, kasdien saikingai vartojanèiø alkoholá, protas ilgiau iðlieka aiðkus. ¥Mûsø tyrime dalyvavusios vyresnës moterys, kurios vartojo vidutinius alkoholio kiekius, geriau atlikdavo testus, skirtus paþintinëms funkcijoms ir demencijai nustatyti,´ teigia dr. Mark Espeland, tyrimø vadovas. ¥Dauguma ðiø moterø iðgerdavo vienà arba du kartus per dienà.´ Paþintinës funkcijos – tai koncentracija, kalba, atmintis ir abstraktus samprotavimas. Tyrëjai naudojo duomenis, gautus didelio masto nacionalinio tyrimo, skirto ávertinti hormonø terapijos poveiká demencijai ir paþintinëms funkcijoms, metu. Ðiame tyrime buvo renkami duomenys ir apie kasdien moterø suvartojamo alkoholio kieká. Mokslininkai stebëjo 4461 moteris nuo 65 iki 79 metø amþiaus vidutiniðkai 4,2 metus, kasmet atlikdami nedidelius patikrinimus (Modified Mini-Mental State Examinations (MMSE)), tyrë paþintines funkcijas, duodami atlikti testus, skirtus nustatyti paþinimo sutrikimams ir demencijos poþymiams.¥Yra daug prieþasèiø, dël ko galima manyti, kad saikingas alkoholio vartojimas galëtø bûti naudingas´, teigia Espeland. ¥Keletas paþinimo problemø susijæ su priepuoliais ir smegenø kraujagysliø susiaurëjimu, o alkoholis gali sumaþinti kraujo kreðuliø formavimàsi ir pagerinti kraujo tekëjimà, taip pagerindamas paþintines funkcijas.´ Anot Espeland, alkoholis taip pat gali padidinti didelio tankio lipoproteinø (¥gerojo´ cholesterolio) kieká, o jie gali sumaþinti smegenø kraujagysliø susiaurëjimo rizikà. Be to, alkoholis gali maþinti þidiniø, susijusiø su Alzhaimerio liga, formavimàsi. Vis dëlto, Espeland pastebi, kad rezultatai turi bûti atsargiai interpretuojami. ¥Mes negalime atmesti to, kad kiti faktoriai, á kuriuos neatkreiptas dëmesys, turëjo átakos paþinimui. Kol bus nustatytas tikslus ryðys tarp alkoholio vartojimo ir paþintiniø funkcijø gerëjimo, gauti tyrimo rezultatai dar nëra prieþastis þmonëms, kurie negeria, pradëti gerti, arba tiems, kurie geria maþai, pradëti vartoti daugiau alkoholio.´

http://www.sciencedaily.com/releases/2005/01/050123205648.htm

JAV mokslininkai iðrado bûdà kaip pagaminti plastikà ið apelsino þievës naudojant ðiltnamio efektà sukelianèiø dujø anglies dioksidà. Kornelio universiteto mokslininkai sukûrë naujà polimerà naudodami CO₂, aliejø ið apelsino þievës ir katalizatoriø, kuris pagreitina reakcijà. Komanda tikisi, kad CO₂ vienà dienà bus galima kaupti plastiko gamybai vietoj ðios medþiagos iðmetimo á aplinkà. Tyrimo detalës apraðytos Amerikos chemikø asociacijos þurnale. Plastikai yra polimerai, ilgos organinës molekulës, sudarytos anglies pagrindu. Tirpiklis, kurio cheminë formulë C₁₀H₁₆, sudaro 95 procentus aliejaus apelsino þievëje ir yra naudojamas gaminant namø apyvokos valiklius, kad suteiktø jiems citrusiná kvapà. Geoffrey Coates, Kornelio universiteto Itakoje Chemijos profesorius, ir jo kolegos panaudojo ðio aliejaus iðvestiná dariná - oksidà kaip vienà ið naujojo polimero sudedamøjø daliø. Mokslininkai naudojo pagalbinæ molekulæ, katalizatoriø, kad oksidas reaguotø su CO₂ ir sudarytø naujà polimerà – policitrusiná karbonatà. Ðis polimeras turi daug polistirolui, kuris naudojamas gaminant daugelá perdirbamø plastikiniø produktø, bûdingø savybiø. Profesoriaus Geoffrey Coates teigimu, beveik kiekvienas plastikas, nuo naudojamø rûbø gamybai iki naudojamø maisto pakavime ir elektronikoje, buvo pradëtas gaminti ið naftos. Mokslininko teigimu, svarbu tirti naujàjá plastikà, nes jo gamybai galima naudoti gausius, atsinaujinanèius ir pigius iðteklius. Svarbu ir tai, kad ið visiðkai atnaujinamø iðtekliø galima sukurti plastikà, turintá labai geras savybes. Geoffrey Coates komanda susidomëjo anglies dvideginio kaip alternatyvios statybinës medþiagos naudojimu polimerø gamybos pramonëje. Dujas galima bûtø izoliuoti ir naudoti gaminant plastikus. CO₂ yra pagrindinës þmogaus sukelto ðiltnamio efekto dujos, iðskiriamos deginant iðkastiná kurà ir maþëjant miðkams.

