Kai kuriuos iš savo šauksmų drambliai išmoksta mėgdžiodami. Drambliai yra vieninteliai žemės žinduoliai, be primatų, kurie nepaneigiamai gali kopijuoti garsus, teigia mokslininkai. Šis atradimas buvo atliktas tuomet, kai našlaitis dramblys, vardu Mlaika, kuris gyveno netoli kelio, buvo stebimas, kai jis leido įvairius garsus straubliu. Mokslininkai taip pat prideda, kad įprastinėmis aplinkybėmis balso mėgdžiojimas tikriausiai yra naudojamas ryšių tarp dramblių sustiprinimui. Pagrindinis tyrimo autorius Džonsas Pūlas (Joyce Poole) iš Kenijos mano, kad drambliai gali naudotis savo mokymosi sugebėjimais tam, kad išmoktų išgauti garsus, panašius į savo grupės narių išgaunamus garsus. Jau buvo stebimas paukščių, jūros žinduolių ir primatų balso mėgdžiojimas. Dr. Pūlas yra įsitikinęs, kad balso mėgdžiojimas atsirado tam, kad palaikytų ryšius tarp individų socialiai nestabilioje aplinkoje. Tai reiškia, kad balso mėgdžiojimas padeda individams išlikti artimais, nepaisant jų prisijungimų ir atsiskyrimų nuo grupės. Mokslininko teigimu, gali būti, kad, pavyzdžiui, mamos ir dukros turi panašius balsus. Tai gali būti vienas iš būdų atpažinti vienas kitą tarp daugelio kitų individų. Nors ir anksčiau buvo žinoma, kad dramblių riaumojimas sudėtingas ir įvairus, tačiau pamėgdžiojimo fenomenas nebuvo tiriamas iki tol, kol Mlaika juo išradingai pasinaudojo. 10 metų dramblė gyveno pusiau laisvoje grupėje, suformuotoje iš dramblių našlaičių Kenijoje. Mokslininkai ištyrė neįprastą dramblės, gyvenančios už 3 kilometrų nuo greitkelio, riaumojimą ir nustatė, kad dažniu ir struktūra jis labai priminė sunkvežimių garsus. Piteris Tijakas (Peter Tyack), kuris Amerikos okeanografijos institute paprastai studijuoja banginius, teigia, kad šis atradimas jį labai nustebino, nes nebuvo žinoma, kad koks nors žemės žinduolis be primatų gali mėgdžioti garsus. Paukščiai, šikšnosparniai ir banginiai taip elgiasi, tačiau mokslininką žavi tai, kad sužinota apie dar vieną gyvūnų, kurie gali išmokti mėgdžioti balsą, rūšį. Ištyrę Mlaika, mokslininkai taip pat nustatė neįprastą kito dramblio mėgdžiojimą. Calimero yra 23 metų amžiaus Afrikos dramblys, kuris didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Šveicarijos zoologijos sode su Azijos drambliais, kuriems būdingas savitas čirškimo garsas. Calimero taip pat skleidžia čiaužiančius garsus, o ne žemesnius Afrikos drambliams būdingus šauksmus. Dr. Pūlo teigimu, bus labai įdomu išsiaiškinti, ar Afrikos dramblių grupės turi skirtingus dialektus. Kol kas apie tai nieko nežinoma. Dr. Tijako taip pat prideda, kad tyrimas rodo dramblių sugebėjimą mokytis ir mėgdžioti balsus, tačiau kol kas nepateikia išsamesnių duomenų, kodėl drambliai išsivystė tokį retą sugebėjimą.

BBC News

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).