Nenuostabu, kad dėl savo gero skonio ir malonaus traškėjimo graikiniai riešutai yra vieni mėgstamiausių. Tačiau jie, kaip ir keletas kitų riešutų rūšių, yra puolami grybelių, vadinamų Aspergillus flavus ir A. parasiticus. Abi grybelių rūšys gali gaminti natūralų junginį aflatoksiną, kuris laikomas karcinogenu. Nors inspekcijos tvirtina, kad graikiniai riešutai, nuėję kelią nuo medžio iki mūsų stalo, neturi daugiau nei leistina aflatoksino, Žemės ūkio tyrimų tarnybos mokslininkai Albanijoje siekia dar intensyviau kovoti su grybeliais. Jie palygino dvylikos Anglijos graikinių riešutų ir dviejų juodųjų riešutmedžių vaisių rūšių atsparumą A. flavus. Šie laboratoriniai eksperimentai, vadovaujami chemiko Russell J. Molyneux, parodė, kad populiarus riešutmedis Tulare yra žymiai atsparesnis Aspergillus. Pagrindinė atsparumo priežastis yra galo rūgštis, randama tik ant riešuto branduolio plonos odelės, arba pelikulo. Tulare riešutai turi nuo vieno iki dviejų kartų daugiau galo rūgšties, negu, pavyzdžiui, Chico riešutai, labiausiai jautrūs Aspergillus iš visų mokslininkų tirtų graikinių riešutų. Jau anksčiau mokslininkai įrodė, kad galo rūgštis pasižymi prešmikrobiniu poveikiu, tačiau Molyneux komanda pirmą kartą nustatė, kad riešutai, jautrūs aflatoksiną gaminančioms Aspergillus rūšims, iš tikrųjų gali apsisaugoti patys nuo šių Aspergillus grybelių poveikio.

Science Daily

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).