BBC News

Esminiø skirtumø tarp bendrø abiejø lyèiø protiniø sugebëjimø nëra, taèiau Kalifornijos universiteto (UC) mokslininkai nustatë þymius skirtumus smegenø srityse, kurios atsakingos uþ vyrø ir moterø intelektà. Nustatyta, kad moterø smegenyse yra daugiau baltosios medþiagos, o vyrø – pilkosios, susijusios su protiniais sugebëjimais.

Tai rodo, kad bendrà intelekto lygá apsprendþia ne viena neuroanatominë struktûra, taèiau skirtingi smegenø konstrukcijos tipai gali lemti tà patá protiniø sugebëjimø lygá. ´Ðie atradimai rodo, kad þmogaus evoliucijos metu iðsivystë du skirtingi smegenø tipai, atsakingi uþ toká patá intelekto lygá,¡ teigia psichologijos prof. Richard Haier ið Pediatrijos katedros, ilgametis þmogaus intelekto tyrinëtojas, vadovaujantis tyrimui. ´Be to, tiksliai nustaèius ðias nuo lyties priklausomas intelekto sritis, tyrimo tikslas gali bûti pakreiptas kita linkme: tirti demencijà ir kitas su paþintinëmis funkcijomis susijusias ligas smegenyse.¡ Tyrimo rezultatai paskelbti elektroninëje NeuroImage versijoje internete. Bendrai nustatyta, kad vyrai turi apie 6,5 karto daugiau pilkosios smegenø medþiagos, susijusios su intelektu, negu moterys, o moterys turi beveik 10 kartø daugiau baltosios smegenø medþiagos negu vyrai. Pilkoji medþiaga atsakinga uþ informacijos apdorojimà smegenø centruose, o baltoji – uþ ryðio palaikymà tarp ðiø centrø. Tai, anot neuropsichologo ir tyrimo bendraautoriaus Rex Jung, gali padëti paaiðkinti, kodël vyrai linkæ pralenkti moteris uþduotyse, kurios reikalauja daugiau vietinio informacijos apdorojimo (pavyzdþiui, matematiniai uþdaviniai), o tuo tarpu moterys labiau linkæ pranokti vyrus apibendrinant ir palyginant informacijà ið paskirø pilkosios smegenø medþiagos regionø (tai reikalinga kalbø mokymuisi). Ðie du labai skirtingi neurologiniai keliai ir aktyvumo centrai apsprendþia toká patá intelekto lygá, nustatomà bendrais intelekto testais. Tyrimo metu taip pat nustatyti regioniniai intelekto skirtumai. Pavyzdþiui, 84 proc. pilkosios medþiagos ir 86 proc. baltosios medþiagos, susijusiø su moterø intelektu, iðsidëstæ smegenø priekinëje dalyje. Pilkoji medþiaga, atsakinga uþ vyrø intelektà, pasiskirsèiusi daugelyje smegenø daliø. Anot mokslininkø, ðis labiau centralizuotas informacijos apdorojimas moterø smegenyse patvirtina klinikiniø tyrimø iðvadas, kad priekiniø smegenø daliø paþeidimai gali bûti labiau þalingi moterø paþintinëms funkcijoms negu vyrø. Tokie ir panaðûs tyrimai gali kada nors padëti anksèiau diagnozuoti smegenø sutrikimus vyrams ir moterims, o taip pat pritaikyti efektyvesná ir tikslesná gydymà, esant tam tikrø smegenø srièiø paþeidimams.

Science Daily