Atlanto mėlynpelekių tunų tyrimo metu buvo įrodyta, kad būtini griežtesni žvejybos apribojimai siekiant apsaugoti šiuos gyvūnus. Šiuo metu yra dvi atskiros žvejybos kvotos vakarų ir rytų Atlanto tunui, nes ekspertai įsitikinę, jog šių dviejų populiacijų gyvūnai nebendrauja. Tačiau naujo stebėjimo metu buvo pateikta teorija, kad iš tiesų taip nėra, nes iš tiesų žuvys laisvai migruoja iš vienos populiacijos į kitą. Mokslininkų teigimu, būtina nauja žvejybos politika siekiant apsaugoti šiuos gyvūnus. Mokslininkų teigimu, būtina nustatyti kvotas atsižvelgiant į tai, kad išskyrus ikrus, tunų populiacijos individai laisvai migruoja iš vakarų į rytus ir atvirkščiai. Atlanto mėlypelekis tunas (Thunnus thynnus) yra stambus jūros grobuonis, kuris gali sverti iki 650 kg. Visame pasaulyje tunas labai vertinamas dėl mėsos. Pastaraisiais metais tarptautiniai siekiai tinklais pagauti kuo daugiau tunų gerokai sumažino jų populiaciją. Remiantis statistiniais duomenimis, vakarų tunų populiacija nuo 1970 metų sumažėjo daugiau nei 80 procentų, taip pat sumažėjo ir rytų populiaciją, todėl būtini žvejybos apribojimai. Pastaruosius 10 metų Dr. Block vadovaujama tyrėjų komanda atliko mėlynpelekių tunų migracijos tyrimą. Mokslininkai laukinėms žuvims pritaisė daviklius, kurie leido sekti jų judėjimą žuvims nukeliaujant tūkstančius kilometrų jūra, didesniame nei 910m gylyje, kur jos ieško maisto ir poruojasi. Dr. Block ir jos kolegos analizavo 9 metų duomenis ir nustatė, kad mėlynpelekiai tunai turi sudėtingą migracijos ciklą, kuris keičiasi priklausomai nuo sezono, gyvūnų amžiaus ir kūno masės. Tyrimas patvirtino, kad šiaurinėje Atlanto dalyje gyvena mažiausiai dvi populiacijos: vakarinė, kurios ikrai veisiasi daugiausiai Meksikos įlankoje, ir rytinė, kuri veisiasi Viduržemio jūroje. Tyrimo metu buvo įrodyta, kad priešingai paplitusiam įsitikinimui, vakarinės populiacijos tunai dažnai plaukioja kartu su rytinės populiacijos tunais. Atrodo, kad dalis suaugusių žuvų iš rytų, kurios maitinasi ir išdykauja vakarinėje Atlanto dalyje, grįžta į Viduržemio jūros populiaciją, kai yra pasiruošusios susilaukti palikuonių ir vėliau nebegrįžta į Šiaurės Ameriką. Tačiau nepaisant šios migracijos, pačios populiacijos retai susimaišo todėl dabartinė žvejybos politika ir remiasi šia prielaida. Kadangi vakarų tunų populiacija per pastaruosius 35 metus taip sumažėjo, tai dabar jie labiau saugomi. Žvejams leidžiama sugauti tik 3000 tonų tunų vakarinėje Atlanto dalyje, o rytuose galima pagauti 32000 tonų tunų. Tačiau pasak Dr. Block komandos, ši griežta kontrolė gali neapsaugoti trapios vakarų populiacijos, jeigu jos nariai nuolat keliauja į rytus, kur leidžiama pagauti daugiau žuvų.

BBC News

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).