Praëjusià savaitæ iðplatintame tarptautiniame mokslininkø praneðime áspëjama, kaip smarkiai dabar þmonës terðia planetà. Studija, kurià paskelbë 1360 ekspertø ið 95 ðaliø, byloja, kad didëjanti þmonijos populiacija per pastaruosius 50 m. uþterðë ar pereikvojo 2/3 pasaulio ekologiniø sistemø, pradedant ðvariu oru ir baigiant vandeniu. Abejojama, ar Þemë bus tokia pat atlaidi ateities kartoms, kaip mums. ´Nuo 10 iki 30 proc. þinduoliø, paukðèiø bei jûros gyvûnø jau buvo susidûræ su iðnykimo grësme¡, – teigiama didþiausioje planetos uþterðtumo apþvalgoje. Per ðiuos 50 m., augant vartojimo reikmëms, ekosistema buvo paveikta taip, kaip niekada anksèiau per analogiðkà laikotarpá. Tarkim, nuo 1945 m. daugiau þemës buvo paversta tinkama þemdirbystei, nei per XVIII ir XIX amþius, sudëjus kartu. O per ateinanèius 50 m., pasak mokslininkø, situacija gali blogëti dar intensyviau. Jungtiniø Tautø Generalinis sekretorius Kofis Annanas teigë, kad situacija prastëja taip sparèiai, jog vertëtø kelti aliarmà. Átampa gamtoje gali sukelti staigiø pokyèiø, kaip kad menkiø populiacijos iðnykimas Kanados Niûfaundlendo regione 1992-aisiais, sekanèiais metais po pernelyg intensyvios þvejybos. O, pavyzdþiui, Didþiøjø Eþerø atðilimas Afrikoje gali paskatinti choleros plitimà. Þemdirbystëje naudojamø tràðø  patekimas á jûras gali sukelti staigø dumbliø suþydëjimà, o tai dusintø þuvis ir sudarytø ´mirtinas zonas¡ be deguonies palei jûrø krantus. Dël miðkø nykimo gali iðkristi maþiau lietaus, o dël to ir naujø medþiø augimas sulëtëtø. Mokslininkai ragina naudoti maþiau kuro, plëtoti moderniàsias technologijas ir didinti gamtos iðtekliø kainas. Jungtiniø Tautø atstovas teigë, kad ðaliø vyriausybës turëtø pripaþinti ðiø turtø vertæ ir nesielgti taip, tarytum jie bûtø neriboti.

Reuters

Tik prisijungæ skaitytojai gali raðyti komentarus.
Praðome prisijungti (pirmame puslapyje).