Pirmas puslapis arrow Mokslo naujienų turinys arrow Mokslo naujienos arrow Kokio tipo apgavikas esate jūs?
Kokio tipo apgavikas esate jūs?
05-11-2005

Visi mes esame apsigimę apgavikai, bet kai kurie žmonės mėgina pirma apgauti save, norėdami surasti priežasčių savo apgavystei pagrįsti.
Profesorius Bill von Hippel iš Pietų Velso Universiteto (Australija) mano, kad jis atliko pirmąją mokslinę studiją apie 'įžūlius' ir 'racionalius' apgavikus ir būdus atskirti, kas yra kas.
'Mes tyrėme ne tik tai, kaip žmonės apgaudinėja, tiksliai patys žinodami kad tai daro, bet ir tuos atvejus, kaip jie sugeba atsieti savo poelgius nuo apgavystės sąvokos ir tarsi patys sau įteigti, kad jie visai neapgaudinėja', - sakė profesorius.

Studija, kuri buvo publikuota Personality and Social Psychology Bulletin žurnale spalio mėnesį, gali padėti sumažinti kai kurių nusikaltimų, kaip nelegalus filmų ir muzikos kopijavimas.
Užkietėję apgavikai tai daro sąmoningai, pavyzdžiui, egzaminų metu naudodamiesi iš anksto paruoštais atsakymais arba nusirašydami nuo kolegų, o 'racionalūs' tam gali specialiai nesiruošti, tačiau pasinaudoti proga, bet jie pirma turi įtikinti save kad tokios progos praleisti negalima.
Buvo nustatyta, kad maždaug 10% apgavikų yra 'racionalūs', o 20 - 40 % - užkietėję.
Taip pat dauguma 'racionalių' apgavikų buvo linkę papasakoti apie savo 'pasiekimus' kitiems.

Von Hippelis mano, kad sugebėjimas pagaudinėti atsirado evoliucijos procese kaip sudėtingo mąstymo forma. 'Tai puikus būdas ką nors pasiekti, aplenkti kitus, ypač jei tas žmogus neturi galimybių savo tikslo pasiekti kitu būdu, pavyzdžiui, jei nėra pakankamai stiprus nudobti žvėrį'.
Kai kurie evoliucijos teoretikai netgi spėja, kad mūsų protėviai apgaudinėdavo taip dažnai, kad mumyse atsirado 'apgavystės atpažinimo' mechanizmas, kuris nuolat palaiko smegenų 'intuityviai įtarią' būseną.

News in Science

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.